Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. P., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, bedarbė, administracine tvarka nebausta,

traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P. 2018 m. birželio 16 d. 19.13 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas 2,78 promilių girtumas, negebėjo tinkamai pasirūpinti savo mažamečiais vaikais K. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini), neužtikrino jų teisių į tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jų protiniam, fiziniam, doroviniam vystymuisi, nesirūpino, kad mažamečiai vaikai būtų apsaugoti nuo neigiamos socialinės aplinkos, dėl ko mažametės buvo paimtos iš šeimos ir perduotos senelio V. B. priežiūrai. Tokiais savo veiksmais M. P. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155, 3.165 straipsnių ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (redakcija galiojusi iki 2018 m. liepos 1 d.) 6 straipsnio 1 punkto, 8 straipsnio 1 punkto, 11 straipsnio, 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y., panaudojo savo kaip motinos valdžią priešingai vaiko interesams bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje.

Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys į teismo posėdį neatvyko, administracinėn atsakomybėn traukiamai M. P. apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą bei dokumentų, pagrindžiančių neatvykimą, nepateikė. Bylos nagrinėjimo laikas nustatytas institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, todėl teismas laiko, kad šiai institucijai taip pat apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Mažamečių įstatymine atstove pripažintai Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiajai specialistei apie teismo posėdį pranešta priimant nutarimą leisti dalyvauti procese, todėl laikytina, jog nepilnamečių įstatyminei atstovei apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Susipažinus su bylos medžiaga, aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas spręsti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas posėdyje būtinas, nenustatyta, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį užtraukia kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimas.

Tėvų valdžios turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje t. y. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje; to paties įstatymo 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu; Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (redakcija galiojusi iki 2018 m. liepos 1 d.) 6 straipsnio 1 punkte numatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo; 8 straipsnio 1 punkte numatyta, jog vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką; to paties įstatymo 11 straipsnyje nurodyta, jog vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai; 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis.

Byloje nustatyta, jog M. P., būdama stipriai apsvaigusi nuo alkoholio savo mažamečių vaikų akivaizdoje, neužtikrino jų teisių į tinkamas gyvenimo sąlygas, negebėjo jais tinkamai pasirūpinti, nesirūpino, kad mažamečiai vaikai būtų apsaugoti nuo neigiamos socialinės aplinkos, dėl ko vaikus reikėjo paimti iš šeimos ir perduoti laikinai priežiūrai seneliui. Tokiais savo veiksmais sukėlė mažametėms neigiamas emocijas ir stresą, pažeidė minėtuose teisės aktuose numatytas tėvų pareigas ir tokiu būdu veikė priešingai vaikų interesams.

Be M. P. rašytinio prisipažinimo administracinio nusižengimo padarymą patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Rimvydo Rudžio tarnybinis pranešimas, M. B. apklausos protokolas, vaiko perdavimo ir priėmimo aktas, asmens blaivumo testo rezultatas, išrašas apie asmenį nacionaliniuose ir tarptautiniuose registruose, asmens duomenų išrašas, išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog pripažino padariusi administracinį nusižengimą, dėl jo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad administracinis nusižengimas padarytas neblaivaus asmens (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjos asmenybę – galiojančių administracinių nuobaudų neturi, pažeidimo pobūdį, jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad M. P. kaltė dėl ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo yra visiškai įrodyta, o nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant jai ANK 73 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vienintelę nuobaudą – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 614, 635-637, 646, 674 straipsniais,

nutarė:

pripažinti M. P. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai nuobaudą – įspėjimą.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Sigita Rozgaitė