- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-02
- Bylos Nr.
- eA-1324-822/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06752-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė, Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Pareiškėjas
- R. K., H. M.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. K. ir H. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai R. K. ir H. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas) mero 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. A256-620/23(3.3.15.4E-AD24) „Dėl atsisakymo nustatyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdą“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad jie bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus mieste (toliau – ir Žemės sklypas), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita. Pareiškėjai R. K. 2021 m. sausio 7 d. buvo išduoti specialieji architektūros reikalavimai, tačiau parengus vienbučio gyvenamojo namo statybos projektą ir pasikreipus į Vilniaus miesto savivaldybę dėl statybos leidimo išdavimo, buvo atsisakyta išduoti statybos leidimą, kadangi nėra nustatytas Žemės sklypo naudojimo būdas.
3. Pareiškėjai siekdami, kad būtų nustatytas Žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, 2023 m. kovo 27 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydami administracijos direktoriaus sprendimu Žemės sklypui, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, nustatyti naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija.
4. Pareiškėjai paaiškino, kad 2023 m. gegužės 12 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės mero Sprendimą, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą. Nurodė, jog prašymą dėl Žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo pateikė Vilniaus miesto savivaldybės direktoriui 2023 m. kovo 27 d., tačiau prašymas buvo išnagrinėtas ne Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus, o mero, ir ne pagal prašymo pateikimo metu galiojusią Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo redakciją. Nagrinėjamu atveju naujai išrinkta Vilniaus miesto savivaldybės taryba į pirmą posėdį susirinko tik 2023 m. balandžio 21 d., todėl sprendžiant klausimus dėl Vilniaus miesto teritorijos planavimo Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. balandžio 1 d., galėjo būti pradėta taikyti tik nuo 2023 m. balandžio 21 d. ir tik toms teritorijų planavimo procedūroms, kurios buvo pradėtos po 2023 m. balandžio 1 d. Pareiškėjai, pateikdami 2023 m. kovo 27 d. prašymą, pradėjo (inicijavo) teritorijos planavimo procedūrą, todėl ji turėjo būti baigta pagal iki 2023 m. balandžio 1 d. galiojusią Teritorijų planavimo įstatymo redakciją.
5. Pareiškėjai teigė, jog jų prašymą dėl Žemės sklypo naudojimo būdo privalėjo išnagrinėti ir sprendimą priimti ne Vilniaus miesto savivaldybės meras, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė pripažįsta ir nekelia ginčo, jog pareiškėjams priklausantis Žemės sklypas atitinka visus teisės aktuose nustatytus kriterijus, kuriems esant Žemės sklypo naudojimo būdas turi būti nustatomas mero sprendimu, jeigu toks būdas nėra nustatytas. Vilniaus miesto savivaldybės mero priimtame Sprendime buvo nepagrįstai vertinama, ar mero sprendimu nustačius Žemės sklypo naudojimo būdą, bus galima išduoti statybos leidimą pareiškėjams, t. y., pasak savivaldybės, nustačius Žemės sklypo naudojimo būdą, pareiškėjams negalėtų būti išduodamas statybos leidimas, todėl mero sprendimu negali būti nustatomas ir Žemės sklypo naudojimo būdas. Pareiškėjai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ar mero neprašė išduoti statybą leidžiantį dokumentą, todėl Vilniaus miesto savivaldybė, nagrinėdama pareiškėjų prašymą, privalėjo spręsti klausimą dėl Žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo, t. y. savivaldybė nukrypo nuo pateikto prašymo esmės ir ribų.
6. Pareiškėjai nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras, priimdamas sprendimą dėl pareiškėjų prašymo, neturėjo teisėto pagrindo vertinti ir spręsti, ar nustačius Žemės sklypo naudojimo būdą, pareiškėjams bus galima išduoti statybą leidžiantį dokumentą ar ne, nes pareiškėjai tokio prašymo nebuvo pateikę. Be to, priešingai nei nurodyta Sprendime, pareiškėjams statybos leidimas gali būti išduotas ir nerengiant teritorijų planavimo dokumento, kadangi šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) 8 tekstinis reglamentas nėra taikomas, nes pareiškėjai naujo statinio projektavimo darbus pradėjo iki naujojo Bendrojo plano ir jo reglamentų įsigaliojimo.
7. Pareiškėjų teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės mero Sprendimo argumentai, kad pareiškėjų prašymas negali būti tenkinamas, nes pagal Bendrojo plano sprendinius Žemės sklypui pagrindinio brėžinio reglamentų 7 lentelėje yra nustatytas 8 tekstinis reglamentas, kuriame nurodyta, jog statybos leidimai naujų gyvenamųjų pastatų statybai teritorijoje gali būti išduodami tik visam kvartalui parengus vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, yra nepagrįsti. Pareiškėjams išduotuose specialiuosiuose architektūros reikalavimuose nebuvo nurodyta, kad yra taikomas 8 tekstinis reglamentas. Be to, pareiškėjai R. K. specialieji architektūros reikalavimai dėl naujos statybos Žemės sklype buvo išduoti iki Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano įsigaliojimo. Specialieji architektūros reikalavimai išduodami tik po projektinių pasiūlymo suderinimo, todėl pareiškėjai turi teisę baigti rengti projektą (projekto užbaigimui reikia nustatyti Žemės sklypo naudojimo būdą), vadovaujantis iki Bendrojo plano įsigaliojimo galiojusiais reglamentais. Pažymėjo, jog jeigu asmeniui iki naujojo Bendrojo plano įsigaliojimo yra išduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Specialieji architektūros reikalavimai, statinių projektai yra baigiami rengti vadovaujantis iki Bendrojo plano įsigaliojimo galiojusiais reglamentais.
8. Pareiškėjai akcentavo, kad specialieji architektūros reikalavimai išduodami tik po projektinių pasiūlymų suderinimo, todėl atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai R. K. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. sausio 7 d. išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus, vadovaujantis šiuo metu galiojančio Bendrojo plano 2020 m. vasario 4 d. Aiškinamojo rašto 3 punktu ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ 2.4 punktu, pareiškėjai turi teisę baigti rengti projektą (projekto rengimo užbaigimui reikia nustatyti Žemės sklypo naudojimo būdą), vadovaujantis iki Bendrojo plano įsigaliojimo galiojusiais reglamentais.
9. Vilniaus miesto savivaldybės mero Sprendimas nenustatyti pareiškėjams priklausančio Žemės sklypo naudojimo būdo yra neteisėtas, prieštaraujantis Teritorijų planavimo įstatymui, Bendrojo plano Aiškinamajam raštui, o taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintam Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašui (toliau – ir Aprašas).
