Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-05-26 · Administracinė byla Nr. I1-2927-505/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-05-26Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-26
Bylos Nr.
I1-2927-505/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00361-2020-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Daina Kukalienė (pirm.)
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-2927-505/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00361-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 20.2.3.2; 51.4; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 26 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1–9).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2019 m. lapkričio 7 d. buvo konvojuojamas iš Vilniaus pataisos namų į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus. Konvojavimo sąlygos buvo apgailėtinos, nežmoniškos, visuomet turėjo sėdėti ant kieto pagrindo. Teigė, jog dėl vietos trūkumo kuprinę privalėjo kelionės metu laikyti ant kelių. Konvojų automobiliai buvo nešvarūs, purvini, niekas jų nevalė, stiklai buvo nučiupinėti, mėtėsi šiukšlės. Pareiškėjas teigė, jog dėl netvarkingo automobilio ne kartą reiškė pretenzijas, bet į tai nebuvo reaguojama. Konvojavimo metu buvo demonstruojami šaunamieji ginklai bei mojuojama guminėmis lazdomis. Tai sukeldavo neigiamų emocijų, baimę. Pabrėžė, kad kelionės metu ne kartą teko šlapintis į plastikinį buteliuką, kadangi kelionės metu nebuvo suteikiama galimybė pasinaudoti tualetu. Automobiliuose nebuvo saugos diržų ir rankenų, už kurių būtų galima laikytis, taip pat nebuvo jokios ventiliacijos, dienos šviesos. Tokios sąlygos pareiškėjui sukėlė nežmonišką diskomfortą, nepatogumų, baimę, stresą, dvasinių kančių, pažeminimą, sumenkinimą, sveikatos sutrikimų. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13–21). Nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo skundo abstrakčiais ir šabloniškais teiginiais dėl jo konvojavimo. Konvojavimas yra tik ginkluotas asmenų lydėjimas ir pristatymas į paskirties punktus, užtikrinant apsaugą, vykdant kompetentingų įstaigų priimtą sprendimą dėl asmens pristatymo į paskirties punktą, konvojavimo įvykis yra apibrėžtas laike ir erdvėje. Pareiškėjas skunde nenurodė detalizuotų konvojavimo įvykių aplinkybių. Taigi, pareiškėjas skunde neindividualizavo skundžiamų konvojavimo įvykių aplinkybių, savo teiginiams pagrįsti nepateikė duomenų. Turimais duomenimis, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai konvojavo pareiškėją planinio konvojaus maršrutu ir pareiškėjo konvojavimas užtruko 2 val. 15 min. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotas specialusis automobilis atitiko teisės aktų reikalavimus, konvojavimui skirtam specialiajam automobiliui išduoti jo eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėto automobilio tinkamumą žmonių pervežimui ir jo atitiktį saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Pareiškėjo konvojavimo metu naudota transporto priemonė buvo tinkama konvojavimui ir konvojuojamųjų pervežimams vykdyti, įrengta tinkama apšvietimo sistema; šildymo sistema; ventiliacijos sistema, tiekianti lauko orą; konvojuojamiesiems pagal higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Nenustatyta, kad specialios paskirties automobilio kamerose, skirtose konvojuojamiesiems pervežti, esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis. Prieš pradedant konvojavimą, konvojus privalomai patikrino specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo. Viešojo saugumo tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius transporto priemonėmis-specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Viešojo saugumo tarnybos naudojamas tarnybinis transportas, įskaitant ir specialųjį transportą, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu, kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Viešojo saugumo tarnybos specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turėjo ir turi pirmiau išvardytus dokumentus. