Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartis

2021-02-04 · Civilinė byla Nr. e2YT-1066-985/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-04
Bylos Nr.
e2YT-1066-985/2021
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00124-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Ingrida Navickienė (pirm.)
Pareiškėjas
L. G.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1066-985/2021Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00124-2021-7
Procesinio spendimo kategorijos:3.5.1.; 3.4.5.11; 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2.MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. vasario 4 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. G. skundą dėl antstolio L. L. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas, suinteresuoti asmenys byloje antstolis L. L., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas nesutinka su 2021 m. sausio 6 d. antstolio priimtu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš jo sąskaitos ir prašo jas grąžinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, jog (duomenys neskelbtini) d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priimtą nutarimą. 2021 m. sausio 6 d. antstolis priėmė patvarkymus dėl vykdomojo dokumento priėmimo bei skolos išieškojimo ir nurodymą dėl priverstinio piniginių lėšų nurašymo. 2021 m. sausio 7 d. nuo pareiškėjo asmeninės banko sąskaitos buvo nurašyta 181,50 Eur suma. Pareiškėjas nurodo, jog priverstinis vykdymo procesas ir piniginių lėšų nurašymas įvykdytas nepraėjus Valstybinės mokesčių inspekcijos priimtame sprendime nustatytam 1 mėnesio apskundimo terminui. Pareiškėjas tikina, jog apie sprendimą sužinojo tik tuomet, kai gavo dokumentus iš antstolio, tuo tarpu nei sprendimo, nei nutarimo dėl baudos paskyrimo iki tol gavęs nebuvo. (duomenys neskelbtini) d. pareiškėjas VMI priimtą sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Pareiškėjo manymu, antstolis ne tik nepagrįstai pradėjo vykdymo procesą, bet ir neteisėtai vykdė priverstinį piniginių lėšų nurašymą. Pareiškėjo manymu, antstolis, neinformuodamas skolininko apie vykdymo proceso metu atliekamus procesinius veiksmus, pažeidė jo kaip skolininko teisę į tinkamą informavimą, į teisę vykdymo veiksmų atlikime dalyvauti pačiam ar per atstovus, į teisę susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, į teisę sudaryti taikos sutartį, todėl prašo nurodymą dėl priverstinio piniginių lęšų nurašymo panaikinti ir grąžinti jam nurašytas pinigines lėšas.

Suinteresuotas asmuo antstolis L. L. 2021 m. sausio 18 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir skundą su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams. Antstolis nurodo, jog 2021 m. sausio 6 d. užvedė vykdomąją bylą pagal išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) d. prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir (duomenys neskelbtini) d. sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto dėl 60 Eur baudos išieškojimo iš skolininko L. G.. Sprendime VMI patvirtino duomenų teisingumą ir nurodė, jog bauda nesumokėta, todėl turi būti išieškota. 2021 m. sausio 6 d. nurodymo dėl priverstinio piniginių lėšų nurašymo pagrindu 2021 m. sausio 7 d. iš asmeninės skolininko banko sąskaitos buvo nurašyta 181,50 Eur skola, kurią sudarė nesumokėta bauda ir vykdymo išlaidos. Antstolis paaiškino, jog skolininkui raginimo dėl baudos sumokėjimo nesiuntė, kadangi baudos sumokėjo galutinė data ((duomenys neskelbtini) d.) buvo praėjusi. Šiai dienai skolininko atžvilgiu taikytos priverstinio vykdymo priemonės panaikintos.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir nurodo, jog (duomenys neskelbtini) d. iš Administracinių nusižengimų registro gavo pranešimą, kuriame nurodyta, jog Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) mokėtojui L. G. paskyrė 15 Eur baudą, kurią pasiūlė sumokėti iki (duomenys neskelbtini) d. Iki nurodytos datos bauda nebuvo sumokėta, todėl Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) d. nutarimu nurodymą panaikino ir paskyrė 60 Eur baudą, mokėjimo termino pabaiga - (duomenys neskelbtini) d. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog apie paskirtą 60 Eur baudą papildomai L. G. buvo informuotas VMI internetinėje svetainėje adresu „www.vmi.lt“, paskyroje „Mano VMI“ (duomenys neskelbtini) d. paskelbtu pranešimu, kurį L. G. perskaitė (duomenys neskelbtini) d. Suinteresuoto asmens teigimu, pranešimas buvo siųstas ir tuometiniu L. G. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, jog per pranešime nurodytą laikotarpį bauda nebuvo sumokėta, (duomenys neskelbtini) d. suinteresuotas asmuo priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti 60 Eur baudą. Papildomai pažymi, jog pagal VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos (duomenys neskelbtini) d. duomenis antstolis (duomenys neskelbtini) d. pervedė 60 Eur įmoką į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ir šią įmoką (duomenys neskelbtini) d. užskaitė baudos prievolei padengti.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmetamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis).

Pažymėtina, jog skolininkas turi galimybę galiojančią piniginę prievolę kreditoriui įvykdyti gera valia. To nepadarius, asmuo, kurio naudai yra priimtas sprendimas, turi galimybę kreiptis į antstolį ir prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių: neįvykdęs sprendimo gera valia, jis, be kita ko, privalo atlyginti vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis). Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir tai, jog tuo atveju, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra.

Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolio L. L. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 60 Eur skolos išieškojimo iš skolininko L. G. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) naudai. Vykdymo procesas pradėtas (duomenys neskelbtini) d. išieškotojos sprendimo „Išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto“ pagrindu. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, 2021 m. sausio 6 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo bei nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo skolininko atsiskaitomosios banko sąskaitos. Šias aplinkybes įrodo skolininko pateiktas banko išrašas bei vykdomojoje byloje esantys vykdymo išlaidų apskaičiavimo duomenys, iš kurių matyti, jog nurašytas 181,50 Eur pinigines lėšas sudarė 60 Eur nesumokėta bauda ir 121,50 Eur vykdymo išlaidos. Skolininkas laikosi pozicijos, jog vykdymo procesas pradėtas pažeidžiant skolininko teises, kadangi sprendimas dėl baudos išieškojimo antstoliui pateiktas nesuėjus sprendimo apskundimo terminui, todėl, netinkamai pradėjus vykdymo procesą, tolimesni antstolio veiksmai bei priimti procesiniai dokumentai turi būti naikintini, o nurašytos piniginės lėšos grąžintinos skolininkui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 106 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeke (toliau – ANK) nustatyta tvarka priimti nutarimai skirti baudas priverstine tvarka vykdomi pagal ANK 676 straipsnyje nustatytas procedūras. Vadovaujantis ANK 676 straipsnio 1 dalimi, jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 675 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą <...>, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai CPK nustatyta tvarka. Vadovaujantis ANK 673 straipsnio 2 dalimi, nutarimo skirti baudą vykdymo, išskyrus kiek tai susiję su šio kodekso 671 straipsnyje ir 675 straipsnio 4 dalyje nurodytais veiksmais, kontrolė pavedama Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnio 1 dalimi, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas <…> patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. To paties straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, jog sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso 646 straipsnio 5 dalis); ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.Vadovaujantis MAĮ 105 straipsnio 3 dalimi, teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai pasibaigia ANK 675 straipsnyje numatytas baudos sumokėjimo terminas. Vadovaujantis ANK 672 straipsnio 3 dalimi, nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 675 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, nutarimas skirti baudą negali būti priverstinai vykdomas, jeigu VMI sprendimu dėl priverstinio baudos išieškojimo neperdavė jo vykdyti antstoliui per šešis mėnesius nuo šio kodekso 675 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos.

Nagrinėjamu atveju bauda paskirta (duomenys neskelbtini) d., baudos sumokėjimo termino pabaiga – (duomenys neskelbtini) d., todėl laikoma, jog VMI įgijo teisę išieškoti baudą (duomenys neskelbtini) d. Atsižvelgiant į tai, jog VMI į antstolį dėl baudos išieškojimo iš skolininko L. G. kreipėsi (duomenys neskelbtini) d., tai yra nepraėjus šešiems mėnesiams nuo baudos mokėjimo termino pabaigos, laikytina, jog terminas priverstiniam vykdymui pradėti nėra nei praleistas, nei pažeistas.

Atkreipiamas dėmesys, jog, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) d. VMI pranešimo, skolininkas papildomai buvo įspėtas apie tai, jog nesumokėjus baudų už administracinius nusižengimus per keturiolika kalendorinių dienų nuo pranešimo datos išieškojimas bus perduotas antstoliui vykdyti. Pranešimas patalpintas VMI internetinėje svetainėje. VMI pateikta informacija dėl mokesčių mokėtojo gauto dokumento patvirtina, jog skolininkas pranešimą dėl prievolės apmokėti baudą ir jos nevykdymo pasekmių perskaitė ir susipažino (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) min. Skolininko teiginius, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie vykdymo metu atliekamus procesinius veiksmus paneigia byloje esantis elektroninis laiškas, iš kurio matyti, jog (duomenys neskelbtini) d. antstolis išsiuntė skolininko darbovietei (darbovietės elektroniniu paštu) informaciją apie tai, jog L. G. atžvilgiu priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kas tik įrodo antstolio siekį procesinius dokumentus skolininkui įteikti tinkamai ir laiku.

Teismas atkreipia dėmesį, jog institucijų (pareigūnų) nutarimai, priimti administracinių nusižengimų bylas išnagrinėjus ne teismo tvarka, turi būti vykdomi suėjus būtent jų apskundimo terminui (ANK 668 straipsnio 2 dalis), todėl skolininko teiginiai, jog antstolis pradėti vykdymo procesą gali tik suėjus VMI sprendimo apskundimo terminui, nesant tai reglamentuojančių imperatyvių teisės normų, laikomi nepagrįstais. Tuo tarpu skolininko teiginiai, jog jis (duomenys neskelbtini) d. apskundė VMI sprendimą, laikomi deklaratyviais ir neįrodytais, kadangi byloje tokių duomenų nėra.

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, teismas sprendžia, jog akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo procesą nenustatyta, todėl laikoma, jog antstolis tinkamai užvedė vykdomąją bylą. Vertinant antstolio vykdymo metu atliktus vykdymo veiksmus, teismas sprendžia, jog antstolis vykdymą atliko nuosekliai, procesinius dokumentus (patvarkymą, vykdymo išlaidų apskaičiavimus, nurodymą) priėmė laikydamasis įstatymo nustatytų reikalavimų, vykdymo išlaidas apskaičiavimo tinkamai, todėl laikoma, jog antstolio veiksmų neteisėtumas ar nepagrįstumas, vykdant priverstinį skolos išieškojimą skolininko L. G. atžvilgiu,nėra nustatytas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog antstolio veiksmai vykdomojoje byloje yra teisėti, antstolis vykdymo procesą pradėjo pagal teisėtą ir įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantį VMI sprendimą, o patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir nurodymą nurašyti pinigines lėšas priėmė pagrįstai ir teisėtai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2021 m. sausio 6 d. antstolio L. L. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo ir nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) piverstinai nurašyti pinigines lėšas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nepagrįstą.

Įsiteisėjus nutarčiai vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui L. L..

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Ingrida Navickienė