10. Kadangi pareiškėjams priklausančiam Žemės sklypui nėra nustatytas naudojimosi būdas, kuris būtinas planuojamai statybai vykdyti, tačiau Žemės sklypas pagal Bendrąjį planą patenka į Vilniaus miesto savivaldybės mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją teritoriją, vadovaujantis Aprašo 2 ir 10 punktais, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Žemės sklypo naudojimosi būdas gali ir turi būti nustatomas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu.
Atsiliepimas
11. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso 0,0629 ha ploto Žemės sklypas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita. Pareiškėjai 2023 m. kovo 27 d. pateikė prašymą nustatyti Žemės sklypo naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Vilniaus miesto savivaldybė ginčijamu Sprendimu informavo pareiškėjus, kad Žemės sklypo naudojimo būdas negali būti nustatomas mero sprendimu, o pareiškėjų prašyme nurodytas tikslas gali būti pasiektas rengiant detalųjį planą. Sprendžiant dėl žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo papildomai būtina įvertinti ir atsižvelgti, ar kitų teisės aktų nuostatose ir (ar) savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniuose nėra nustatytų ribojimų, dėl kurių pareiškėjų prašymas dėl Žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo negali būti tenkinamas. Kompleksiškai vertinant teisės aktų nuostatas, žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas gali būti nustatomi mero sprendimu, jeigu to reikia planuojamai statybai ar numatomai vykdyti veiklai, ir jeigu tokia statyba galima pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir pagal jį neturi būti rengiamas detalusis planas. Tuo atveju, jeigu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą turi būti rengiamas detalusis planas, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas negali būti nustatomi mero sprendimu.
13. Atsakovas paaiškino, kad pagal galiojantį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972, ginčo Žemės sklypas patenka į vidutinio užstatymo intensyvumo zoną, kuriam pagal Bendrojo plano sprendinius pagrindinio brėžinio reglamentų 7 lentelėje yra nustatytas 8 tekstinis reglamentas, kuriame nurodyta, jog statybos leidimai naujų gyvenamųjų pastatų statybai teritorijoje gali būti išduodami tik visam kvartalui parengus vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą. Atsižvelgus į Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas bei aplinkybę, kad vadovaujantis galiojančio Bendrojo plano sprendiniais gyvenamųjų pastatų statyba ginčo Žemės sklype neparengus teritorijų planavimo dokumento negalima, skundžiamame Sprendime buvo pagrįstai nurodyta, jog Žemės sklypo, kuriame planuojama statyba, naudojimo būdas negali būti nustatomas mero sprendimu, o turėtų būti nustatomas rengiant detalųjį planą.
14. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjų prašymą dėl Žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo nebuvo sprendžiami jokie statybos leidimo išdavimo klausimai, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjų 2023 m. kovo 27 d. prašyme dėl Žemės naudojimo būdo nustatymo buvo atskleistas konkretus teritorijos vystymo tikslas bei šiam tikslui pasiekti pareiškėjai jau yra atlikę veiksmus (gavę specialiuosius architektūrinius reikalavimus), pareiškėjų prašymas dėl žemės naudojimo būdo nustatymo negalėjo būti sprendžiamas atsietai nuo faktinės situacijos konteksto. Sprendžiant pareiškėjų prašymą dėl žemės naudojimo būdo nustatymo buvo atsižvelgiama į Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas bei Bendrojo plano sprendinius, tačiau juose įtvirtintos normos taikytos išimtinai dėl žemės naudojimo būdo nustatymo galimybių šiuo konkrečiu pareiškėjų prašyme nurodytu atveju. Siekdami nustatyti Žemės sklypui vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų naudojimo būdą, pareiškėjai numato plėtoti šią teritoriją, todėl Žemės sklypui patenkant į teritoriją, kurios plėtrai pagal Bendrojo plano sprendinius yra privaloma rengti detalųjį planą, būtent detaliajame plane turėtų būti nustatyti ir ginčo Žemės sklypo naudojimo reglamentai, įskaitant žemės naudojimo būdą, apibrėžiantį Žemės sklype leidžiamą veiklą.
Šalies argumentai
15. Pareiškėjų prašymas gautas ir skundžiamas Sprendimas priimtas galiojant Bendrajam planui, todėl neturėtų kilti abejonių, kad priimant Sprendimą dėl Žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo pagrįstai buvo vadovaujamasi būtent šiuo metu galiojančio Bendrojo plano sprendiniais ir reikalavimais. Atsakovas paaiškino, jog nei įstatymai, nei Aprašas nesieja žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo su Specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo faktu ar data, todėl aplinkybė dėl Specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo šiuo atveju buvo vertinama tik kaip patvirtinanti pareiškėjų prašyme išdėstytus ketinimus dėl Žemės sklypo vystymo, tačiau nesuponuoja, jog Žemės sklypo naudojimo būdas nustatytinas kitokia tvarka nei yra reglamentuojama skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojusiose teisės aktų nuostatose. Nėra ginčo dėl to, kad į savivaldybę dėl žemės naudojimo būdo nustatymo pareiškėjai kreipėsi jau įsigaliojus naujam Bendrajam planui, todėl ir sprendimas dėl Žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo pagrįstai buvo priimtas vadovaujantis būtent šiuo metu galiojančio Bendrojo plano sprendiniais ir reikalavimais. Vilniaus miesto savivaldybė laikosi pozicijos, kad sprendžiant dėl Žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo aktuali aplinkybė, jog pareiškėjai siekia vystyti statybas Žemės sklype, o tai sudaro pagrindą taikyti Bendrojo plano reikalavimą dėl detaliojo plano rengimo, tačiau nei aplinkybės dėl specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo, nei dėl statybos projekto rengimo ir (ar) teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą įgyvendinimo, nėra aktualios. Pareiškėjų siekis sutapatinti dvi skirtingas procedūras – statybos leidimo išdavimą ir žemės naudojimo būdo nustatymą, vertintinas kaip nepagrįstas. Atsakovas taip pat nurodė, jog naujai išrinkta Vilniaus miesto savivaldybės taryba į pirmą posėdį susirinko 2023 m. balandžio 21 d., todėl skundžiamo Sprendimo priėmimo metu Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata jau buvo įsigaliojusi ir taikytina priimant Sprendimą dėl pareiškėjų prašymo, todėl skundžiamą Sprendimą pagrįstai ir laikantis teisės aktų reikalavimų pasirašė būtent savivaldybės meras. Be to, pareiškėjai iki 2023 m. balandžio 1 d. nebuvo inicijavę teritorijų planavimo dokumento (detaliojo plano) rengimo procedūros, todėl skundžiamas Sprendimas visiškai pagrįstai buvo priimtas vadovaujantis jo priėmimo metu galiojusia įstatymo redakcija, o įstatyme numatyta išimtis dėl ankstesnės redakcijos nuostatų taikymo šiuo konkrečiu atveju nebuvo aktuali, nes pareiškėjai nebuvo inicijavę teritorijų planavimo procedūros, o prašė nustatyti Žemės sklypo naudojimo būdą.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į patikslintą skundą nepateikė. Atstovas teismo posėdyje nurodė, jog palaiko atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės poziciją.
