- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-04
- Bylos Nr.
- II-800-1011/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01090-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Linas Dūdys (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, dalyvaujant skundą padavusiam S. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs
S. A. , a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-08-04 nutarimo Nr. 10-ANR_N-16836-2022 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų skyriaus (toliau ir – Policijos skyrius) vyresnysis tyrėjas 2022-08-04 priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-16836-2022 (toliau – ir Nutarimas), kuriame nurodoma, kad S. A. 2022‑06‑17 12.09 val. Žygimantų g., Vilniuje, vairuodamas automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį įvažiavo į reguliuojamą sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. S. A. pripažintas kaltu pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 73.11 p. ir padaręs Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 str. 4 d. numatytą administracinį nusižengimą ir už tai jam paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur nuobauda.
Šalies argumentai
S. A. 2022-09-06 teismui pateiktame skunde prašo Nutarimą panaikinti. Pagrįsdamas savo reikalavimą paaiškino, kad remiantis filmuota medžiaga yra matoma, kad iš sankryžos išvažiavo kaip numato KET 162 p., bet ne įvažiavo degant draudžiamam signalui. Įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui ir dėl eismo sutrikimų įstrigo, sankryžoje buvo antras po sunkvežimio. Mašinos galine dalimi stovėjo ant pėsčiųjų perėjos, o priekinė dalis buvo sankryžoje. Turėjo priimti sprendimą kaip atlaisvinti pėsčiųjų taką ir sankryžą, nes suprato stovint ne tinkamoje vietoje trukdys eismui. Teigia, kad šviesoforo fiziškai matyti negalėjo, nes vienas šviesoforas už nugaros jau pravažiuotas, priekyje dešinėje pusėje už sankryžos šviesoforo nėra, priekyje kairėjo kelio pusėje esantį šviesoforą užstojo minėtas sunkvežimis, atgal ir į priekį pajudėti negalėjo dėl kitų eismo dalyvių. Pamačius, kad sunkvežimis ruošiasi sukti į kairę, jam liko vienintelė galimybė išvažiuoti į dešinę. Įvertino, kad eismas aprimo ir tik įsitikinęs, jog gali saugiai ir niekam netrukdant išvažiuoti į dešinę pusę – lėtai tą padarė. Patvirtina, kad filmuotojo fiksuotas vaizdas su draudžiamu šviesoforo (raudonu) signalu yra jam išvažiuojant iš sankryžos, bet ne įvažiuojant į ją. Filmuotoje medžiagoje matomas ir gatvės sutrikęs judėjimas, kuris užblokavo visą eismą.
Atsiliepimas
Policijos skyrius teismui pateiktame atsiliepime paaiškino, kad S. A. nubaustas pagrįstai, skirta nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, keisti nutarimo nėra teisinio tikslo. Teigia, kad pateiktame vaizdo įraše matyti, jog automobilis įvažiuoja į sankryžą esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Pro šalia pravažiuojančio taksi automobilio šoninį priekinį keleivio durų stiklą gerai matoma, kad dega raudonas šviesoforo signalas, kai tuo metu automobilio vairuotojas judėdamas įvažiuoja į sankryžą. Vėliau parodęs dešinės pusės posūkio signalą, degant gerai matomam raudonam šviesoforo signalui, esant dideliam transporto priemonių eismui, iš juostos skirtos važiuoti tiesiai, apvažiuodamas taksi automobilį pasuka į dešinę, pravažiuoja sankryžą esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Duomenys, kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika yra pateikti administracinės bylos medžiagoje. Tai neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą.
