Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) operatoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš 2020 m. lapkričio 23 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėjus R. P., nustatyti šie sužalojimai: po kairia akimi violetinės spalvos hematoma, po dešine akimi raudonos spalvos hematoma, kaklo kairėje pusėje daugybinės smulkios raudonos spalvos hematomos, ant krūtinės geltonos spalvos hematomos, po dešiniu raktikauliu ant krūtinės raudonos spalvos linijinė hematoma, ant kairės krūties mėlynos spalvos hematoma, aplink geltonos spalvos hematomos, ant dešinės rankos žasto įvairios hematomos, ant kairės rankos peties ir žasto srityje įvairios hematomos (1 t., b. l. 3).

Iš 2020 m. gruodžio 9 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp nukentėjusiosios R. P. ir įtariamojo A. T. metu nukentėjusioji R. P. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu. Įtariamasis A. T. R. P. parodymus patvirtino iš dalies, nurodė, kad lytiniai santykiai vyko abiem norint, teigė nesupratęs, kad R. P. būtų kategoriškai nenorėjusi lytinių santykių. Nurodė, kad yra kaltas dėl R. P. sumušimo, tačiau tai padarė dėl to, kad R. P. skaudžiai tempė už jo lytinio organo (1 t., b. l. 40-44).

2020 m. lapkričio 24 d. specialisto išvadoje Nr. G 1982/2020 (03) konstatuota, kad apžiūrėjus R. P. nustatyti daugybiniai paviršiniai kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir paakyje, nosies nugarėlėje bei pasmakrio kairėje pusėje, smulkūs odos nubrozdinimai dešiniame paakyje, kairiame skruoste ir žande, daugybinės smulkios odos ir poodžio kraujosruvos kairėje kaklo pusėje, daugybinės poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje dešinėje ir kairėje pusėje, abiejų krūtų srityje, kairio peties sąnario priekiniame paviršiuje, abiejų žastų ir dilbių srityje, kairio klubo ir kairės šlaunies šoniniame paviršiuje, atskiros poodinės kraujosruvos pilvo dešinėje klubinėje srityje, dešinio sėdmens apatiniame vidiniame kvadrate, dešinės šlaunies šoniniame paviršiuje, kairės pėdos nugariniame paviršiuje bei odos nubrozdinimas dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, IV delninio piršto sąnario srityje. Nustatyti genitalijų srities sužalojimai: makšties prieangio gleivinės nubrozdinimai, smulkūs įtrūkimai ir kraujosruvos parodo, jog buvo grubus lytinis aktas, kuris atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką. R. P. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. R. P. sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti buka jėga, daugybe poveikių – mušant, spaudžiant, tampant rankomis. Daugybinės smulkios atskiros ir susiliejančios kraujosruvos odoje bei poodyje kairėje kaklo pusėje rodo, kad buvo spaudžiamas kaklas, smaugiama. Dauginės poodinės nedidelės grupinės apvalios žastų ir dilbių kraujosruvos būdingos sugriebimo sužalojimams, spaudžiant rankų pirštų galais. R. P. veido sužalojimai, kaklo sužalojimai, rodantys, kad buvo spaudžiamas kaklas, smaugiama, sugriebimo sužalojimai – kraujosruvos žastuose ir dilbiuose laikomi tipiškais seksualinių nusikaltimų ekstragenitaliniais sužalojimais, kai auka priešinasi (1 t., b. l. 48-49).

Iš 2020 m. lapkričio 23 d. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų išrašo matyti, kad 2020 m. lapkričio 21 d. 23.33 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate buvo gautas pranešimas (praneša kaimynė), kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), girdisi grumtynių garsai, bildesys, moters šaukimas. Nuvykus nurodytu adresu, buto duris atidarė A. T., kuris kartu su savo drauge paaiškino, kad kartu negyvena, bendro ūkio neveda, tik susitinka retsykiais pabūti. Vakaro metu tarp jų kilo žodinis konfliktas, tačiau smurtas naudotas nebuvo. Namų aplinka buvo tvarkinga. Fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Pretenzijų nebuvo. R. P. išėjo namo (1 t., b. l. 67-69).