II.
17. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino. Panaikino Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. A256-620/23(3.3.15.4E-AD24) „Dėl atsisakymo nustatyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdą“. Taip pat priteisė pareiškėjai R. K. iš Vilniaus miesto savivaldybės 1 223 Eur bylinėjimosi išlaidų.
18. Teismas nustatė, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita. Pareiškėjai R. K. 2021 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė Specialiuosius architektūros reikalavimus, o 2022 m. gruodžio 7 d. pareiškėjai pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statybos reglamentavimo skyrius nepritarė pateiktam projektui, nurodydamas, jog pareiškėjai turi kreiptis į Žemės tvarkymo ir administravimo skyrių dėl žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo ir pateikti atnaujintą žemės sklypo Nekilnojamojo turto išrašą su įrašu dėl žemės sklypo naudojimo būdo.
19. Pareiškėjai 2023 m. kovo 27 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydami administracijos direktoriaus sprendimu Žemės sklypui nustatyti naudojimosi būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija. Vilniaus miesto savivaldybės meras Sprendime nurodė, kad siekdami nustatyti žemės sklypo naudojimo būdą, pareiškėjai numato plėtoti teritoriją, todėl vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais gyvenamųjų pastatų statyba Žemės sklype neparengus teritorijų planavimo dokumento nebūtų galima, dėl to naudojimo būdas negali būti nustatomas mero sprendimu, o prašyme nurodytas tikslas gali būti pasiektas rengiant detalųjį planą.
Šalies argumentai
20. Pareiškėjai, nesutikdami su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-10153-535/2023 pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-246-629/2025 pareiškėjų apeliacinį skundą patenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje nurodė, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirti ir įvertinti pareiškėjų į bylą pateikti įrodymai, t. y. pareiškėjai teigė, kad tuo atveju, jeigu asmeniui iki naujojo Vilniaus Bendrojo plano įsigaliojimo yra išduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Specialieji architektūros reikalavimai, statinių projektai baigiami rengti vadovaujantis iki Bendrojo plano įsigaliojimo galiojusiais reglamentais, be to, teritorija, kurioje yra pareiškėjų sklypas, iš esmės didžiąja dalimi jau yra išvystyta, todėl jos detaliojo plano rengimas būtų ir komplikuotas ir nelogiškas. Sprendimą priėmė neįgaliotas subjektas, vadovaudamasis Sprendimo priėmimo, o ne prašymo pateikimo metu galiojusia Teritorijų planavimo įstatymo redakcija.
22. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-22 patvirtinto Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros ir išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017) nuostatomis.
Šalies argumentai
23. Pažymėjo, kad pareiškėjai patikslintame skunde nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. sausio 7 d. išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus, todėl pareiškėjai turi teisę baigti rengti projektą (projekto rengimo užbaigimui reikia nustatyti žemės sklypo naudojimo būdą), vadovaujantis iki Bendrojo plano įsigaliojimo galiojusiais reglamentais. Pareiškėjai 2022 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, o 2022 m. gruodžio 7 d. pateikė pakartotinį prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismas, įvertinęs aptartą teisinį reglamentavimą, priėjo prie išvados, jog statybos projekto rengimas, statybą leidžiančio dokumento išdavimas yra tęstinės statybos procedūros, atliekamos nuosekliai, siekiant įgyvendinti statybą atitinkamame žemės sklype.
25. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ 2.4 papunktyje numatyta, jog kai iki Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo įsigaliojimo nerengiant teritorijų planavimo dokumento (detaliojo plano) parengti statinių projektiniai pasiūlymai buvo suderinti su atsakingu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padaliniu (nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose bei jų apsaugos zonose – ir su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos), statinių projektai gali būti baigiami rengti vadovaujantis iki Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo įsigaliojimo galiojusiais reglamentais.
26. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjams buvo išduoti specialieji architektūros reikalavimai, parengtas statybos projektas, kuris 2022 m. gruodžio 7 d. pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, be to, Vilniaus miesto savivaldybės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjų projektiniai pasiūlymai yra suderinti, todėl teismas sprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimo 2.4 papunktyje numatyta reglamentų taikymo taisyklė šiuo atveju taikytina pareiškėjams.
27. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė ginčijamame Sprendime nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjų prašymui taikytinas Bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų 7 lentelėje nustatytas 8 tekstinis reglamentas, nurodantis, kad statybos leidimai naujų gyvenamųjų pastatų statybai teritorijoje gali būti išduodami tik visam kvartalui parengus vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą.
28. Teismas, pasisakydamas dėl subjekto, priimančio sprendimą dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo, įvertinęs teisės aktų nuostatas, sprendė, kad šiuo atveju pakito subjektas, priimantis sprendimus dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo, tačiau ne pats tokio sprendimo priėmimą reglamentuojantis teisinis pagrindas.
29. Teismas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju, būtina nustatyti, ar pareiškėjų sklypas, kuriam prašoma nustatyti žemės naudojimo būdą, patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją.
30. Išanalizavęs viešai prieinamą informaciją Regia informacinėje sistemoje (paiešką atlikus pagal į bylą pateiktą Žemės sklypo plano koordinatę) teismas nurodė, kad pareiškėjams priklausantis sklypas patenka į urbanizuotą / urbanizuojamą teritoriją, todėl pagal ankščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendimą dėl žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo iki 2024 m. balandžio 1 d. turėjo priimti savivaldybės administracijos direktorius, o po minėtos datos į pirmą tarybos posėdį susirinkus savivaldybės tarybai – savivaldybės meras.
31. Šiuo atveju nei Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, nei Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas, nei Aprašas nenumato pareigos asmeniui, prašančiam pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, parengti vietovės lygmens kompleksinį teritorijų planavimo dokumentą – detalųjį planą.
32. Teismas nurodė, jog byloje ginčo nėra, kad minėtai teritorijai detalusis planas nėra parengtas. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, privalėjo vadovautis Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytu teisiniu reglamentavimu bei Bendrojo plano sprendiniais, galiojusiais iki 2021 m. birželio 2 d., o nesivadovaudamas jais, atsakovas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą.
