Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-09-22 · Administracinė byla Nr. I-2939-257/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-22
Bylos Nr.
I-2939-257/2016
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01679-2016-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
A. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2939-257/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01679-2016-8Procesinio sprendimo kategorija:1.15.2.3.2.; 3.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 22 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,nedalyvaujant pareiškėjui A. D.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.

Pareiškėjas A. D. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (108 b. l.). Skunde pareiškėjas nurodė, kad nepageidauja dalyvauti teismo posėdyje. Skunde (2–4 b. l.) pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo laikomas nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos iki 2016 m. kovo mėnesio vidurio. Atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių yra patalpinami į laikiną kamerą (boksiką), kur laukia asmeninių daiktų ir kratos, po to perkeliami į karantino kamerą. Laikinoje kameroje yra tiek žmonių, kad nėra kaip apsisukti, o jei visi rūkantys, tai nėra kuo kvėpuoti. Tualeto nėra, tik skylė grindyse, iš kurios sklinda smarvė. Šios patalpos yra rūsyje, į kuri veda statūs metaliniai laiptai. Jis yra invalidas, serga išsėtine skleroze, būna priepuolių, po kurių atitinkamą laiką negali pats pasirūpinti savimi, o lipant laiptais jam yra dideli nepatogumai. Nors yra invalidas, į kameras buvo skiriamas ir trečiame, ir antrame aukšte, nors kameros yra ir pirmame aukšte. Kameros buvo perpildytos, klozetų nebuvo, tai labai apsunkino jo veiksmus, buvo reikalinga kitų asmenų pagalba. Jis turėdavo lipti į lovos antrą aukštą, nes apatinės miegamosios vietos jau būdavo užimtos, o tai sukeldavo didelius nepatogumus. Į jo prašymus patalpinti į mažesnę kamerą pirmame aukšte nebuvo atsižvelgiama. Mano, kad tokios kalinimo sąlygos yra kankinimas. Prašo jo skundą tenkinti ir priteisti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepimą (109–111 b. l.) prašo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepimą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (108 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (100–106 b. l.) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016-08-05 pažymos Nr. 60/09-28194 „Dėl A. D.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2015-09-04 iki 2016-02-26. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas A. D. teismui neskundžia gyvenamojo ploto, o skundžiasi dėl sąlygų neatitikimo kamerose ir dėl nepatogumų esant neįgaliajam.

Dėl kamerų atitikimo higienos reikalavimams

Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015-10-16 atliko kameros Nr. 64 patikrinimą (išvados surašytos 2015-10-20 patikrinimo akte Nr. EP-460). Nustatyta, kad kameroje dirbtinė apšvieta ir santykinė oro drėgmė atitiko HN 134:2015 nustatytus reikalavimus. Kamera po remonto, tačiau dažų danga pradėjusi luptis nedideliame sienos plote dėl kameros gyventojų veiklos.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN134:2015“ „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, įsigaliojimo todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjos laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl nepakankamo šviesos patekimo į patalpas, drėgmės ar šalčio, ventiliacijos nebuvimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, reikalavimais. Pažymoje taip pat nurodytas ir kamerose esantis inventorius. Tai yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Pažymoje taip pat nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengtas dirbtinis apšvietimas vadovaujantis higienos normos reikalavimais. Kiekvienoje kameroje, atsižvelgiant į jų plotą, yra du šviestuvai, kuriuose įstatytos dvi–keturios dienos šviesos lempos, ir dirbtinė naktinė šviesa.

Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktą, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nėra. Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgi, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Atsakovas tinkamai įgyvendina minėtus teisės aktų reikalavimus, nes toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas ginčui aktualiais laikotarpiais nesikreipė į įstaigos administraciją dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nesudaromos sąlygos pasirūpinti švara ir tvarka gyvenamojoje patalpoje ar sanitariniame mazge.

Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

Dėl sąlygų priėmimo-paskirstymo skyriaus kratų atlikimo patalpoje

Suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kūno apieškojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama, kuri skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant) (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 143, 144 p.). Pagal Instrukcijos 145 punktą, suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos.

Atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241.

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (patvirtintos LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr.1R-172) 11 punktu priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašu (patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr.1/01-157), režiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose Nr. 1–9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas, bei suimtieji ir nuteistieji iš paskirstymo kamerų paskirstomi į gyvenamąsias kameras tą pačią dieną. Įstatymų leidėjas neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus registruoti duomenų, į kurias režiminiame korpuse esančias paskirstymo kameras (karantinus) buvo paskirtas ir kiek asmenų buvo patalpinti kartu su pareiškėju. Sanitariniai mazgai laikino (trumpalaikio) sulaikymo kamerose bei režiminiame korpuse esančiose kamerose neatitverti. Šiose kamerose yra suoliukai, inventoriaus nėra. HN 76:2010 nereglamentuoja stalų ir kėdžių buvimo kameroje. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015-11-17 patikrinimo akte Nr. EP-521 akcentavo, kad laikino sulaikymo kameroms ir karantino patalpoms HN 134:2015 netaikoma, jei jose pristatyti asmenys laikomi ne ilgiau nei 5 valandas.

Būtina pažymėti, jog higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Trumpalaikio laikymo kameros ir režiminiame korpuse esančios paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016-08-05 pažyma Nr. 60/09-28194 „Dėl A. D.“, iš kurios matyti, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas PK-5 (7 kartus) ir PK-4 (2 kartus).

Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015-08-27 patikrinimo akto Nr. EP-354 matyti, kad laikino sulaikymo, paskirstymo kameros buvo išvalytos, išvėdintos, tačiau tualetai neatitverti. „Kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti išplautos.“

Atkreipė dėmesį, jog higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Nei trumpalaikio laikymo, nei priėmimo-paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2014-09-22 higienos -dezinfekcijos planu 2014–2015 m. Nr. 20/01-2341 ir 2016-02-12 higienos-dezinfekcijos planu 2016–2017 m. Nr. 20/01-1023, laikino sulaikymo kamerų švaros užtikrinimu rūpinasi Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio būryje gyvenantys nuteistieji (valytojai). Minėtos patalpos valomos vieną kartą per dieną, esant poreikiui – dažniau. Pagrindinis valymas – vieną kartą per mėnesį, esant poreikiui – dažniau.

Iš situacinių kamerų nuotraukų matyti, kad laikino paskirstymo kameros, priešingai nei teigia pareiškėjas, yra tvarkingos ir švarios.

Patikrinimo akto turinys paneigia pareiškėjo dėstomas aplinkybes, esą sąlygos apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje – antisanitarinės. Pareiškėjo teiginiai dėl šalčio, purvo yra abstraktūs, netikslūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti. Dėl šių priežasčių byloje negalima nustatyti neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo.

Dėl pareiškėjo paskyrimo į kameras ir gultų paskirstymo tvarkos kamerose

Pareiškėjas skunde teismui nurodo, jog jis yra neįgalus, nekoordinuotas, neišlaiko lygsvaros, blogai vaikšto ir t .t., kameros, į kurias jis būdavo paskiriamas, buvo 2–3 aukštuose, taip pat ir gultis jam teko viršutiniame gulte.

Informavo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu suimtieji bei nuteistieji į teritorijoje esančias kameras buvo skirstomi vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1/01-297 patvirtintu Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašu (su vėlesniais jo pakeitimais: Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. gegužės 9 d. įsakymu „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 1/01-297 „Dėl Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 1/01-141, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. vasario 14 d. įsakymu „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 1/01-297 „Dėl Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo pakeitimo“ Nr. 1/01-38, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. kovo 5 d. įsakymu „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 1/01-297 „Dėl Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo pakeitimo ir kai kurių punktų pripažinimo netekusiais galios“ Nr. 1/01-57).