Teismo posėdžio metu S. A. prašė skundą tenkinti bei paaiškino, kad į sankryžą įvažiavo, kai degė žalia šviesa, nors Policijos atsiliepime rašoma, kad būdamas Žygimantų g. važiavo per raudoną šviesą. Nurodo, kad jis nebuvo Žygimantų g., jis važiavo Mindaugo tiltu ir buvo įvažiavęs į sankryžą, kuri ribojasi su Žygimantų g., su Vrublevskio ir Arsenalo gatve. Važiavo per Mindaugo tiltą nuo Rinktinės g., tiesiai per sankryžą. Buvo antras po krovininės mašinos. Sankryžoje yra dvi eismo juostos, viena eismo juosta važiuoti galima tiesiai ir į dešinę, kita, kurioje jis buvo – tik tiesiai. Bandė važiuoti tiesiai, bet įvažiavęs į sankryžą sustojo, nes prieš jį stovėjo krovininė mašina ir jis nematė šviesoforų. Ta krovininė mašina buvo dar giliau sankryžoje. Kai aprimo eismas, ji pradėjo bandyti sukti į kairę, taip pat pats pradėjo galvoti, kad jam reikia kažkur sukti, kad išvažiuotų. Dar taksistas, kuris iš paskos važiavo, iššoko ir jam sutrukdė. Todėl reikėjo dar ir jį apvažiuoti, kad išvažiuotu iš sankryžos, nes taksistas jam sutrukdė išvažiavimą į dešinę. Krovininė mašina šiek tiek pasuko į kairę ir pamatė, kad jo judėjimo kryptimi už sankryžos eismo juosta Vrublevskio g. buvo pilnai užimta kitų mašinų. Teigia, kad jam nebuvo kito varianto ir kad netrukdytų pėstiesiems ir troleibusams pasuko į dešinę, t. y. ten, kur visai nepalanavo. Tvirtina, kad jam įvažiuojant į sankryžą degė žalia šviesa. Išvažiuojant nematė, koks šviesoforas degė. Šviesoforai jam buvo 6 metrai už mašinos. Dešinėje pusėje nėra šviesoforo. Žmogus, kuris filmavo, matė šviesoforą. Teigia, kad tikrai dairėsi ir ieškojo šviesoforų. KET irgi aiškiai aprašo, kad jeigu esi sankryžoje gali išvažiuoti nesvarbu kokiam šviesoforui degant. Tiek krovininė, tiek jo mašina atlaisvino sankryžą. Tas taksistas irgi beveik į sankryžą įšoko. Policininkai rašo, kad turėjo būti stop ženklas, bet iš įrašo matyti, kad tokio ženklo ten nėra. Pareigūnai galvojo, kad jis gatvėje stovėjo, o pats jau buvo sankryžoje. Nė karto nėra pervažiavęs per raudoną šviesoforą. Norėjosi išvažiuoti iš sankryžos saugiai, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams, todėl jo veiksmas nebuvo piktybinis.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas E. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jis stovėjo pirmoje juostoje, prie pat stop juostos, matė du automobilius, kurie buvo pravažiavę minėtą juostą. Jis važiavo Mindaugo tiltu link katedros nuo Rinktinės gatvės. Srautas esantis iš priekio pradėjo judėti. Todėl negalima iš kitur judėti, nes reikia suprasti, kad jiems užsidegė žalia. Pamatė, kad du automobiliai vis dar manevruoja. Galimai norėjo važiuoti į dešinę. Du automobiliai buvo antroje juostoje. Sunkvežimis stovėjo 20 metrų priekyje sankryžoje. Už jo buvo mikroautobusas. Jam bestovint matė, kad tie automobiliai arba nemato, kad atvažiuoja srautas ir jiems yra raudona. Jeigu srautas pradeda judėti į tavo kryptį, tai reiškia, kad dega raudona. Matė, kad jie vis kažką manevruoja ir todėl išsitraukė telefoną ir nufilmavo. Iš antros juostos priešais jį atvažiavo taksi automobilis. Vėliau mikroautobusas sugalvojo sukti nebe į kairę, o sunkvežimis vis dar stovėjo ir mikroautobusas iš kairės pradėjo manevruoti į dešinę. Jis pradėjo rikiuotis į pirmą juostą. Sunkvežimis galimai atrado laisvą tarpą ir nusuko į kairę, o mikroautobusas pamatęs atlaisvėjusį tarpą