Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui M. J. (M. J.) dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Atsakovui M. J. teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau iš jo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį negauta.

3. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pateiktoje išvadoje nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus; pažymėjo, jog iš atsakovo priteisiamas išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis negu 200 Eur.

4. 2019-06-18 teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas, kuriuo prašoma priteisti 201,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą ieškovei N. B..

5. 2019-06-27 teisme gauta ieškovės N. B. ir atsakovo M. J. pasirašyta taikos sutartis, kurią šalys prašo patvirtinti rašytinio proceso tvarka ir civilinę bylą nutraukti; nurodė, kad taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės joms yra žinomos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas patvirtinti taikos sutartį tenkintinas, byla nutrauktina.

Dėl taikos sutarties patvirtinimo

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis nustato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.

7. Iš šalių sudarytos taikos sutarties turinio darytina išvada, kad šalys išsprendė ginčą taikiai. Ši sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia niekieno interesų, atitinka įstatymų reikalavimus (CK 6.983 straipsnis), šalims yra suprantamos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, todėl šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina, o byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).

8. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, šalims sudarius taikos sutartį, grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos.

Šioje byloje turėjo būti sumokėtas 108,00 Eur žyminis mokestis (400 Eur x 12 mėn. = 4800 Eur; 4800 x 0,03 x 0,75 = 108 Eur). Tačiau ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019-03-20 sprendimu yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų; tai reiškia, kad ji kreipdamasi į teismą su ieškiniu žyminio mokesčio nemokėjo, tuo pačiu jai nėra pagrindo ir grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio.

9. Teismas šioje byloje iš viso patyrė 1,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo (pašto) išlaidų, tačiau šiuo atveju minėtos išlaidos iš šalių nepriteistinos, nes ši suma neviršija minimalią priteistiną sumą (3 Eur) valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis); be to, ieškovė iš viso yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo

10. Minėta, teisme 2019-06-18 gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas, kuriuo prašoma priteisti 201,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą ieškovei N. B..

Prašyme nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnybos) sprendimu N. B. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kurią teikė advokatė Ingrida Ivanovienė; N. B. buvo 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.

11. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo pradėta nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles, ieškovei N. B. pateikus ieškinį atsakovui M. J. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, tačiau šalys susitarė ir bylą užbaigė taikiai, sudarydamos taikos sutartį.

Taigi, šalys abipusių nuolaidų būdu ginčą iš esmės išsprendė taikiai ir byloje sudarė taikos sutartį, todėl nėra pagrindo išvadai, kad sprendimas byloje yra priimtas kurios nors šalies naudai, o nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (ar jų dalį) priteisus iš atsakovo, pastarasis atsidurtų nelygiavertėje padėtyje su ieškove, taigi, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis).

12. Be to, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad šalių elgesys procese buvo tinkamas, nenustatyta jokių piktnaudžiavimo ar proceso vilkinimo atvejų, šalys pateikė teismui sudarytą taikos sutartį, tad šiuo atveju ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (ar jų dalies) priteisimas iš atsakovo prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei neskatintų ateityje šalių ginčus spręsti taikiai tarpusavio nuolaidų keliu.

13. Atsižvelgiant į išdėstytą, šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 290 – 291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, teismas

nutaria:

Patvirtinti ieškovės N. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. J. (M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 26 d. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė:

1. Šalys susitarė, kad vaikų – S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina N. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

2. Šalys susitarė, kad M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters S. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokės po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo taikos sutarties pasirašymo dienos iki dukters pilnametystės, pinigus pervedant į N. B. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, iki einamojo mėnesio 25 dienos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

3. Šalys susitarė, kad M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus M. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokės po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo taikos sutarties pasirašymo dienos iki sūnaus pilnametystės, pinigus pervedant į N. B. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, iki einamojo mėnesio 25 dienos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

4. Vaikų išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti N. B..

5. Šalys susitaria, kad vaikai bus auklėjami bendru tėvu sutarimu, prisilaikant bendrų moralės normų bei atsižvelgiant į vaikų interesus. Abu tėvai lygiomis teisėmis dalyvauja vaikų auklėjime ir bendrauja su jais. Nė vienas iš tėvų neturi teisės kliudyti kitam bendrauti su vaikais ar dalyvauti jų auklėjime.

6. M. J. apie ketinimą susitikti su vaikais ne mažiau kaip prieš dieną įspėja apie tai N. B. mobiliojo ryšio priemonėmis. Vaikams susirgus buvimo su tėvu metu, M. J. apie tai nedelsiant informuoja N. B..

7. Šalys prašo Teismo antrinės teisinės pagalbos išlaidas bei bylinėjimosi išlaidas priteisti teismo nuožiūra.

8. Taikos sutartis, sudaryta tarp Ieškovės N. B. ir Atsakovo M. J., suprasta dėl turinio ir pasekmių bei atitinka šalių valią ir ketinimus.

9. Šalys prašo teismo šią taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka ir civilinę bylą Nr. e2-6150-860/2019 nutraukti.

10. Ši Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria bus patvirtinta ši Taikos sutartis.

11. Visi Taikos sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik tada, jeigu jie įforminti raštu, pasirašyti visų Šalių ir patvirtinti teismo.

12. Ši taikos sutartis sudaryta lietuvių kalba, 3 (trimis) vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais, kurių po vieną tenka šalims, o likęs egzempliorius pateikiamas teismui.

13. Šalys pareiškia, kad yra susipažinusios su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi bei 294 straipsnio 2 dalimi, ir supranta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti Taikos sutartį, tarp jų kilęs teisminis ginčas šioje civilinėje byloje bus visiškai ir galutinai išspręstas. Šalys taip pat pareiškia, kad joms yra žinoma, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti Taikos sutartį, teismo nutartis abiem Šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, nuo teismo nutarties patvirtinti Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos ji taps priverstinai vykdytinu dokumentu ir dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kreiptis į teismą Šalys nebeturės teisės.

Civilinę bylą Nr. e2-6150-860/2019 nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.