Atsakovas pažymi, kad skirstydami suimtuosius (nuteistuosius) į kameras, pareigūnai visų pirma vadovaujasi jų pareigas apibrėžiančiais įstatymais ar teisės aktais bei vykdydami direktoriaus patvirtintame pareigybės aprašyme numatytus veiksmus, vadovaujasi ir humanizmo principu, kuriuo nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Atkreipia dėmesį, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kriminalinės žvalgybos skyriaus Suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu priėmimo asmeniniais klausimais dėl kriminalinės žvalgybos skyriaus darbo apskaitos žurnale yra užfiksuota nemažai pareiškėjo ir kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų pokalbių įvairiais klausimais. Trijų pokalbių metu pareiškėjas prašė būti pervedamas į kitas kameras (2015-11-05, 2015-11-25 ir 2015-12-22). Po visų minėtų pokalbių Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų dėka pareiškėjas A. D. būdavo pervedamas į kitas kameras.

Taip pat pažymi, kad jokie teisės aktai neįpareigoja fiksuoti, kuriame gulto aukšte miega asmenys, todėl negali patvirtinti ar paneigti, kad vienu ar kitu pareiškėjo kalinimo laikotarpiu jis miegojo pirmame, antrame ar trečiame gulto aukšte.

Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai taip pat nenumato gultų paskirstymo tvarkos suimtiesiems ir nuteistiesiems gyvenamosiose kamerose ne tik neįgaliesiems, bet ir sveikiems asmenims. Į kameras patekę suimtieji/nuteistieji patys savo nuožiūra pasiskirsto gultus, o iškilus nesutarimams dėl miegamosios vietos, turi teisę kreiptis su prašymu ar skundu į įstaigos administraciją. Atsakovas pažymi, kad jokių skundų ar prašymų pareiškėjas įstaigai nėra pateikęs.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Atsakovas taip pat prašo teismo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kas aukščiau išdėstyta, bei, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo A. D. skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016-08-05 pažyma Nr. 60/09-28194 „Dėl A. D.“ (48–51 b. l.), iš kurios matyti, kad pareiškėjas periodiškai Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2015-09-04 iki 2016-02-26 (130 dienų). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 114 dienų nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos, 13 dienų buvo laikomas, kai pareiškėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma ir 3 dienas kalinimo kameros plotas svyravo tarp leistino ir galimai mažesnio nei nustatyta norma, todėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija iš dalies pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m² kameros ploto, t. y. atsakovas iš dalies neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124, kuriame nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto, yra viešai paskelbtas teisės aktas ir būtent jis konkrečiai reglamentuoja aktualų teisinį reguliavimą.

Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015-10-20 patikrinimo akte Nr. EP-460 (patikrinimas atliktas 2015 m. spalio 16 d. 84–86 b. l.) nurodyta, kad buvo patikrinta kamera Nr. 64, kurioje pareiškėjas periodiškai buvo nuo 2015-10-07 iki 2015-10-12, ir nustatyta, jog kameroje dirbtinė apšvieta atitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimus, patalpų oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko HN 76:2010 26 punkte reglamentuojamą patalpų oro temperatūrą ir santykinę drėgmę. Tikrinimo metu nustatyta, kad kamera Nr. 64 po remonto, dažų danga pradėjusi luptis nedideliame sienos plote dėl kameros gyventojų veiklos.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015-08-27 patikrinimo akte Nr. EP-354 (patikrinimas atliktas 2015 m. rugpjūčio 24 d. 94–97 b. l.) nurodyta, kad kamerų įrengimas rūsio patalpose, langų dydis, oro šalinimo iš sanitarinių mazgų sistemos įrengimas, kanalizacijos sistemos įrengimas nevertinti, nes tai susiję su pastato rekonstrukcijos darbais arba reikalavimai taikomi projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams.