Šalies argumentai
33. Pareiškėjai patikslintame skunde nurodė, jog pareiškėjų prašymą išnagrinėjo ne tas subjektas. Pareiškėjų teigimu, jie prašymą 2023 m. kovo 27 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, todėl jis ir turėjo priimti sprendimą pagal pareiškėjų prašymo pateikimo metu galiojusią Teritorijų planavimo įstatymo redakciją.
Žemesnės instancijos teismas
34. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba į pirmąjį posėdį susirinko 2023 m. balandžio 21 d. Po Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius neteko įgaliojimų priimti sprendimus, numatytus Teritorijų planavimo įstatyme. Šiuo atveju, nutrūkus savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimams priimti sprendimus, jie priimami mero, tačiau vadovaujantis iki įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtoms teritorijų planavimo procedūroms taikytinomis įstatymo normomis.
Šalies argumentai
35. Pareiškėjai prašymą pateikė 2023 m. kovo 27 d., todėl sprendimas turėjo būti priimtas iki 2023 m. balandžio 25 d., tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius nuo 2023 m. balandžio 21 d. įstatyme nustatyta tvarka neteko teisės priimti sprendimus, susijusius su žemės naudojimo paskirties ir / ar būdo keitimu.
Žemesnės instancijos teismas
36. Teismas sprendė, kad 2023 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės meras veikė jam suteiktų įgaliojimų srityje, todėl pareiškėjų skundo argumentą, jog skundžiamą aktą priėmė netinkamas subjektas, atmetė kaip nepagrįstą. Vilniaus miesto savivaldybės meras, priimdamas ginčijamą Sprendimą, privalėjo vadovautis 2022 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 18, 20, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir baigti pradėtą teritorijų planavimo procedūrą pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiais teisės aktais.
III.
37. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
Atsiliepimas
38. Atsakovas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, buvo suklaidintas netikslia informacija apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje tariamai suderintus pareiškėjų projektinius pasiūlymus, kadangi pareiškėjų projektiniai pasiūlymai nebuvo Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje suderinti, tą patvirtina, be kita ko, ir aplinkybė, jog jokių įrodymų apie tai patys pareiškėjai nebuvo į bylą pateikę. Dėl nurodytos priežasties teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjams yra taikoma Bendrojo plano keitimo 2.4 papunktyje numatyta reglamentų taikymo taisyklė. Šiame papunktyje numatyta, kad kai iki Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo įsigaliojimo nerengiant teritorijų planavimo dokumento (detaliojo plano) parengti statinių projektiniai pasiūlymai buvo suderinti su atsakingu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padaliniu (nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose bei jų apsaugos zonose – ir su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos), statinių projektai gali būti baigiami rengti vadovaujantis iki Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo įsigaliojimo galiojusiais reglamentais.
39. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai į bylą buvo pateikę įrodymus tik apie tai, kad 2021 m. sausio 11 d. buvo išduoti specialieji architektūros reikalavimai (toliau – ir SAR), tačiau jokių įrodymų apie tai, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų pritarusi pareiškėjų projektiniams pasiūlymams, byloje nebuvo pateikta. Pabrėžia, kad SAR išdavimas nėra tapatus suderintiems projektiniams pasiūlymams. SAR išdavimo metu nėra nei teikiamas statybos projektas, nei jis yra derinamas – surašomi tik reikalavimai projektui rengti, kaip numatyta Tvarkos aprašo nuostatose. Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje numatyta, jog projektiniai pasiūlymai yra pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Taigi šiuo atveju teismas klaidingai vertino, kad pareiškėjų atveju yra taikytinas Bendrojo plano keitimo 2.4 papunktis.
40. Atsakovas pažymi, kad išduoti SAR neatleidžia statytojo nuo kitų prievolių (pvz. nustatyti žemės sklypo naudojimo būdą, jeigu jis nenustatytas, ir pan.), siekiant įgyvendinti savo tikslus. Juolab, kad jokios teisės aktų nuostatos nesuponuoja, jog pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į SAR (ar jų išdavimo datą). Nei įstatymai, nei Aprašas niekaip nesieja Žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo su SAR išdavimo faktu ar data, taigi aplinkybė dėl SAR išdavimo, patvirtinanti pareiškėjų prašyme išdėstytus ketinimus dėl Žemės sklypo vystymo, jokiu būdu nesuponuoja, kad ir Žemės sklypo naudojimo būdas turėjo būti nustatomas darant išimtis pareiškėjams ir netaikant galiojančių Bendrojo plano sprendinių vien dėl to, jog jie 2021 m. sausio 7 d. buvo gavę SAR.
Žemesnės instancijos teismas
41. Teismo išvada, jog statybos projekto rengimas ir statybą leidžiančio dokumento išdavimas yra tęstinės statybos procedūros, niekaip nepagrindžia atsakovo Sprendimo neteisėtumo, kadangi žemės sklypo naudojimo būdo nustatymas nėra statybos projekto rengimo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros etapas. Ta aplinkybė, kad Žemės sklypui privalo būti nustatytas naudojimo būdas siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, nesudaro pagrindo ir pačią žemės naudojimo būdo nustatymo administracinę procedūrą tapatinti su statybos procesu.
Šalies argumentai
42. Šiuo atveju pareiškėjai 2023 m. kovo 27 d. prašyme prašė ir atsakovas sprendė ne dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, o tik dėl to, ar egzistuoja teisinis pagrindas nustatyti pareiškėjų prašomą Žemės sklypo naudojimo būdą, bei, kaip nurodyta Sprendime, buvo įvertinta, kad teisinio pagrindo jį nustatyti šiuo atveju nėra, o Žemės sklypo naudojimo būdas turėtų būti nustatomas rengiant detalųjį planą. Kadangi ir pareiškėjų prašymas gautas, ir ginčijamas Sprendimas priimtas jau galiojant Bendrajam planui, priimant sprendimą dėl Žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo pagrįstai buvo vadovaujamasi būtent galiojančio Bendrojo plano sprendiniais ir reikalavimais. Atitinkamai ir šioje byloje sprendžiamas klausimas ne dėl pareiškėjų teisės rengti (baigti) statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (ir kokių teisės aktų pagrindu tą daryti), o dėl pareiškėjų prašymo nustatyti Žemės sklypo naudojimo būdą, dėl kurio pareiškėjai kreipėsi į savivaldybę 2023 m. kovo 27 d. ir toks prašymas pagrįstai buvo sprendžiamas pagal jo nagrinėjimo metu galiojusius teisės aktus.
