- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- 1S-217-593/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54895-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- E. Š.
- Advokatai
- Karina Račkauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. Š. gynėjos advokatės Karinos Račkauskienės skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. kovo 9 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. Š. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Marijampolės pataisos namuose 2021 m. vasario 12 d. priimto nutarimo Nr. LK-25 netaikyti nuteistajam E. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. Š. nuteistas 2017 m. kovo 30 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. Galutinė bausmė – 3 (treji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2018 m. liepos 5 d., bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2021 m. vasario 12 d. Komisijos nutarimu Nr. LK-25 nutarta netaikyti nuteistajam E. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 70 balų pagal OASys metodiką, pakartotinio smurtinio elgesio rizika pagal HCR-20 taip pat išlieka vidutinė. E. Š. smurtinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, jis nesupranta turintis priklausomybę ir jos nepripažįsta. Be to, nuteistasis yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, todėl nėra pagrindo manyti, kad, būdamas laisvėje, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartimi atmetė nuteistojo E. Š. skundą, nurodydamas, kad atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į jo asmenybės pavojingumą, elgesį bausmės atlikimo metu, į nustatytą nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį ir jau gali būti neizoliuotas nuo visuomenės. E. Š. kartoja tas pačias klaidas, nesugeba atpažinti turimų problemų. Jis linkęs menkinti, ignoruoti savo nusikalstamumą, jį pateisinti. Praeityje nuteistasis yra pažeidęs jam nustatytos priežiūros sąlygas. Be to, gindamas save, jis gali elgtis agresyviai, konfliktų metu yra naudojęs smurtą. Toks E. Š. elgesys pasireiškia pavartojus alkoholio ar narkotinių medžiagų. Padaryta išvada, jog Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra priimtas nepadarius proceso pažeidimų bei tinkamai įvertinus visas aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nebus pasiekti bausmės tikslai, neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.
Šalies argumentai
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistojo E. Š. gynėja advokatė Karina Račkauskienė prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti.
5.1. Skunde gynėja nurodo, kad E. Š. lygtinio paleidimo terminas yra suėjęs 2019 m. rugsėjo 3 d., neatlikta bausmės dalis šiai dienai yra mažiau nei 10 mėnesių, todėl jis atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą. Advokatės teigimu, nuteistasis buvo skatintas už nepriekaištingą elgesį ir perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę. Vien ši aplinkybė sudaro pagrindą dėl akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamos veikos riziką. Be to, lyginant su 2020 m. rugpjūčio 7 d. atliktu rizikos vertinimu, jam nustatyti dinaminiai svertiniai taškai sumažėjo nuo 53 iki 35, kas taip pat rodo ženklią pozityvią pažangą.
5.2. Skundo autorės vertinimu, Komisija nepagrįstai konstatavo, jog E. Š. nepripažįsta turimos priklausomybės, vien faktas, jog nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepatvirtina, kad jis turi priklausomybę svaigiesiems gėrimams. E. Š. pripažįsta, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl yra pasiryžęs jo daugiau nebevartoti. Bausmės atlikimo metu apsvaigimo faktų (nei nuo alkoholio, nei nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų) užfiksuota nebuvo. Be to, nuteistasis lankė socialinės reabilitacijos grupes, kurios šiuo metu dėl įvesto visuotinio karantino nebevykdomos. Taigi, E. Š. ne tik žodžiais, bet ir veiksmais pripažino alkoholio vartojimo problemą ir stengėsi ją išspręsti, tačiau priklausomybės nepripažino, nes jos neturi.
5.3. Advokatė skunde pažymi, kad E. Š., išėjęs į laisvę, planuoja dirbti pas tėtį logistikos įmonėje. Komisijai buvo pateikta pažyma, patvirtinanti, kad UAB „G.“ sutinka priimti nuteistąjį į vadybininko pareigas, mokant jam 1 200 Eur mėnesinį atlyginimą. Ši pažyma ir būsimas įdarbinimas yra realus, nes minėtos įmonės vadovas yra nuteistojo tėvas, kuris siekia padėti sūnui įsitvirtinti darbo rinkoje. Be to, E. Š. siekė dirbti ir pataisos namuose, tačiau jo teikti prašymai dėl įdarbinimo buvo atmesti. Advokatė atkreipia dėmesį, kad nuteistasis palaiko itin glaudžius ryšius su artimaisiais, paleistas į laisvę, jis gyventų kartu su mama tame pačiame mieste, kur yra UAB „G.“ buveinė.