Iš 2020 m. gruodžio 4 d. – 2020 m. gruodžio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta vaizdo įrašų, darytų policijos pareigūnų „Body“ kameromis, apžiūra. Juose užfiksuota, kaip buto Nr. 75 duris atidaro vyriškis, kaip nustatyta A. T.. Bute buvusi moteris, kaip nustatyta R. P., pareigūnams sako: „išgelbėkit mane iš šitos nesąmonės“. A. T. pareigūnams nurodo, kad nieko neatsitiko, susipyko, bet susitaikė. Iš kambario išeina pusnuogė R. P., ji blaškosi, ieško drabužių, šaukia, kad ją draskė. A. T. sako, kad jie mylėjosi ir nieko blogo nedarė (1 t., b. l. 73-77).

2020 m. lapkričio 26 d. specialisto išvadoje Nr. G 1999/2020 (03) konstatuota, kad apžiūrėjus A. T., rasti odos įdrėskimai tarpuakio, kairio paakio ir skruosto bei kaklo kairės pusės srityje. Odos įdrėskimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką, būdingi rankų pirštų nagų poveikiui, jie vertinami kaip sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 186-187).

Motyvuojamoji dalis

BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš jo valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Taigi nurodyta nuostata numato baudžiamąją atsakomybę už lytinį santykiavimą su žmogumi prieš jo valią, jei nukentėjusiojo pasipriešinimas įveikiamas panaudojant prieš jį fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę jam priešintis arba pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Lytinis santykiavimas prieš nukentėjusiojo valią yra tuomet, kai nukentėjusysis išreiškia savo nesutikimą ir kaltininkas tai suvokia, o nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais, nurodant apie nenorą, šaukiantis pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti ar kitais būdais.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis A. T. 2020 m. lapkričio 21 d., laikotarpiu nuo 20 val. iki 23.33 val., tikslus laikas nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja R. P. prieš jos valią. Nors kaltinamasis A. T. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, teigdamas, kad su R. P. lytiškai santykiavo abiejų sutikimu, be jokios prievartos, nukentėjusiąją sužalojo tik gindamasis, nes jiems išgėrus antrą butelį degtinės, R. P. sugriebė jam už lytinio organo, tai sukėlė jam stiprų fizinį skausmą, todėl norėdamas, kad paleistų, sudavė R. P. 5-6 smūgius į veidą, tokie jo parodymai prieštarauja aptartai įrodomajai bylos medžiagai, jos visumai, todėl vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo kaltė dėl minėtos veikos padarymo įrodyta iš dalies ir jo paties parodymais, kuriais jis pripažino lytiškai santykiavęs su nukentėjusiąja apie valandą laiko, ją sužalojęs, iš esmės nuosekliais nukentėjusiosios R. P., liudytojų K. P., L. M., policijos pareigūnų A. G., K. Z. parodymais, aptarta rašytine bylos medžiaga. Visi šie įrodymai sudaro vieningą visumą, sistemą, patvirtindami, papildydami vieni kitus, būtent iš jų visumos analizės logiškai išplaukia kaltinamojo kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu patvirtinančios išvados. Nukentėjusioji R. P. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad ji 2020 m. lapkričio 21 d. svečiavosi pas A. T., abu vartojo alkoholinius gėrimus, kaltinamasis prie jos pradėjo lįsti, tampyti ją, sugriebęs už kaklo, bandė paguldyti ją į lovą. Ji nenorėjo su juo mylėtis, todėl pasakė, kad nori namo. Tačiau jis nenurimo. Ji bandė atstumti jį nuo savęs, jam prispaudus ją savo svoriu prie lovos, mėgino išsisukti iš po jo, tačiau jis nesiliovė, liepė nusirengti, grasindamas sudraskyti jos rūbus, jei ji to nepadarys, todėl ji, nematydama išeities, suprasdama, kad nesugebės pasipriešinti kaltinamajam, sutiko ir nusirengė savo rūbus. Kaltinamasis, bandydamas įkišti savo lytinį organą, draskė jos lytinius organus, bandė per prievartą įkišti savo varpą į jos makštį, vieną kartą jam pavyko tai padaryti, tačiau lytinio akto nebaigė. Nors nukentėjusioji teisme nurodė, kad kaltinamasis ją išžagino dar prieš einant į parduotuvę, o ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad su kaltinamuoju lytinius santykius turėjo jau sugrįžus iš parduotuvės, pažymėtina, kad nukentėjusio asmens parodymai seksualinio pobūdžio baudžiamosiose bylose turi būti vertinami labai atidžiai. Siekiant nustatyti jų patikimumą ir objektyvumą, būtina nukentėjusio asmens parodymus vertinti, lyginant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų kontekste, o kai kurie prieštaravimai, netikslumai ar nesutapimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos asmens parodymuose gali būti paaiškinami patirtu šoku, stresu, gėda ir kitomis aplinkybėmis, pvz., girtumu, to šiuo atveju neneigia ir pati nukentėjusioji, todėl jie nėra pakankamas pagrindas netikėti seksualinę prievartą