43. Atsakovo vertinimu, visiškai nepagrįsta ir neteisinga yra teismo išvada, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, privalėjo vadovautis Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytu teisiniu reglamentavimu bei Bendrojo plano sprendiniais, galiojusiais iki 2021 m. birželio 2 d.
Atsiliepimas
44. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo argumentais, jog nei Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, nei Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas, nei Aprašas nenumato pareigos asmeniui, prašančiam pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, parengti vietovės lygmens kompleksinį teritorijų planavimo dokumentą – detalųjį planą.
45. Atsakovas, remdamasis Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalių, Aprašo nuostatomis, nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovui sprendžiant klausimą dėl Žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo Sprendime buvo pagrįstai taikomi galiojančio Bendrojo plano sprendiniai (reglamentai).
46. Sprendžiant dėl Žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo papildomai būtina įvertinti ir atsižvelgti, ar kitų teisės aktų nuostatose ir (ar) savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniuose nėra nustatytų ribojimų, dėl kurių pareiškėjų prašymas dėl Žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo negali būti tenkinamas. Vertinant, ar Žemės sklypas atitinka visus teisės aktuose nustatytus kriterijus, kuriems esant žemės sklypo naudojimo būdas turi būti nustatomas mero (ar jo įgalioto administracijos direktoriaus) sprendimu, vien tik aplinkybė, kad pageidaujama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) formaliai atitinka bendrojo plano sprendinius, nėra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą. Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar kitose Teritorijų planavimo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatose ir (ar) bendrojo plano sprendiniuose nėra nustatytų ribojimų, dėl kurių toks sprendimas negali būti priimtas.
Atsiliepimas
47. Atsakovas teigia, kad kompleksiškai vertinant aktualias Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas gali būti nustatomi mero sprendimu, jeigu to reikia planuojamai statybai ar numatomai vykdyti veiklai, ir jeigu tokia statyba galima pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir pagal jį neturi būti rengiamas detalusis planas. Tačiau tuo atveju, jeigu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą turi būti rengiamas detalusis planas, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas negali būti nustatomi mero sprendimu.
48. Atsakovas, vadovaudamasis Žemės įstatymo nuostatomis, nurodo, kad žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje. Tai reiškia, kad žemės sklypo naudojimo būdas tiesiogiai apibrėžia veiklą, kurią yra leidžiama vykdyti žemės sklype. Pažymi, kad prieš priimant sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą privaloma įvertinti visus Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus kriterijus. Teritorijų planavimo 2 straipsnio 25 dalyje nurodyta, kad teritorijos vystymas – planuojamos teritorijos ekonominės, socialinės ir (ar) aplinkos būklės urbanistiniai kokybiniai pokyčiai ir kiekybinė plėtra. Nagrinėjamu atveju siekdami nustatyti Žemės sklypui vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų naudojimo būdą, pareiškėjai numato plėtoti šią teritoriją. Pagal galiojantį Bendrąjį planą, ginčo Žemės sklypas patenka į vidutinio užstatymo intensyvumo zoną (funkcinės zonos numeris – NAU-8-5). Pagal Bendrojo plano sprendinius šiam Žemės sklypui pagrindinio brėžinio reglamentų 7 lentelėje yra nustatytas 8 tekstinis reglamentas, kuriame nurodyta, kad statybos leidimai naujų gyvenamųjų pastatų statybai teritorijoje gali būti išduodami tik visam kvartalui parengus vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą.
49. Sistemiškai vadovaujantis anksčiau pacituotomis aktualių teisės aktų nuostatomis ir Bendrojo plano sprendiniais, ginčo Žemės sklypui patenkant į teritoriją, kurios plėtrai pagal Bendrojo plano sprendinius yra privaloma rengti detalųjį planą, būtent detaliajame plane turėtų būti nustatyti ir ginčo Žemės sklypo naudojimo reglamentai, įskaitant žemės naudojimo būdą, apibrėžiantį Žemės sklype leidžiamą veiklą.
50. Šioje byloje nėra ginčo, kad Žemės sklype esamo užstatymo nėra, todėl vertinant Bendrojo plano reglamentus, neparengus Bendrojo plano sprendinius konkretizuojančio vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento, naujų pastatų statyba, išskyrus rekreacinių teritorijų aptarnavimui reikalingus pastatus, tokiame žemės sklype negalima.
Žemesnės instancijos teismas
51. Atsakovas, atsižvelgęs į Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas ir Bendrojo plano sprendinius, vertina, jog naudojimo būdas negalėjo būti nustatomas mero sprendimu, kadangi toks sprendimas būtų prieštaravęs įstatymui. Teismui netinkamai įvertinus ankščiau nurodytas aplinkybes ir netinkamai aiškinus aktualias teisės aktų nuostatas, buvo padarytos nepagrįstos išvados dėl atsakovo Sprendimo tariamo nepagrįstumo, todėl teismo sprendimas naikintinas.
Atsiliepimas
52. Pareiškėjai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
53. Pareiškėjai nurodo, kad apeliacinio skundo motyvai neatitinka nei faktinės situacijos, nei taikytinų materialiosios teisės normų, nei administracinių teismų formuojamos praktikos, o teismo sprendimas, priešingai nei teigia atsakovas, atitinka ir įstatymų reikalavimus, ir teisinės valstybės principus, ir byloje nustatytas aplinkybes, kurių pati savivaldybė teismo posėdyje neginčijo.
54. Akcentuoja, kad nuo pat projekto rengimo pradžios veikė sąžiningai, laikydamiesi visų tuo metu galiojusių planavimo ir projektavimo procedūrų. Pareiškėjams buvo išduoti SAR, kurių teisinė reikšmė šioje byloje yra esminė ir lemiama. Pagal Statybos įstatymo reikalavimus, SAR surašomi atsižvelgiant į projektinių pasiūlymų sprendinius. Tai reiškia, kad projektiniai pasiūlymai turi būti parengti, įvertinti ir faktiškai suderinti iki SAR išdavimo. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teisme patvirtino ir pats savivaldybės atstovas, aiškiai nurodydamas, kad ginčo dėl projektinių sprendinių suderinimo nėra. Todėl apeliaciniu skundu bandymas šioje proceso stadijoje neigti projektinių pasiūlymų suderinimo faktą yra ne tik prieštaravimas byloje esantiems dokumentams, bet ir akivaizdus savivaldybės procesinio elgesio nenuoseklumas, kuris pats savaime paneigia atsakovo argumentų patikimumą. Administracinis subjektas negali teismo procese keisti savo pozicijos taip, kad tai paneigtų jo paties atliktus administracinius veiksmus, duotus paaiškinimus teismo posėdyje ir jų teisinius padarinius. Tokia pozicija prieštarauja administracinio proceso nuoseklumo principui ir neatitinka viešojo administravimo subjektui keliamų reikalavimų dėl veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.