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuotas specialiai tam pritaikytu automobiliu, kuriam eksploatuoti buvo išduoti reikalingi dokumentai, t. y. kurio techninė ir higienos reikalavimų patikra buvo atlikta. Viešojo saugumo tarnybos pateiktos konvojavimui skirtų automobilių techninės apžiūros rezultatų kortelės bei automobilių transporto priemonių registracijos liudijimų nuorašai patvirtina nagrinėjamu ginčo laikotarpiu Viešojo saugumo tarnybos naudotų specialiųjų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitiktį saugumo ir kitiems reikalavimams. Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikties Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose, skirtose konvojuojamiesiems pervežti, esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis. Viešojo saugumo tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius – tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams konvojuojant pareiškėją specialiosios paskirties transportu nebuvo viršytas nustatytas leidžiamas pervežti asmenų skaičius, nurodytas automobilių registracijos liudijimuose. Teisės aktai nereglamentuoja specialiųjų automobilių kamerų, skirtų pervežti konvojuojamuosius, ploto standartų (normatyvų), vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Specialiojo automobilio, skirto konvojuojamųjų pervežimui, kėbulo kamerose nėra atliekamas suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas – konvojuojamieji lydimi iš priėmimo punkto į perdavimo punktą, užtikrinant ginkluotą apsaugą. Pažymėtina, kad sėdimos vietos bei kameros specialiuosiuose automobiliuose techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus. Viešojo saugumo tarnyba konvojavo pareiškėją tik specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems įrengtos individualios sėdimosios vietos su atlošais (kėdės). Todėl pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Specialiuosiuose automobiliuose sėdimosios vietos konvojuojamiesiems konvojuoti yra techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Konvojavimo taisyklių 146 punkte, numatančiame specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamajam asmeniui. Pažymėtina, kad reikalavimas prisegti kiekvieną konvojuojamąjį asmenį saugos diržais yra įtvirtintas tik Konvojavimo taisyklių 163 punkte, jeigu asmuo konvojuojamas kitomis transporto priemonėmis. Pagal Tarybos direktyvos Nr. (77/541/EEB) dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių saugos diržus ir keleivio apsaugos sistemas, suderinimo 15 priedą, saugos diržų įrengimas N2 tipo transporto priemonių, kuriomis buvo vykdomas konvojavimas, kėbule neprivalomas. Kadangi visos Viešojo saugumo tarnybos naudotos specialiosios transporto priemonės, skirtos konvojuojamiesiems pervežti, registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka techninius reikalavimus, o saugos diržus numato ir įrengia gamintojas, todėl Viešojo saugumo tarnyba, konvojuodama pareiškėją specialiosiomis, konvojuojamųjų pervežimui skirtomis transporto priemonėmis, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Pareigūnai turėjo teisę nešioti ginklus ir esant pagrindui juos naudoti, kad galėtų užtikrinti saugų asmenų, kuriems vykdomas suėmimas ar laisvės atėmimo bausmė, pristatymą į paskirties punktus. Pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių dėl bauginimo ginklu ar kitų tyčinių pareigūnų veiksmų. Todėl skundo teiginys, kad pareigūnai demonstravo kovinius ginklus ir specialiąsias priemones, o dėl to pareiškėjui galėjo kilti neturtinė žala, nėra pagrįstas. Konvojuojamieji planinių konvojų metu į tualetą vedami tik pasikeitimo punktuose ir pačių prašymu. Konvojaus viršininkas įrašo tai į kelionės žiniaraštį. Išnagrinėjus pareiškėjo konvojavimo dokumentus rasti įrašai, kad konvojuojamieji buvo vedami į tualetą pasikeitimo punktuose. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui konkretaus konvojavimo įvykio metu prašant pareigūnų jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu pasikeitimo punkte. Pareiškėjas nepateikė skunde duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į konvojaus pareigūnus dėl išvedimo į tualetą pasikeitimo punktuose ir kad jam nebuvo leista pasinaudoti tualetu. Šių aplinkybių nedetalizavo pareiškėjas, konkrečiai nurodydamas jo konvojavimo įvykius (atvejus), kuomet jam nebuvo suteikta teisė pasinaudoti tualetu. Pareiškėjas turėjo teisę teikti skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnui dėl jo netenkinančių sąlygų, tačiau pareiškėjas skundų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl jo teisės ribojimo pasinaudoti tualetu vertintini kaip deklaratyvūs, todėl atmestini. Manytina, kad pareiškėjo teisės ir teisės aktų reikalavimai Viešojo saugumo tarnybos vykdyto pareiškėjo konvojavimo metu nebuvo pažeisti. Viešojo saugumo tarnybos vado 2008 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V-441 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų sveikatos priežiūros organizavimo tvarkos“ 26 punkte, Viešojo saugumo tarnybos vado 2013 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. 