Taip pat patikrinimo akte konstatuota, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 18, Nr. 20 virš durų yra nutrupėjusio tinko, plytų. Nesaugių byrančių ir krentančių plytų ar tinko tikrinimo metu nebuvo. Skunde nurodyto pasivaikščiojimo kiemelio Nr. 22 nerasta, lydintis Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovas nurodė, kad tokio kiemelio nėra. Tikrinimo metu kiemeliai buvo švarūs.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr. EP-447 (patikrinimas atliktas 2015 m. spalio 6 d., 87–93 b. l.) konstatuota, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengtos 105 apgyvendinimo kameros, 5 drausmės izoliatoriai, 9 laikino sulaikymo kameros, 11 priėmimo paskirstymo kamerų, 2 ilgalaikių pasimatymų kambariai, trumpalaikių pasimatymų patalpa su pertvaromis, 21 pasivaikščiojimo kiemelis, išvykstančiųjų apžiūros patalpos. Veikia 2 dušo patalpos po 8 prausimosi vietas, 2 dezinfekcijos kameros, skalbykla, daiktų sandėlis, įrengta sporto salė, 2 mokymo klasės.

Laikomiems asmenims pabūti gryname ore l val. per dieną sąlygos sudaromos, rekomendavus medikams 2 kartus po 1 val. – nėščiosioms, nepilnamečiams, sergantiems tuberkulioze, psoriaze (įrašoma asmens sveikatos kortelėje). Kartą per savaitę sudaroma galimybė praustis duše (vedamas registracijos žurnalas), keisti lovos skalbinius arba perduoti skalbti asmeninę patalynę bei apatinius rūbus (vedamas registracijos žurnalas). Sudaroma galimybė laikomiems asmenims mokytis bendrojo lavinimo mokyklos programos.

Maitinimas organizuojamas 3 kartus per dieną pagal reglamentuojančio teisės akto reikalavimus sudarytus valgiaraščius. Maistą tiekia UAB „Pontem“. Maistą į kameras išdalina nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje. Kamerose naudojami asmeniniai arba ŠTI išduoti indai ir stalo įrankiai. Asmenų, sergančių plaučių tuberkulioze, indai dezinfekuojami biocidu „Haz tabs“.

Nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje, valo ir tvarko bendro naudojimo patalpas ir ten esantį inventorių, drausmės izoliatorius, laikino sulaikymo, priėmimo-paskirstymo kameras, sanitarinės švaryklos, skalbyklos patalpas. 2015-10-05 duomenimis, dirbančiųjų buvo 29. Jų sveikata dėl plaučių tuberkuliozės patikrinta, pateikti privalomųjų higienos įgūdžių ir pirmosios medicinos pagalbos teikimo žinių pažymėjimai. Kirpykla neveikė.

Gyvenamąsias patalpas valo ten laikomi asmenys, švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi aprūpinami. Gyvenamųjų patalpų pagrindinio valymo tvarkos aprašas parengtas (ŠTI direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-205, 2015-09-16). Atliekas, nešvarius skalbinius iš kamerų surenka ir švarius išdalina nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje (pagal nustatyta grafiką).

Patalpų, įrangos dezinfekcijai naudojamų priemonių („Sokrena“, „Mikrobac forte“, „Haz tabs“, „Chlor clean“) gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos, saugos duomenų lapai yra; dezinfekciją atliekanti darbuotoja asmens apsaugos priemones turi. Dezinfekcijos tirpalams gaminti talpos yra. Kameros Nr. 33. Nr. 36 periodiškai privalomai dezinfekuojamos „Mikrobac forte“ 2,5 proc. tirpalu (laikomi plaučių tuberkulioze sergantys asmenys). Vedami atliktų valymo, dezinfekcijos darbų registravimo žurnalai (kamerų, dušinių, kiemelių). Yra fiksuojami asmenų atsisakymai, kurie pageidauja kamerose sanitarinių įrenginių dezinfekcijos „Sokrena“ l proc. tirpalu nevykdyti. Patalpose ir teritorijoje deratizacija vykdoma pagal sudarytą planą, atlikti darbai registruojami, naudojamas preparatas „Tornado“, gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos yra. Dezinfekcijai naudojamas preparatas „Hit killer“, gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos yra (atliekama pagal asmenų prašymus). Profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekcija, deratizacija, dezinsekcija) atlieka darbuotoja, turinti atestacijos, kvalifikacijos pažymėjimus (UAB „Saugotyra“, 2011 m. išklausė 160 val. dezinfekuotojo programą).