5.4. Skundo autorė pažymi ir tai, kad lyginant su 2020 m. rugpjūčio 7 d. rizikos nusikalsti vertinimu, E. Š. statinių duomenų įvertinimas balais padidėjo, tačiau skirtumas atsirado tik dėl vertintojų pasikeitimo, o ne dėl objektyvių priežasčių, kadangi statiniai duomenys (informacija apie teisės pažeidimus) keistis negali. Apylinkės teismas vertino ne nuteistojo padarytą pažangą, tačiau duomenis apie jo padarytas nusikalstamas veikas, kas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. E. Š. bausmės atlikimo metu suprato savo veiksmų pavojingumą, padarė išvadas ir siekia save reabilituoti. Dalyvaudamas elgesio keitimo programose, jis įgijo žinių ir įgūdžių, kurie leis jam lengviau adaptuotis laisvėje, juo labiau, kad jis turės kur gyventi, dirbti ir bus su šeima. Advokatė atkreipia dėmesį, kad teismas vadovavosi E. Š. psichologinio tyrimo išvada, kurioje nurodyta, kad jis yra linkęs ignoruoti savo nusikalstamumą, jį pateisinti. Vis dėlto, psichologė su nuteistuoju bendravo tik vieną kartą, todėl toks bendravimas negali pagrįsti objektyvios išvados surašymo. Nuteistasis pokalbio metu akcentavo, jog nusikalstamą veiką padarė peržengęs būtinosios ginties ribas, kas turėjo įtakos skiriant jam bausmę, tačiau šis faktas nepagrįstai buvo pripažintas kaip padaryto nusikaltimo pateisinimas. Gynėjos vertinimu, laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o priežasčių toliau taikyti nuteistajam realų kalinimą nėra.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į nuteistojo gynėjos skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras K. G. prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. Š. gynėjos advokatės Karinos Račkauskienės skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis). Jei Komisija priima nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tuomet pastarasis dėl tokio Komisijos sprendimo gali pateikti skundą apylinkės teismui, kuris svarsto šio skundo pagrįstumo klausimą.
8. Susipažinusi su nuteistojo gynėjos skunde ir skundžiamoje nutartyje pateiktais argumentais bei teismui pateikta medžiaga, taip pat įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad E. Š. gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Skundžiama nutartis yra argumentuota, joje nurodyti aiškūs atsisakymo tenkinti nuteistojo skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos motyvai, kurie nėra nei formalūs, nei deklaratyvūs. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas nesureikšmino nei E. Š. padarytų nusikaltimų sunkumo, nei jo ankstesnių teistumų ar kitų aplinkybių, kurios pagal šiuo metu galiojančias teisės normas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, buvo įvertinta nuteistąjį bei jo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką charakterizuojančių duomenų visuma, kuri objektyviai neleido padaryti išvados, jog jis šiuo metu gali būti paleistas lygtinai. Daryti priešingą išvadą, nei padarė apylinkės teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs žemesnės instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, E. Š. gynėja nepateikė, jų savo iniciatyva nenustatė ir skundą nagrinėjantis teismas.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau, kaip ir žemesnės instancijos teismas bei Komisija, taip ir aukštesniojo teismo teisėjų kolegija vis tik neįžvelgia tokios akivaizdžios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog, paleistas lygtinai, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, daroma išvada, jog E. Š. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo.
10. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad E. Š. palaiko artimus ryšius su tėvais, nėra socialiai atsiskyręs, save vertina adekvačiai, gali įvardyti tiek stiprias, tiek silpnas savo asmenybės sritis. Be to, jis turi trumpalaikių ir ilgalaikių planų ateičiai, nepalaiko kriminalinės subkultūros tradicijų, neišsako diskriminacinių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, prasmingai leidžia laisvalaikį. Pozityvus E. Š. elgesys bausmės atlikimo metu buvo įvertintas ir pataisos įstaigos administracijos, nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. jis perkeltas bausmės tęsimui iš paprastosios į lengvąją nuteistųjų grupę. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką apibūdinančių duomenų visuma, kuri, nagrinėjamu atveju, nėra itin teigiama.