tarp taksi ir sunkvežimio lindo į dešinę. Taip tiesiai per raudoną pravažiavo. Jis nuvažiavo į Žygimantų g. Iš antros juostos, jis kirto pirmą juostą ir rodė dešinį posūkį. Filmavo vaizdo įrašą ir turi pilną vaizdo įrašą. Tyrėja gavo nepilną, nes jai kažkas neatsidarė, todėl turėjo sutrumpinti ir pateikti tik esmę. Nematė, kokiam šviesoforo signalui degant sunkvežimis ir mikroautobusas įvažiavo į sankryžą. Kai pats atvažiavo prie sankryžos buvo raudonas šviesoforo signalas, o tie automobiliai (sunkvežimis ir A. vairuojamas mikroautobusas) jau buvo sankryžoje. Iš tos juostos kur jis buvo sustojęs, juostos buvo galima važiuoti tiesiai, arba į dešinę. Iš antros juostos (kur stovėjo A. mikroautobusas) galima tik tiesiai važiuoti. Ten iš viso nėra posūkio į kairę. Mikroautobuso vairuotojas turėjo matyti, kad jam dega raudona šviesa, kai pasitraukė sunkvežimis, prieš sunkvežimio nuvažiavimą gali būti, kad negalėjo matyti, nes jam užstojo. Tačiau pasinaudojant KET logika, tai kai tu matai, kad visas srautas juda link tavęs, tai turi suprasti, kad tau dega raudona. Mikroautobuso likimas sankryžoje, pasitraukus sunkvežimiui, būtų saugus eismo prasme, o sunkvežimis sankryžoje būtų maišęs. Nežino, kodėl taksi automobilis užlindo priešais (gal skubėjo, gal matė, kad jam važiavimas į priekį tiesiai neįmanomas). Taksi automobilis pravažiavo pro stop juostą ir užlindo prieš jį. Mikroautobusui iš galo nestovėjo daugiau automobilių, kai atvažiavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 417 str. 4 d., nustatyta, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 Eur.
Iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad S. A. kaltinamas pažeidęs KET 73.11 p., kuriame nustatyta, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui.
Pažymėtina, kad pagal KET 162 p., vairuotojui įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Tačiau jeigu sankryžoje prieš pakeliui esančius šviesoforus yra kelio ženklas „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ linija, vairuotojas turi paisyti kiekvieno šviesoforo signalo.
Byloje esantys duomenys yra prieštaringi – skundžiamame Nutarime nurodoma, kad S. A. vairuojamas mikroautobusas įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, tuo tarpu pats S. A., tvirtino, kad į sankryžą įvažiavo degant žaliam švciesoforo signalui, tačiau tik posūkio manevrą baigė degant raudonam šviesoforo signalui; liudytojas E. J. aiškino, kad nematė, kada S. A. vairuojamas automobilis įvažiavo į sankryžą, tačiau sankryžą kirto aiškiai žinodamas, kad jo judėjimo kryptimi dega raudonas šviesoforo signalas.
Taigi, analizuojant nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją kelyje, pirmiausiai būtina nustatyti, kokiam šviesoforo signalui degant į sankryžą įvažiavo S. A. vairuojamas automobilis; jei degant žaliam, ar pareiškėjo manevras atitiko KET 162 p. nuostatas.
KET 3.17 p. nurodoma, kad važiuojamųjų kelio dalių sankirta – plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 62 d. nustatyta, kad sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai, sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas. Skirtingo lygio sankryžos yra tos, kuriose keliai jungiasi ne viename aukštyje ir yra nuovažos, kuriomis eismas vyksta nuo vieno kelio prie kito.
Iš aptartų normų analizės darytina išvada, kad sankryža yra kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus.