Minkšto inventoriaus nukenksminimui sąlygos yra. Sanitarinėje švarykloje veikia 2 dezinfekavimo kameros, kuriose 110°C temperatūra išlaikoma 50 min. Dezinfekuojamų daiktų ir minkšto inventoriaus registracijos žurnalas vedamas.

Tikrinimo metu daiktų sandėlyje laikomas minkštas inventorius buvo švarus, nesuplyšęs. Kas mėnesį įstaigos nustatyta tvarka vertinama minkštojo inventoriaus būklė, netinkamas naudoti inventorius nurašomas. Dezinfekuoti čiužiniai, antklodės, pagalvės, švarūs, lovos skalbiniai išduodami atvykus, išduotas inventorius pažymimas Asmeninės sąskaitos kortelėje. Skalbykloje švarių ir nešvarių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikerta, patalpos suskirstytos zonomis pagal technologinius procesus. Nešvarūs skalbiniai surenkami į maišus, švarūs skalbiniai iki išdavimo laikomi lentynose. Patalpų grindys, sienos lygios (dengtos plytelėmis).

Dušinių patalpų sienos ir grindys dengtos plytelėmis, nuolydis į vandens nutekėjimo angas yra, prausimosi vietose patiesti guminiai kilimėliai. Dušinių patalpose paviršiai lygūs, be plyšių, lengvai valomi, dezinfekuojami, pelėsio vizualiai nesimatė, įrengta ištraukiamoji ventiliacija patikrinimo metu įjungta nebuvo. Kasdien dušinių patalpos valomos ir paviršiai dezinfekuojami „Mikrobac forte“ 2 proc. tirpalu (vykdoma registracija). Daugkartinio naudojimo reikmenys (dubenys, vonelės) nenaudojami. Laikomi asmenys naudoja individualias priemones ir reikmenis (plaušines, rankšluosčius, muilą).

Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2016 m. rugpjūčio 10 d. pažymoje Nr.62/08-561 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje” (80–81 b.l.) nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimais, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (kamerose yra skaidraus stiklo langai). Įstaigoje nėra įrengtos ventiliacinės sistemos, todėl patalpose gali būti per mažas judėjimo greitis ir/ar santykinės drėgmės lygis. Pažymi, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastato įtraukimo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą neįmanoma padidinti natūralios apšvietos, įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas. Taip pat paminėtame dokumente nurodyta, koks Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose patalpose įrengtas dirbtinis apšvietimas, pasisakyta dėl sanitarinio mazgo ir kt.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Pareiškėjas šiuo atveju nenurodė konkrečių aplinkybių dėl kalinimo kamerų, kuriose jis buvo, galimų higienos normų pažeidimų, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, atitinkančiomis higienos normų reikalavimus (LVAT 2016-02-02 nutartis byloje Nr. A-227-858/2016).