55. Pažymi, kad SAR išdavimas 2021 m. sausio 7 d. reiškia, jog projektas buvo pradėtas rengti teisėtai ir pagal tuo metu galiojusias teisės normas. Šio fakto teisinė pasekmė yra aiški ir įtvirtinta tiek Statybos įstatymo 24 straipsnio 23 ir 24 dalyse, tiek Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendime, kuriuo patvirtintas bendrojo plano keitimas. Statybos įstatymas imperatyviai numato, kad projektas turi būti rengiamas pagal teisės aktus, galiojusius specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo metu, o savivaldybės tarybos sprendimo 2.4 papunktyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai iki bendrojo plano pakeitimo parengti ir suderinti projektiniai pasiūlymai, projektas gali ir turi būti užbaigiamas pagal iki plano keitimo galiojusias teisės normas.
Šalies argumentai
56. Pareiškėjai teigia, šios nuostatos yra privalomai taikomos ir sukuria konkrečias pareigas administraciniam subjektui – savivaldybė negali ignoruoti SAR galiojimo laiko, negali pakeisti projektavimo proceso teisinio režimo savo nuožiūra ir negali daryti išvados, kad pareiškėjai turi vykdyti tas procedūras, kurios atsirado tik po to, kai projektavimo procesas jau buvo pradėtas laikantis visų reikalavimų. Tokia savivaldybės pozicija yra laikytina lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principo pažeidimu ir prieštarauja teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių principams, kurie yra konstituciškai saugomi ir kuriuos teismai ir ypatingai viešojo administravimo subjektai turi pareigą ginti.
Žemesnės instancijos teismas
57. Pareiškėjai akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino šias aplinkybes ir konstatavo, jog Sprendimas netenkinti pareiškėjų prašymo nustatyti žemės sklypo naudojimo būdą buvo priimtas neteisėtai. Teismas išsamiai įvertino tiek projektinių sprendinių suderinimą, tiek jų santykį su SAR, tiek Bendrojo plano nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą, kad savivaldybė nepagrįstai ignoravo tiek projektavimo proceso tęstinumą, tiek SAR išdavimo metu galiojusias normas, tiek Bendrojo plano 2.4 papunkčio taikymą. Savivaldybė apeliaciniame skunde šių motyvų nei nepaneigia, nei ginčija – ji jų paprasčiausiai nevertina, taip bandydama įtikinti apeliacinės instancijos teismą, kad vien tik 8 tekstinis reglamentas turėtų lemti visos procedūros rezultatą, nors toks aiškinimas prieštarauja Bendrojo plano struktūrai, sisteminei jo analizės metodikai, pačios savivaldybė priimtiems sprendimas ir kitiems teisės aktams, ir galiausiai viešojo administravimo subjektams nustatytai pareigai įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, o sprendimus priimti išimtinai vadovaujantis įstatymais.
58. Regionų administracinis teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad savivaldybė viršijo pareiškėjų prašymo ribas, nagrinėdama klausimus, susijusius su būsimo statybos leidimo išdavimu. Pareiškėjai prašė tik nustatyti Žemės sklypo naudojimo būdą, kaip to reikalauja teisės aktai, ir šioje stadijoje savivaldybė negalėjo spręsti dėl detalaus plano būtinybės ar būsimų statybą leidžiančių dokumentų išdavimo sąlygų. Viešojo administravimo subjektas turi pareigą spręsti tik tą klausimą, kuriuo kreipiamasi, ir negali atsisakyti priimti sprendimo remdamasis hipotetinėmis aplinkybėmis dėl galimų būsimų procedūrų. Tai yra esminė administracinio proceso taisyklė, kurią Regionų administracinis teismas tinkamai pritaikė, o savivaldybė apeliaciniame skunde visiškai ignoruoja.
59. Regionų administracinis teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad savivaldybės pozicija, jog naujas detalaus planavimo dokumentas visam kvartalui yra būtinas kiekvienu atveju, akivaizdžiai neatitinka teritorijų planavimo principų ir neatspindi tikrojo faktinio poreikio, kuris yra viena iš esminių detalaus planavimo sąlygų.
Šalies argumentai
60. Pareiškėjai nurodo, kad Regionų administracinis teismas pagrįstai pažymėjo, jog savivaldybė nagrinėjo klausimą, kurio pareiškėjai neprašė spręsti. Pareiškėjai kreipėsi dėl naudojimo būdo nustatymo, o savivaldybė Sprendime vertino, ar pareiškėjai galėtų gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujo Bendrojo plano sprendinius. Savivaldybė privalo nagrinėti tik prašymo dalyką, o ne hipotetines ateities procedūras. Pareiškėjų skundas šiuo aspektu yra tikslus ir pagrįstas, o Regionų administracinio teismo sprendimas – logiškas ir atitinkantis viešojo administravimo principus.
61. Pareiškėjai akcentuoja, kad šioje byloje nagrinėjamas ne naudojimo būdo pakeitimas, o naudojimo būdo nustatymas. Tai yra esminis skirtumas, nes naudojimo būdo pakeitimas gali kelti papildomų planavimo procedūrų poreikį, o naudojimo būdo nustatymas yra privaloma ir išimtinė administracinio subjekto funkcija, atliekama remiantis galiojančiais planavimo dokumentais. Savivaldybė privalo nustatyti naudojimo būdą, jei tai neprieštarauja galiojančiam bendrajam planui, o nagrinėjamu atveju Bendrojo plano sprendiniai leidžia nustatyti gyvenamosios paskirties naudojimo būdą pareiškėjų sklypui be jokio detalaus plano rengimo. Šią aplinkybę pagrįstai patvirtino teismas sprendime.
62. Pareiškėjai pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepateikia nei vieno argumento, kuris paneigtų teismo nustatytų faktinių aplinkybių teisingumą. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, pagrįstai nustatė, kad projektiniai pasiūlymai buvo suderinti, SAR išduoti teisėtai, teritorija yra urbanizuota, o projektavimas buvo pradėtas pagal tuo metu galiojančias teisės normas. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų šias aplinkybes. Vien deklaratyvūs teiginiai apie 8 tekstinio reglamento taikymą negali būti laikomi pagrįstu argumentu.