Nagrinėjamu atveju informatyvus yra byloje, CD laikmenoje esantis ir iš įvykio vietos darytas vaizdo įrašas pavadinimu „20220617_120859.mp4 A. S.“. Iš šio įrašo pradžios matyti, kad S. A. vairuojamas mikroautobusas stovi pėsčiųjų perėjoje, kaip pagrįstai nurodė pareiškėjas, jam šviesoforą, esantį kairiau kitoje kelio pusėje, užstoja priekyje stovintis krovininis automobilis. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad tuo metu S. A. automobilis į sankryžą, t. y. plota, ribojantį linijomis, įsivaizduojamomis pratęsus Žygimanto – Arsenalo ir Karaliaus Mindaugo – Vrublevskio gatvių važiuojamųjų dalių kraštus, nebuvo įvažiavęs; jo vairuojamo automobilio priekiniai ratai buvo ties pėsčiųjų perėjos kraštu, o ne sankryžoje. Tokią išvadą, t. y. tai, kad sankryža prasideda gerokai toliau už pėsčiųjų perėjos krašto, ties kurio buvo sustojęs S. A. vairuojamas automobilis, patvirtina ir vaizdas iš sankryžos vietos (https://www.google.com/maps/@ 54.6883517,25.2880048,3a,75y,78.33h,73.25t/data=!3m6!1e1!3m4!1sY9o66NS3wWjdQtRLhZnEvA!2e0!7i13312!8i6656 ). Kita vertus iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad priešpriešais kitoje sankryžos pusėje stovintys automobiliai suka kairėn judėdami per sankryžą. Akivaizdu, jog S. A. jau tada, stovėdamas ties sankryža, turėjo suvokti, kad jo judėjimo (tiesiai) kryptimi (tiesiai) dega draudžiamas šviesoforo signalas. Tokiu būdu, sankryžoje priešais S. A. vairuojamą automobilį stovėjusiam krovininiu automobiliui sukant į kairę, prieš pat šį manevrą pareiškėjas iš antros eismo juostos suka dešinėn ir baigia posūkį įvažiuodamas į Žygimantų gatvę.
Vertinant aptartas aplinkybes pripažintina, kad: 1) S. A. vairuojamas automobilis iki posūkio manevro nebuvo įvažiavęs į Žygimanto – Arsenalo ir Karaliaus Mindaugo – Vrublevskio gatvių sankryžą; 2) S. A. dešinio posūkio manevrą pradėjo aiškiai suvokdamas, kad jo judėjimo kryptimi dega raudonas šviesoforo signalas, todėl į sankryžą įvažiavo ir ją kirto degant draudžiamam šviesoforo signalui. Taip pat darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju kelyje KET 162 p. numatyta situacija, leidžianti vairuotojui baigti važiavimą per sankryžą jo judėjimo kryptimi, kilusi nebuvo.
Be to, akivaizdu, kad S. A. padarytas ANK 417 str. 4 d. numatytas administracinis nusižengimas pagal savo pobūdį ir pavojingumą ir ženkliai šiukštesnis negu tas, kurio pareiškėjas, kaip pats teigia, siekė išvengti važiuodamas per sankryža, t. y. laikino sustojimo pėsčiųjų perėjoje (KET 150.4 p., ANK 417 str. 1 d.). Todėl S. A. motyvai, kad jis degant draudžiamam šviesoforo signalui sankryžą kirto iškirtinai eismo saugumo sumetimais, atmestini.
Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, kad S. A. nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn už ANK 417 str. 4 d. numatyto nusižengimo padarymą patrauktas pagrįstai ir teisėtai. Nenustačius jokių atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgus į pažeidimo padarymo aplinkybes, jam iš esmės pagrįstai paskirta sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda, taip pat netaikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Taigi, priimant skundžiamą Nutarimą, faktinės aplinkybės vertinos ir teisės aktai aiškinti bei taikyti tinkamai, todėl skundo reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-08-04 nutarimą Nr. 10-ANR_N-16836-2022 nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Ši nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.