Dėl pareiškėjo laikymo priėmimo-paskirstymo skyriaus kratų atlikimo patalpose

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių yra patalpinami į laikiną kamerą (boksiką), kur laukia asmeninių daiktų ir kratos, po to perkeliami į karantino kamerą. Laikinoje kameroje yra tiek žmonių, kad nėra kaip apsisukti, o jei visi rūkantys, tai nėra kuo kvėpuoti. Tualeto nėra, tik skylė grindyse, iš kurios sklinda smarvė.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016-08-05 pažymos Nr. 60/09-28194 „Dėl A. D.“ (48–51 b. l.), pareiškėjas laikino sulaikymo kameroje Nr. PK-5 (18,46 m² ploto) buvo laikomas 2015-09-04, 2015-09-22, 2015-10-07, 2015-10-20, 2015-11-24, 2015-12-21, 2016-01-05 (7 kartai), Nr. PK-4 (18,03 m²) buvo laikomas 2016-01-22, 2016-01-24 (2 kartus). Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172) 11 punktu, priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2016-08-10 pažymoje Nr. 62/08-561 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ (80–81 b. l.) nurodyta, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastato įtraukimo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą neįmanoma padidinti natūralios apšvietos, įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatūrą, natūralią apšvietą gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės įdėti langus ar padidinti langų angas.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 20 d. patikrinimo akte Nr. EP-460 (patikrinimas atliktas 2015 m. spalio 16 d., 84–86 b. l.) konstatuota, kad kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams audėti nesužymėtos, rekomenduojama rūbams ir avalynei sudėti naudoti atskiras voneles, jas sužymėti.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo akte Nr. EP-354 (patikrinimas atliktas 2015 m. rugpjūčio 24 d., 94–97 b. l.) konstatuota, kad laikino laikymo, paskirstymo kameros buvo išvalytos, išvėdintos, metaliniai kamerose esantys paviršiai aprūdiję. Kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti išplautos. Laikino laikymo ir kratos kamerose bei paskirstymo kamerose oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis apšvietimas atitiko higienos normos reikalavimus. Laikino laikymo ir paskirstymo kamerose tualetai neatitverti, veidrodžių nėra.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. lapkričio 17 d. patikrinimo akte Nr. EP-521 (patikrinimas atliktas 2015 m. lapkričio 13 d., 98–99 b. l.) konstatuota, kad nebuvo nagrinėti pareiškėjų minimi faktai dėl laikino sulaikymo, karantino kamerų – šioms patalpoms HN 134:2015 netaikoma, jei jose pristatyti asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimų“ 1 skyriaus „Bendrosios nuostatos“ 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros). Ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Pagal paminėtos higienos normos III skyriaus „Sąvokos ir jų apibrėžtys“ nuostatas, laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punkte. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog negalima konstatuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėto neveikimo dėl ventiliacijos laikino sulaikymo kamerose nebuvimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Iš turimų rašytinių įrodymų negalima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus trumpalaikio paskirstymo kamerose visada laikomasi higienos normų reikalavimų, kurie galimai buvo ir pareiškėjo buvimo metu, tačiau tokiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas nepastoviai, keletą kartų ir trumpus laiko tarpus.

Dėl sanitarinio mazgo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose klozetų nebuvo, tai labai apsunkino jo veiksmus, buvo reikalinga kitų asmenų pagalba.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte (galiojo iki 2015 m. lapkričio 1 d.) buvo numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

Žemesnės instancijos teismas

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimų“ 1 skyriaus „Bendrosios nuostatos“ 3 punkte nurodyta, kad ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 nurodoma, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, nustatanti laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą (1 p.), nors ir taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tačiau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms visgi yra taikomi tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šio pobūdžio bylose (vertinant pareiškėjų statusą) nurodoma, kad atsakovui tenka pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl higienos normos reikalavimų pažeidimų, t. y. įrodyti, kad kameroje, kurioje kalinamas pareiškėjas, buvo laikomasi higienos normos 21 punkte nustatytų reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-176/2013; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-496/2013).

Šiuo atveju atsakovas įrodymais nepaneigė pareiškėjo skundo argumento, kad jo laikymo kamerose buvo įrengti klozetai, priešingai, tai patvirtino Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2016-08-10 pažyma Nr. 62/08-561 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ (80–81 b. l.). Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuotina, kad dabartinė Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpų būklė turi atitikti HN 76:2010 reikalavimus, kurie privalomi ir šiuo metu veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, kadangi šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas privalomas visiems teisiniams santykiams, atsirandantiems, besitęsiantiems ir pasibaigiantiems esamuoju laiku.