patyrusio asmens parodymais. Kaip matyti iš nukentėjusiosios elgesio teisiamojo posėdžio metu, jai dėl įvykio metu buvusio girtumo buvo sunku prisiminti įvykio aplinkybes, o išklausiusi kaltinamojo parodymus, manytina, kad ji prigretino prie jo parodymų ir savuosius. Pagarsinus nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji patvirtino, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu jos duoti parodymai yra teisingi. Taigi, nors nukentėjusioji neatsimena tikslaus laiko, tačiau tai nepaneigia paties fakto apie A. T. atliktus prievartinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. Be to, priešingai, nei nurodo kaltinamojo gynėjas, tai, kad R. P. nei į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, nei L. M. nepapasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, irgi nepaneigia jos buvimo, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, atvykus policijos pareigūnams nukentėjusioji buvo labai girta, jų teigimu, vos pastovėjo ant kojų, o L. M. nepapasakojo, nes jai dėl to buvo gėda. Kaip matyti, nukentėjusioji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad lytinių santykių su kaltinamuoju nenorėjo, jam apie tai sakė tiek žodžiu, tiek parodė ir savo veiksmais. Tai, kad lytiniai santykiai vyko visgi prieš nukentėjusiosios valią, patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad R. P. veido sužalojimai, kaklo sužalojimai, rodantys, kad buvo spaudžiamas kaklas, smaugiama, sugriebimo sužalojimai – kraujosruvos žastuose ir dilbiuose laikomi tipiškais seksualinių nusikaltimų ekstragenitaliniais sužalojimais, kai auka priešinasi. Be to, R. P. buvo nustatyti ir genitalijų srities sužalojimai, rodantys, kad buvo grubus lytinis aktas. Pastebėtina, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu ne tik patvirtino sudavęs nukentėjusiajai į veidą 5-6 kartus, bet ir pripažino padaręs nukentėjusiajai sužalojimus, nustatytus specialisto išvadoje, tačiau kaip jie atsirado ne tik veido ir galvos srityje, nurodyti ir paaiškinti negalėjo. Be to, nukentėjusiosios duotus parodymus apie kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmus, siekiant palaužti jos valią, ir kad šie veiksmai buvo atliekami būtent nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu nurodytu laiku, patvirtina ir policijos pareigūnus iškvietusios liudytojos K. P. parodymai, kad ji apie valandą laiko girdėdama triukšmą, išsigandusios moters šauksmą „išleisk, paleisk, aš noriu namo, nesmauk“, apie 23.30 val. iškvietė policijos pareigūnus. Liudytoja taip pat nurodė, kad nors ji ir girdėjo vyriškio balsą, tačiau jis buvo silpnai girdimas, nebuvo galima suprasti, ką jis šneka. Taigi šie liudytojos parodymai ne tik patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie įvykio aplinkybes, bet ir paneigia kaltinamojo parodymus, kad jis tuo metu visiškai neketino turėti lytinių santykių su nukentėjusiąja, triukšmas kilo, nes R. P. be jokios dingsties stipriai sugriebė jam už lytinių organų, o jis, pajutęs didelį skausmą, sudavė 5-6 smūgius kumščiu jai į veidą. Pastebėtina, kad ir specialistas, apžiūrėjęs A. T. (jis buvo apžiūrėtas pilnai nusirengęs), jokių sužalojimų lytinių organų srityje nekonstatavo. Kaip matyti iš policijos pareigūnų darytų vaizdo įrašų įvykio vietoje, jų apžiūros protokolo, A. T. į pareigūno klausimą, kas vyksta, jog kaimynai skundžiasi triukšmu, atsakė, kad „draskomės vienas kitą ir mylimės“, taip tik patvirtindamas, kad tuo metu jis siekė lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja. Be to, apie tai, jog konfliktas tarp asmenų kilo dėl lytinių santykių, nurodė ir teisme kaip liudytojas apklaustas į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas K. Z.. Taigi aptarta įrodomoji bylos medžiaga visgi patvirtina, kad A. T., panaudodamas fizinį smurtą, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nesutikimą lytiškai santykiauti su kaltinamuoju nukentėjusioji išreiškė aiškiai, t. y. tiek žodžiu, tiek ir aktyviais veiksmais jam priešindamasi, tai parodo, jog A. T. turėjo būti aišku, kad lytiniai santykiai vyko prieš nukentėjusiosios valią. Visos šios aplinkybės tik patvirtina, kad A. T. veikė tiesiogine tyčia, jis suprato, jog panaudodamas fizinį smurtą lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią, ir norėjo taip veikti. Tokia kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 149 straipsnio 1 dalį. Tik šalintina aplinkybė, kad A. T. lytiškai santykiavo su R. P. prieš jos valią atimdamas R. P. galimybę priešintis, nes tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, šiuo atveju nustatyta tik tai, kad nukentėjusioji buvo išžaginta panaudojant fizinį smurtą, o atėmimas galimybės priešintis sudaro savarankišką išžaginimo požymį.

Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgia į tai, kad A. T. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), jis nukreiptas į kito žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, šiuo nusikaltimu kaltinamasis padarytą žalą nukentėjusiajai atlygino, ji jokių pretenzijų jam nebeturi. Kaltinamasis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra išsituokęs, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Kaltinamasis kritiškai savo elgesio nevertino, nepripažino padaręs nusikalstamą veiką. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, tiek padarytą nusikaltimą, tiek kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą vienintelę galimą skirti bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatant žymiai mažesnę nei apskaičiuotas vidurkis jo trukmę. Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 23 d. 09.50 val. iki 2020 m. lapkričio 25 d. 08.41 val. (dvi dienos).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas – paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, naikintinos.

Nukentėjusioji byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 100 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 31, 34; 2 t., b. l. 83). Byloje esantys susitarimas ir pakvitavimas patvirtina, kad kaltinamasis nukentėjusiajai atlygino padarytą žalą (2 t., b. l. 114-115). Todėl procesas dėl nukentėjusiosios R. P. civilinio ieškinio nutrauktinas.

Byloje saugoma A. T. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. 12737151, pradėjus vykdyti bausmę, grąžintina kaltinamajam.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – vokas su fotonuotraukomis bei CD diskas su vaizdo įrašais, esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. T. (A. T.) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Kaltinamajam A. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Procesą dėl nukentėjusiosios R. P. civilinio ieškinio nutraukti.

Byloje saugomą A. T. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. 12737151, pradėjus vykdyti bausmę, grąžinti kaltinamajam.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – voką su fotonuotraukomis bei CD diską su vaizdo įrašais, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.