Žemesnės instancijos teismas
63. Atsakovas savo poziciją bando grįsti vienu Bendrojo plano tekstiniu reglamentu, kuriam suteikia absoliučią ir viską eliminuojančią galią. Teismas pagrįstai nurodė, kad Bendrojo plano nuostatos negali būti aiškinamos taip, jog paneigtų teisinius santykius, kurie atsirado dar iki Bendrojo plano pakeitimo įsigaliojimo, ypač kai tie santykiai buvo pradėti vykdyti savivaldybės pačios išduoto administracinio akto pagrindu. Teismas sprendime detaliai įvertino Bendrojo plano sprendinius ir konstatavo, kad pareiškėjų Žemės sklypui yra galimas gyvenamosios paskirties naudojimo būdas net ir pagal naująjį bendrąjį planą. Tai reiškia, kad savivaldybė net klaidingai aiškindama 8 tekstinį reglamentą negalėjo daryti išvados, jog naudojimo būdas negali būti nustatytas.
Šalies argumentai
64. Pareiškėjai teigia, kad teismas teisingai išaiškino, jog Sprendime nevertinta nei projekto pradžios data, nei specialieji architektūros reikalavimai, nei Bendrojo plano 2.4 punktas, nei teritorijos urbanizacijos lygis, nei konkretus pareiškėjų prašymo objektas. Tai lemia, kad atsakovo Sprendimas buvo priimtas neteisėtai, o apeliacinis skundas yra tik bandymas pateisinti jau priimtą neteisėtą Sprendimą naujais argumentais, kurie prieštarauja tiek dokumentams, tiek teismų praktikai. Atsakovo Sprendimas prieštarauja teisėtumo principui.
Šalies argumentai
66. Pareiškėjai teigia, kad Sprendime ir apeliaciniame skunde daroma esminė teisės normų interpretavimo klaida – savivaldybė laiko, jog Bendrasis planas gali pakeisti jau pradėto ir toliau tęsiamo projekto teisinį režimą. Tokia savivaldybės pozicija yra prieštaraujanti tiek Statybos įstatymo normoms, tiek teismų praktikai, tiek bendriesiems teisės principams. Projekto tęstinumas yra vienas iš kertinių statybos proceso elementų, kuris užtikrina, kad statytojas, pradėjęs projektavimo procedūras pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, turi teisę užbaigti projektą pagal tas pačias taisykles, nepaisant vėliau priimtų teisės aktų ar juose esančių pakeitimų. Šis principas ne tik įtvirtintas Statybos įstatymo 24 straipsnyje, bet ir nuosekliai taikomas teismų praktikoje, siekiant užtikrinti teisinį stabilumą, asmenų teisėtų lūkesčių apsaugą ir administracinio proceso nuoseklumą.
67. Atsakovo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų dėl faktinės teritorijos būklės — atsakovas nenurodo, kad teritorija būtų nepakankamai išvystyta, jog jai trūktų infrastruktūros, kad būtų reikalingi nauji inžineriniai sprendiniai ar gyvenamosios paskirties pastato statyba prieštarautų miesto urbanistinei struktūrai. Priešingai, byloje esantys duomenys rodo, kad teritorija yra išvystyta gyvenamosios statybos teritorija, kurioje gyvenamųjų pastatų statyba yra įprasta ir reglamentavimo požiūriu visiškai normali. Todėl savivaldybės teiginiai apie detalaus plano būtinybę yra nepagrįsti – atsakovas neįrodė nei vienos objektyvios aplinkybės, dėl kurios detalaus plano rengimas šioje teritorijoje būtų racionalus ar proporcingas sprendimas.
Šalies argumentai
68. Pareiškėjų teigimu, teismo sprendimas yra išsamus, pagrįstas ir teisėtas. Teismas tinkamai įvertino tiek SAR turinį ir teisinę reikšmę, tiek projektavimo proceso tęstinumą, tiek Bendrojo plano nuostatų tarpusavio santykį, tiek administracinio subjekto kompetencijos ribas, tiek teritorijos urbanizacijos lygį, tiek pareiškėjų prašymo objektą. Atsakovas skunde nepateikia jokio argumento, kuris leistų abejoti šių teismo nustatytų aplinkybių teisingumu ar jų teisine interpretacija. Todėl savivaldybės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
69. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero Sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą nustatyti Žemės sklypo naudojimo būdą, pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
70. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad pareiškėjai R. K. 2021 m. sausio 7 d. buvo išduoti specialieji architektūros reikalavimai (SAR), statybos projekto rengimas, statybą leidžiančio dokumento išdavimas yra tęstinės statybos procedūros, todėl atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, privalėjo vadovautis Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reglamentavimu bei Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais, galiojusiais iki 2021 m. birželio 2 d., o jais nesivadovavęs, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą, todėl jį panaikino.
71. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, privalėjo vadovautis Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytu teisiniu reglamentavimu bei Bendrojo plano sprendiniais, galiojusiais iki 2021 m. birželio 2 d., kadangi pareiškėjų prašymas pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą gautas ir ginčijamas Sprendimas priimtas jau galiojant naujajam Bendrajam planui, todėl priimant ginčijamą Sprendimą dėl Žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo pagrįstai buvo vadovaujamasi būtent nuo 2021 m. birželio 9 d. galiojančio Bendrojo plano sprendiniais ir reikalavimais.
72. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
73. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjams R. K. ir H. M. nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. sausio 7 d. pareiškėjai R. K. išdavė Specialiuosius architektūros reikalavimus (SAR). Pareiškėjai 2022 m. gruodžio 7 d. pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statybos reglamentavimo skyrius nepritarė pateiktam projektui, nurodydamas, jog pareiškėjai turi kreiptis į Žemės tvarkymo ir administravimo skyrių dėl žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo ir pateikti atnaujintą žemės sklypo Nekilnojamojo turto išrašą su įrašu dėl žemės sklypo naudojimo būdo.
74. Pareiškėjai 2023 m. kovo 27 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydami Žemės sklypui, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, nustatyti naudojimo būdą Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Vilniaus mieste, žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, nustatyti naudojimosi būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija.
75. Vilniaus miesto savivaldybės meras ginčijamu 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. A256-620/23(3.3.15.4E-AD24) pareiškėjų prašymo netenkino. Nurodė, kad išnagrinėjus prašymą nustatyta, jog pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 ir jo sprendinius (Bendrasis planas), Žemės sklypas patenka į vidutinio užstatymo intensyvumo zoną (funkcinės zonos numeris – NAU-8-5). Pagal Bendrojo plano sprendinius Žemės sklypui pagrindinio brėžinio reglamentų 7 lentelėje yra nustatytas 8 tekstinis reglamentas, kuriame nurodyta, kad statybos leidimai naujų gyvenamųjų pastatų statybai teritorijoje gali būti išduodami tik visam kvartalui parengus vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą (toliau – TPD). Kompleksinio TPD teritorijos dydį nustato atsakingas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padalinys. Pažymėjo, kad siekdami nustatyti Žemės sklypo naudojimo būdą, pareiškėjai numato plėtoti teritoriją, todėl vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais gyvenamųjų pastatų statyba Žemės sklype neparengus TPD nebūtų galima, todėl naudojimo būdas negali būti nustatomas mero sprendimu, o prašyme nurodytas tikslas gali būti pasiektas rengiant detalųjį planą.
