Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-08-21 · Byla Nr. 2SA-108-464/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-08-21
Bylos Nr.
2SA-108-464/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Danutė Kutrienė, Dalia Kačinskienė (pran.)
Atsakovas
G. R.
Išvadą teikia
Vilniaus
Ieškovas
O. R.
Kategorijos
  • 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-108-464/ 2008Procesinio sprendimo kategorija: 121.17.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Neringos Švedienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens atsakovo G. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 7 d. nutarties atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjos (ieškovės) O. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui atsakovui G. R., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir neturtinės žalos atlyginimo bei pagal atsakovo G. R. priešieškinį ieškovei O. R., dalyvaujant trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų AB bankui „Hansabankas“, institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus m. savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaiko teisių apsaugos tarnybai, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007-11-08 dieną išnagrinėjo civilinę bylą O. R. v. G. R. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Įsiteisėjusiu teismo sprendimu, be kita ko, buvo nustatyta tokia atsakovo bendravimo su dukra J. R. tvarka: G. R. gali pasiimti ir išsivežti dukrą iš jos gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. ir parvežti vaiką į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki atitinkamo sekmadienio 20 val. Jei buvimo su dukra metu po sekmadienio eina valstybinė nedarbo (poilsio) diena, G. R. turi teisę būti su dukra ir minėtą valstybinę nedarbo (poilsio) dieną, o parvežti dukrą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 20 val.. G. R. gali pasiimti ir išsivežti dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmadienį tos savaitės, kurios savaitgalį vaikas bus su juo, nuo 17 val. ir parvežti ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 21 val.. G. R. gali pasiimti ir išsivežti dukrą trečiadienį tos savaitės, kurios savaitgalį dukra bus su O. R., nuo 17 val. ir parvežti į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 21 val. G. R. turi teisę pusę kasmetinių ir/ ar neapmokamų atostogų laikotarpio praleisti su dukra išsivežant ją iš jos gyvenamosios vietos, tame tarpe ir atostogoms į užsienį.

Šalies argumentai

Pareiškėja O. R. 2008-04-25 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismas su prašymu atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje pagal CPK 366 str. 1 d. 2 ir 4 p., nes atsakovo (tėvo) ir dukters bendravimo tvarka nustatyta nepagrįstai (b.l.2-5). Esminė naujai paaiškėjusi aplinkybė, sudaranti proceso atnaujino pagrindą, yra ta, kad dukra nuo 2008 m. balandžio nenori (atsisako) bendrauti su atsakovu, dėl ko teismo sprendimo vykdymas tampa nebeįmanomas; bei tai, kad atsakovas neturi nuosavo ar bent oficialiai nuomojamo būsto (gyvena pas sugyventinę). Be to, Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007-12-10 nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismas 2008-02-27 nutartimi pripažino atsakovą kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. (nežymus sveikatos sutrikdymas). Paaiškino, jog atsakovas, matant dukteriai, 2006-11-19 kumščiu trenkė pareiškėjos motinai Z. Ž. į pakaušį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2008-05-07 nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino ir atnaujino procesą civilinėje byloje O. R. v. G. R. (b.l.14-15). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors atsakovas 2008-05-02 sudarė kitą santuoką, bet CPK 366 str. 3 d. įtvirtintas apribojimas nėra absoliutus. CPK 366 str. 3 d. draudžia atnaujinti procesą ne apskritai santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia bylose, o tik toje civilinės bylos dalyje, kuria santuoka nutraukta arba pripažinta negaliojančia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-02-22 metodikos 1 p.).

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo (atsakovas) G. R. atskiruoju skundu (b.l.16-17) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-05-07 dienos nutartį ir patenkinti jo prašymą atsisakyti priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atskirąjį skundą grindė tuo, kad jo, kaip tėvo, valdžia vaiko atžvilgiu nėra apribota, tačiau pareiškėja per proceso atnaujinimo institutą siekia nušalinti jį nuo bendravimo su dukra (t.y. vietoj esamos nesiūlo kitokios tarpusavio bendravimo tvarkos – CPK 371 str. 1 d. 2-3 p.). Dviejų pakopų teismai, nagrinėdami civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, taip pat vertino pareiškėjos (ieškovės) motinos sumušimo faktą, tačiau buvusi sutuoktinė neįrodė, jog atsakovas būtų netinkamai elgęsis su vaiku.

Pareiškėja (ieškovė) iki nustatyto termino pabaigos atsiliepimo į atskirąjį skundą teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Atskirųjų skundų dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių padavimo tvarką reglamentuoja CPK 334 str. 1 d.. Joje numatyta galimybė skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: kai tokią galimybę numato CPK normos arba tuomet, kai nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik tada, kai tai numatyta civilinio proceso kodekse arba kai teismo nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d.).

Prašymų dėl proceso atnaujinimo priėmimo tvarką reglamentuoja CPK 370 str., kurio 1 d. ir 2 d. nustatyta, kad, išnagrinėjęs prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas, jei prašymas atitinka formaliuosius CPK 369 str. nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus ir yra apmokėtas žyminiu mokesčiu, priima šį prašymą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą, arba, esant CPK 137 str. 1 d. 1,2,7 ir 8 punktuose numatytiems pagrindams, atsisako priimti prašymą atnaujinti procesą. Šioje normoje taip pat yra įtvirtinta, jog atskirasis skundas gali būti paduodamas tik dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą atnaujinti procesą. Dėl kitokių pirmosios instancijos teismo nutarčių (pvz., priimti prašymą atnaujinti procesą byloje) atskirieji skundai negali būti paduodami, nes to nenumato įstatymas ir toks procesinis veiksmas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, tačiau motyvai dėl tokių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti paduodant apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, privalėjo atsisakyti jį priimti, kadangi, kaip jau minėta, ši nutartis pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 338 str.). Tai per klaidą nebuvo padaryta, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinį procesą nutraukia (CPK 315 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 315 str. 5 d., 336, 337 str., teisėjų kolegija

nutarė:

apeliacinį procesą pagal suinteresuoto asmens (atsakovo) G. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 7 d. nutarties nutraukti.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Danutė KutrienėNeringa Švedienė