47V-596 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų sveikatos priežiūros organizavimo tvarkos patvirtinimo pakeitimo“ 18 punkte ir Viešojo saugumo tarnybos vado 2014 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 47V-248 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų sveikatos priežiūros organizavimo tvarkos patvirtinimo pakeitimo“ pakeitimo“ 15 punkte nustatyta, kad „Vykdant Lietuvos Respublikos higienos normas, sveikatos priežiūros specialistai atlieka specialios paskirties transporto, skirto suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims konvojuoti planinę ir neplaninę dezinfekciją. Neplaninės dezinfekcijos atliekamos atsižvelgiant į Tarnybos Vilniaus ir Kauno dalinių vadų prašymus. Specialiųjų konvojavimo automobilių higieninė ir sanitarinė priežiūrą vykdoma sutinkamai su aukščiau paminėtais Viešojo saugumo tarnybos vado įsakymais, kurie besąlygiškai įpareigoja medicinos darbuotojus užtikrinti minėtą priežiūrą“. Priežiūrą vykdantys atsakingi darbuotojai turi atitinkamą medicininį išsilavinimą, bendruomenės slaugytojo statusą bei sanitarinio darbo licencijas. Esant tokiai teisinei situacijai šie darbuotojai turi teisę ir galimybes pasirinkti ir naudoti būtinas priemones bei medžiagas atlikdami konvojavimo automobilių higieninę ir sanitarinę priežiūrą. Prieš pradedant konvojavimą, remiantis Konvojavimo taisyklių 145 punktu, konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotojų privalomai patikrina specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti. Apie tai atliekamas įrašas konvojaus dokumentuose. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 126.4 punktu, konvojuojamieji privalo konvojavimo metu palaikyti švarą kamerose (specialiajame transporte, laikino sulaikymo kamerose). Taigi, pareiga palaikyti švarą konvojavimo metu yra nustatyta konvojuojamiems asmenims. Pervežant konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnai užkardo bet kokį pastebėtą režimo pažeidimą. Pastebėjęs režimo pažeidimą (šiukšlinimą), pareiškėjas privalėjo informuoti konvojaus pareigūnus. Konvojavimo dokumentuose nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skundo argumentą dėl konvojavimo nešvariais automobiliais. Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl švaros užtikrinimo konvojavimui skirtuose automobiliuose. Konvojavimo taisyklių 137 punkte įtvirtinta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra ne vienintelis galimas žmogaus galimai pažeistų teisių gynimo būdas. Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo tokia galimybe ginti savo teises. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraščio grafose, kuriose pažymimi tikrinančių konvojaus tarnybą asmenų įrašai bei įvykiai konvojavimo metu ir priimti sprendimai, ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Viešojo saugumo tarnyba, gilindamasi į administracinės bylos aplinkybes, nenustatė šioje byloje jokių teisiškai aktualių duomenų, kurie bylotų, kad pareiškėjas dėl konvojavimo sąlygų raštu ar žodžiu būtų teikęs skundus. Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjui atsiradusios neturtinės žalos faktą, jos dydį, taip apribodamas atsakovės atstovės galimybę tinkamai atsikirsti į skunde nurodytas aplinkybes ir įrodymus. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš netinkamų konvojavimo sąlygų, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams jį konvojuojant 2019 m. lapkričio 7 d., atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246. Pagal Konvojavimo taisykles, konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 7 d. buvo konvojuojamas specialiuoju automobiliu (duomenys neskelbtini) (b. l. 25, 31).

Transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479, Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290, Konvojavimo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai.

Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą, specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros. Konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Konvojavimo taisyklių 109 punktas nustato, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų.

Į bylą pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai, nuteistųjų apskaitos žurnalų išrašai patvirtina, jog, konvojuojant pareiškėją, automobilyje konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis, nei transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytų sėdimų vietų skaičius (b. l. 25–27, 31, 32). Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi būti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu. Kadangi konvojavimo trukmė nėra ilga, automobiliuose įprasta įrengti tik tiek vietos, kiek būtinai reikalinga. Nenustačius, kad automobilyje buvo pervežama daugiau asmenų, nei juose įrengta sėdimų vietų, pareiškėjo argumentai dėl vietos trūkumo laikomi nepagrįstais.

Konvojavimo taisyklių 146 punkte buvo nustatyti specialiojo automobilio ir specialiojo autobuso įrengimo ir techniniai reikalavimai. Šiame punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje). Šių taisyklių 145 punkte nustatyta konvojuotojų pareiga prieš pradedant vykdyti konvojavimą patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę. Konvojavimo taisyklių 147 punktas draudžia lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.

Dėl pareiškėjo teiginių, jog konvojavimo automobiliuose nebuvo ventiliacijos, buvo netinkamas apšvietimas, pažymėtina, kad Viešojo saugumo tarnyba tikrina konvojavimo sąlygų kokybę, nuolat užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius. Iš į bylą pateiktų matavimo protokolų (b. l. 22–24, 29–30) matyti, kad konvojavimo automobilio, naudoto pareiškėjo pervežimui, apšvietimas, ventiliacija, temperatūra iš esmės atitiko Konvojavimo taisyklių 146 punkte nustatytus reikalavimus, jokių esminių nukrypimų, dėl kurių pareiškėjas būtų galėjęs patirti neturtinę žalą, teismas nenustatė. Išduotos konvojavimo automobilio Techninės apžiūros rezultatų kortelė bei valstybės įmonės „Regitra“ transporto priemonėms išduotas registracijos pažymėjimas (b. l. 31, 32) patvirtina, kad automobilis, kuriuo buvo etapuojamas pareiškėjas, atitinka techninius reikalavimus.

Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pažymėtina, kad pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas, Viešojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, neįrengus ginčo automobiliuose saugos diržų konvojuojamiems asmenims, nenustatyta.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė, kokie įrodymai galėtų patvirtinti, jog ventiliacijos, apšvietimo sistemos neatitiko reikalavimų, o Viešojo saugumo tarnybos pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis. Pareiškėjo argumentai dėl nepatogių sėdimųjų vietų laikytini subjektyvaus pobūdžio teiginiais ir nevertintini kaip pakankami atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Teismas taip pat akcentuoja, kad Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, jog konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas teikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų.

Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi, minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu ar prašymu kreiptis į konvojų. Konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti.

Byloje duomenų arba atitinkamų įrašų kelionės žiniaraščiuose apie tai, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, sveikatos pablogėjimo būtų kreipęsis į konvojų konvojavimo metu ar iš karto po jo, kad dėl netinkamų konvojavimo sąlygų sukeltų sveikatos sutrikimų būtų kreipęsis į pataisos įstaigų sveikatos priežiūros specialistus, nėra pateikta.

Konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną (Konvojavimo taisyklių 134 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad konvojuojamieji asmenys buvo vedami į tualetą (b. l. 26), todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip abstraktūs ir nepagrįsti.

Pastebėtina, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad konvojavimo automobilis jo konvojavimo metu buvo nešvarus, jame mėtėsi šiukšlės, atsakovės atstovės pateiktuose kelionės žiniaraščiuose pastabų ar skundų dėl švaros automobiliuose nėra. Teismas sprendžia, jog konvojuojamų automobilių švara priklauso nuo konvojuojamųjų asmenų higienos įgūdžių bei elgesio konvojavimo metu, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai dėl nešvarių konvojavimo automobilių bei juose buvusių šiukšlių atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde teigė, kad jo teisės buvo pažeistos, nes pareigūnai demonstravo viešai šaunamuosius ginklus bei buvo grasinama guminėmis lazdomis. Konvojavimo taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad konvojavimas yra ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Taigi, pareigūnai turėjo teisę nešiotis ginklus, kad galėtų užtikrinti saugų asmenų pristatymą į paskirties punktus. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai konvojavimo metu buvo su ginklais, nepažeisdami konvojavimo tvarką reglamentavusių teisės normų. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai dėl pareigūnų tyčiojimosi, žeminimo yra abstraktaus pobūdžio, nenurodant konkrečių aplinkybių, pagal kurias teismas galėtų nustatyti pareiškėjo nurodytus veiksmus atlikusius konkrečius pareigūnus, nepateikti kitas aplinkybes konkretizuojantys ir patvirtinantys įrodymai, todėl teismas negali vertinti, jog buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės jo nurodytais būdais.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog Viešojo saugumo tarnyba nagrinėjamu atveju neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjo teisių pažeidimų, tarp jų kankinamo, nežmoniško ar žeminančio pareiškėjo orumą elgesio nenustatyta. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jo patirtas 2,76 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi šioje byloje pareiškėjo skundas yra atmestas kaip nepagrįstas, todėl prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Kukalienė