76. Pareiškėjai, nesutikdami su atsakovo Sprendimu, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2023 m. spalio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-10153-535/2023 pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-246-629/2025 pareiškėjų apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
77. Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2025 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą.
78. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių nėra. Esminis klausimas byloje yra tai, ar pareiškėjams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2021 m. sausio 7 d. išdavus SAR ir atsakovui nagrinėjant pareiškėjų prašymą dėl Žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo, turi būti taikomi iki 2021 m. birželio 2 d. galiojusio Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai, ar nuo 2021 m. birželio 9 d. įsigalioję Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai.
79. Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas (-ai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (-ai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis planas parengtas, o valstybinės žemės sklypo, reikalingo karinei infrastruktūrai, – pagal karinės infrastruktūros projektą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.
80. Aprašo 10 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje (išskyrus valstybinės žemės sklypus, reikalingus karinei infrastruktūrai), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami ar žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas, jeigu jis nenustatytas, žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas.
81. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti ir (ar) nepradėti rengti detalieji planai arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, kai teritorijai turi būti parengtas detalusis planas arba vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas <...>. Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad detalieji planai rengiami, kai juos privaloma rengti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendiniuose nurodytoms gyvenamųjų vietovių plėtrai ir (ar) gamtinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimui reikšmingoms teritorijoms šiuose sprendiniuose nustatytomis sąlygomis.
82. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, jog 20 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą, jie keičiami ar nustatomi žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Vyriausybės nustatyta tvarka mero sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, įvertinus gautus visuomenės pasiūlymus ir atsižvelgus į gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir (ar) socialinę infrastruktūrą. <...>.
83. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 ir jo sprendinius (Bendrasis planas) Žemės sklypas patenka į vidutinio užstatymo intensyvumo zoną (funkcinės zonos numeris – NAU-8-5). Pagal Bendrojo plano sprendinius Žemės sklypui pagrindinio brėžinio reglamentų 7 lentelėje yra nustatytas 8 tekstinis reglamentas, pagal kurį statybos leidimai naujų gyvenamųjų pastatų statybai teritorijoje gali būti išduodami tik visam kvartalui parengus vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą (TPD).
84. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ 2.4 papunktyje numatyta, kad kai iki Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo įsigaliojimo nerengiant teritorijų planavimo dokumento (detaliojo plano) parengti statinių projektiniai pasiūlymai buvo suderinti su atsakingu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padaliniu (nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose bei jų apsaugos zonose – ir su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos), statinių projektai gali būti baigiami rengti vadovaujantis iki Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo įsigaliojimo galiojusiais reglamentais.
85. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, pareiškėjų ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, byloje esančius įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos vertinimu, jog pareiškėjams 2021 m. sausio 7 d. išdavus SAR ir parengus statybos projektą, kuris 2022 m. gruodžio 7 d. buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, taikytina paminėta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ 2.4 papunktyje numatyta taisyklė.
86. Pažymėtina, kad, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, jog žemės sklypo naudojimo būdo nustatymas ir statybos projekto rengimo bei statybą leidžiančio dokumento išdavimas yra skirtingos procedūros, todėl negalima paminėtų procedūrų (žemės naudojimo būdo nustatymo ir statybos proceso) tapatinti.
87. Kaip minėta, šiuo atveju pareiškėjai 2023 m. kovo 27 d. prašyme prašė Žemės sklypui, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, nustatyti naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, ir atsakovas ginčijamame Sprendime sprendė, ar egzistuoja teisinis pagrindas Žemės sklypui nustatyti pareiškėjų prašomą žemės naudojimo būdą. Kadangi pareiškėjų prašymas nustatyti Žemės sklypui naudojimo būdą buvo gautas galiojant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu patvirtintam Bendrajam planui, atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, pagrįstai vadovavosi prašymo nagrinėjimo metu galiojusiais teisės aktais, be kita ko, ir būtent galiojančio Bendrojo plano sprendiniais (reglamentais).
88. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas anksčiau paminėta, pritaria atsakovo pozicijai, jog sistemiškai vadovaujantis ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis ir Bendrojo plano sprendiniais (reglamentais), pareiškėjų Žemės sklypui patenkant į teritoriją, kurios plėtrai pagal Bendrojo plano sprendinius yra privaloma rengti detalųjį planą, būtent detaliajame plane ir turėtų būti nustatyti Žemės sklypo naudojimo reglamentai, taip pat ir žemės naudojimo būdas, numatantis Žemės sklype leidžiamą veiklą.
89. Pažymėtina, kad nagrinėjant pareiškėjų prašymą dėl Žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo nebuvo sprendžiami statybos leidimo išdavimo klausimai, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjų prašyme dėl žemės naudojimo būdo nustatymo buvo nurodytas konkretus teritorijos vystymo tikslas (statybos darbai) bei atlikti atitinkami veiksmai (gautas SAR), pareiškėjų prašymas dėl žemės naudojimo būdo nustatymo negalėjo būti sprendžiamas atsietai nuo faktinės situacijos konteksto. Todėl atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą dėl žemės naudojimo būdo nustatymo, sprendė, ar egzistuoja teisinis pagrindas nustatyti pareiškėjų prašomą Žemės sklypo naudojimo būdą, jokių klausimų, susijusių su statybą leidžiančių dokumentų išdavimu, atsakovas nenagrinėjo. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjų prašymą, atsižvelgė į Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, Bendrojo plano sprendinius, ir žemės naudojimo būdo nustatymo galimybių kontekste pagrįstai pasisakė ir dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo galimybės. Tačiau tai savaime nereiškia, kad atsakovas nagrinėjo klausimą, kurio pareiškėjai savo prašyme neprašė nagrinėti.
90. Kiti atsakovo apeliaciniame skunde ir pareiškėjų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai nelemia kitokio faktinių aplinkybių vertinimo ir neturi teisinės reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
91. Apibendrindama aptartas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl byloje taikytos materialiosios teisės, todėl sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – skundą atmesti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjų R. K. ir H. M. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.