11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad E. Š. viso bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, jis du kartus baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą nuobaudą gavo 2019 m. gruodžio 27 d., vadinasi, pavyzdingas elgesys yra rodomas tik kiek daugiau nei metus laiko. Aplinkybė, jog nuteistasis negeba ilgesnį laiką išlaikyti teigiamo elgesio šiuo atveju itin svarbi, nes anksčiau jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nesugebėjo laikytis probacijos sąlygų, todėl šio instituto taikymas buvo panaikintas. Darytina išvada, jog E. Š. savo elgesį pozityvia linkme pamažu koreguoja, tačiau tam jam reikia didelių valios pastangų, kurių ilgesniam laikotarpiui nepakanka, t. y. po tam tikro laiko prasiveržia susiformavęs įprotis nesilaikyti nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Aukštesnės instancijos teismas itin neigiamai vertina aplinkybę, jog nuteistasis pataisos įstaigoje yra baustas, be kita ko, ir už fizinio ar psichinio smurto naudojimą prieš kitus nuteistuosius. E. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų smurtinių nusikaltimų padarymą, taigi pataisos įstaigoje jis itin didelį dėmesį privalo skirti smurtinio elgesio prevencijai, t. y. kilus stresinei situacijai, turi mokytis valdyti savo pyktį bei agresiją, tačiau užuot tai daręs, E. Š. konfliktuoja su kitais nuteistaisiais ir toliau naudoja smurtą, kaip priemonę problemoms spręsti. Toks nuteistojo elgesys patvirtina, kad jis dar nėra pasiruošęs tęsti bausmės atlikimą neizoliuotas nuo visuomenės.
12. Šios išvados nepaneigia E. Š. gauti keli paskatinimai, taip pat skunde nurodyta aplinkybė, jog paleistas lygtinai jis turėtų darbą, t. y. būtų įdarbintas tėvo vadovaujamoje įmonėje vadybininko pareigose. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktą medžiagą, didelio nuteistojo imlumo darbui, nenustatė. E. Š. pataisos įstaigoje nedirba ir nesimoko. Nors jis kelis kartus raštiškai kreipėsi dėl darbo vietos suteikimo (darbo vieta nebuvo suteikta dėl darbo vietų stygiaus), tačiau šie pavieniai bandymai nelaikytini aktyviu siekiu įsidarbinti. Be to, E. Š. nurodė nesutinkantis dirbti bet kokį darbą, šį savo sprendimą motyvuodamas sveikatos problemomis, tačiau kokie konkrečiai sveikatos negalavimai kankina jauną vyrą, pateiktoje bylos medžiagoje nenurodyta. Todėl darytina išvada, kad nuteistasis yra išrankus darbo pobūdžiui ir negeba įžvelgti darbo teikiamų privalumų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad E. Š. yra įgijęs tik vidurinį išsilavinimą ir jokios specialybės neturi. Pataisos įstaigoje jis neišreiškė noro mokytis ir konkretaus amato neįgijo. Savo jėgomis bandyti integruotis į darbo rinką nuteistasis neplanuoja, t. y. jam padės tėvas, kuris priims jį dirbti į savo vadovaujamą įmonę. Taigi, nuteistasis yra garantuotas, jog turės darbą bei stabilias pajamas, todėl į savo žinias bei darbinius įgūdžius jis nėra linkęs kreipti dėmesio, ką aukštesnės instancijos teismas vertina neigiamai. Kiekvienas asmuo privalo gebėti pats savimi pasirūpinti, o ne tikėtis viską gauti iš aplinkinių. Šiuo atveju E. Š. negeba savarankiškai užsidirbti pinigų, pataisos įstaigoje jam finansiškai padeda tėvai. Įvertinama ir tai, kad pataisos įstaigoje yra gauta antstolių patvarkymų nuteistojo vardu, kurių bendra suma sudaro 810 Eur, nors E. Š. bausmę atlieka jau daugiau nei dvejus metus, tačiau per šį laiką vis dar nesugebėjo padengti turimų nedidelių finansinių skolų, kas rodo, jog jis negeba tinkamai tvarkyti iš artimųjų gaunamų pinigų, kuriuos išleidžia vien savo asmeninių poreikių tenkinimui.
13. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju taip pat yra reikšmingi Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti E. Š. charakterizuojantys teiginiai apie tai, kad jis konflikto metu vis dar gali pasielgti impulsyviai ir agresyviai, yra linkęs pasitikėti savo patyrimu, t. y. jam trūksta lankstumo priimant kitų asmenų patarimus bei pagalbą. Be to, nors nuteistasis pripažįsta padarytus nusikaltimus ir prisiima atsakomybę, tačiau savo nusikalstamus veiksmus šiek tiek menkina. E. Š. gynėjos teigimu, nuteistasis savo nusikalstamo elgesio neminimizuoja, o minėta išvada buvo padaryta skubotai, psichologei vos vieną kartą pabendravus su nuteistuoju. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo psichologinį vertinimą pateikia specialių žinių bei kompetencijų turintys specialistai, kurie išvadas daro analizuodami ne tik asmens verbalinę, tačiau ir neverbalinę kalbą, taip pat vertindami jo elgesį bei šį elgesį lygindami su išsakomais teiginiais. Todėl vien aplinkybė, jog E. Š. nurodė nusikaltimus padaręs gindamasis, neturėjo lemiamos įtakos išvadai, kad jis šiek tiek menkina savo nusikalstamą elgesį, kadangi buvo vertinama jo išsakytų minčių bei samprotavimų visuma, kas ir lėmė minėtos išvados padarymą.
14. Tai, kad nuteistasis negeba identifikuoti turimų problemų ir siekia save pateikti labiau iš teigiamos pusės, patvirtina jo neatsakingas požiūris į alkoholio vartojimą. Nusikaltimai buvo padaryti E. Š. būnant apsvaigus nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio, tačiau problemą nuteistasis įžvelgia tik narkotinių medžiagų vartojime, nors tiek šias medžiagas, tiek ir alkoholį jis nurodė vartodavęs retai, t. y. pastoviai nesisvaigindavo, tačiau narkotikus jis pripažįsta kaip priklausomybę keliančias medžiagas, tuo tarpu dėl alkoholio vartojimo žalos bei galimos priklausomybės kategoriškai nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, jau vien nusikaltimo, apsvaigus nuo alkoholio, padarymo faktas patvirtina, kad svaigieji gėrimai turi neigiamos įtakos E. Š. elgesiui. Akivaizdu, jog alkoholis nebuvo vartojamas saikingai, kas tik patvirtina, jog nuteistasis yra galimai priklausomas nuo svaigiųjų gėrimų. Aplinkybė, kad pataisos įstaigoje nėra užfiksuotas E. Š. apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų faktas, nesudaro pagrindo išvadai, kad potraukis minėtoms medžiagoms yra reikšmingai sumažėjęs. Pataisos įstaigoje gauti šių medžiagų yra sudėtinga, be to, už tai gresia drausminė atsakomybė, todėl psichiką veikiančių medžiagų nevartojimas struktūrizuotoje aplinkoje dar nereiškia, kad ir būnant laisvėje nebus sugrįžta prie turėtų įpročių. Nors nuteistasis lankė Anoniminių narkomanų grupę, tačiau analogiškos grupės dėl alkoholio vartojimo jis nelankė, taip pat nesikonsultavo su psichologais, nesidomėjo kitomis programomis, skirtomis alkoholio vartojimo prevencijai. Vien teiginys, kad E. Š. yra pasiryžęs daugiau nebesisvaiginti, nededant reikiamų pastangų, vertinamas kaip deklaratyvus.
15. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei nurodoma pateiktame skunde, nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra įtikinanti bei akivaizdi, ką patvirtina jam nustatyta vidutinė rizika – 70 balų pagal OASys metodiką. Nors ankstesnio vertinimo (2020 m. rugpjūčio 7 d.) metu buvo nustatyta ženkliai didesnė rizika – 80 balų, tačiau, kaip matyti iš pateiktos medžiagos, šio vertinimo metu buvo įsivėlusi klaida skaičiuojant statinius (nekintančius) svertinius taškus. Todėl teisėjų kolegija atsižvelgia į 2019 m. gruodžio 5 d. E. Š. nustatytus 78 balus ir pripažįsta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo ne 10, tačiau 8 balais pagal OASys metodiką. Šiuo metu iš jam nustatytų 70 balų 35 yra statiniai (nekintantys) ir 35 – dinaminiai (dar galimi koreguoti). Esant tokiam kintančių ir nekintančių balų santykiui, akivaizdu, jog E. Š., kryptingai koreguodamas savo elgesį į teigiamą pusę, dar gali patekti ir į žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupę (0-40 balų).
16. Taigi, nors ir stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgsenos bei mąstysenos pokyčiai, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog šie pokyčiai neatsveria tiek Komisijos nutarime, tiek skundžiamoje apylinkės teismo bei šioje apygardos teismo nutartyse nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad E. Š. dar nėra pasiruošęs grįžti į visuomenę (tai iš esmės pripažįsta ir pataisos įstaigos administracija, nes nuteistąjį 2021 m. sausio mėnesį buvo atsisakyta perkelti į Pusiaukelės namus), todėl jo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje. Probacija gali būti taikoma tik ypatingais atvejais, kai nuteistąjį bei jo elgesio korekciją apibūdinančios aplinkybės neleidžia abejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas, o šiuo atveju tokios abejonės vis tik kyla, ypač įvertinus faktinę aplinkybę, jog nuteistajam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nesilaikė visų jam teismo paskirtų įpareigojimų, dėl ko šio instituto taikymas buvo panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę.
17. Apibendrinus visa, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo gynėjos skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. Š. gynėjos advokatės Karinos Račkauskienės skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. kovo 9 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.