Atkreiptinas dėmesys, jog privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas taip pat buvo viena iš aplinkybių, nulėmusių Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pripažinimą Savenkovas prieš Lietuvą byloje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02, 81-82 p.). Taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų. Pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m aukščio) sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Byloje nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sąlygos privatumui, nes ši vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05, 29 paragrafas; taip pat žr. 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 15217/07, 97 paragrafą; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Ru­siją, pareiškimo Nr. 30983/02, 94 paragrafą, ir 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 47095/99, 99 paragrafą, ECHR 2002-VI).

Dėl sveikatos sutrikimų

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kalint Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis jautėsi kankinamas.

Susipažinus su pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašo (11–46 b.l.) įrašais matyti, kad pirminės gydytojų apžiūros metu 2015-09-07 nustatyta, jog pareiškėjas (15 b. l.) serga išsėtine skleroze nuo 2004 metų, turi neįgalumą, nurodė turėjęs galvos traumą, prie savo žalingų įpročių nurodė rūkymą.

Iš pateiktos asmens sveikatos istorijos (11–46 b. l.) matyti, kad jokių įrašų dėl kankinimų ir įvairių nepatogumų, ką akcentavo pareiškėjas savo skunde, nėra užfiksuota. Pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl išsėtinės sklerozės padarinių (judesių koordinacijos sutrikimų, skausmų ir silpnumo kairėje kojoje, sunkumo vaikščioti ir kt.), dėl nurodytos ligos yra gydęsis (serga 14 metų) Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (44–46 b. l.). Į visus pareiškėjo nusiskundimus buvo reaguojama, jam skiriami vaistai. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istoriją, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde. Taip pat negalima daryti išvados, jog dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pašlijo pareiškėjo sveikata. Tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.

Tiek Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos, tiek Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojai nėra rekomendavę pareiškėjo dėl jo susirgimo laikyti pirmo aukšto kamerose ar pirmo aukšto gultuose, todėl nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad į jo prašymus patalpinti į mažesnę kamerą pirmame aukšte nebuvo atsižvelgiama. Be to, teisės aktai nenumato gultų paskirstymo tvarkos suimtiesiems ir nuteistiesiems gyvenamosiose kamerose (nei sveikiems, nei neįgaliems). Į kameras patekę suimtieji (nuteistieji) patys savo nuožiūra pasiskirsto gultus, o iškilus nesutarimams dėl miegamosios vietos, turi teisę kreiptis su prašymu ar skundu į įstaigos administraciją, tačiau jokių skundų ar prašymų pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui nėra pateikęs. Priešingai, iš pateiktų Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus vedamo suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu priėmimo asmeniniais klausimais dėl kriminalinės žvalgybos skyriaus darbo apskaitos žurnalų nuorašų (52–66 b. l.) matyti, kad pareiškėjas kreipėsi dėl pokalbių įvairiais klausimais (pvz: Prašo į kitą kamerą, asmeniniais klausimais, asmeniniam pokalbiui, dėl nukreipimo į pataisos namus ir kt.). Trijų pokalbių metu, pareiškėjas prašė būti pervedamas į kitas kameras (2015-11-05, 2015-11-25 ir 2015-12-22,), po kurių buvo pervedamas į kitas kameras (48-51 b. l.).

Pareiškėjo skundo teiginys, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai bando tyčiotis, pažeminti, stumdo, taip sukeldami vidinį stresą, dvasinius sukrėtimus, fizinį skausmą, yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir subjektyvus, todėl atmestinas.

Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2016 m. rugpjūčio 3 d. pažymos Nr. 61/04-1811 (79 b. l.) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio iki 2016 m. kovo mėn. su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių nesikreipė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, intensyvumą, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu.

Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatorius būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo A. D. orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sąlygos.

Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, įvertinęs turimų įrodymų visetą, pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, (iš 130 dienų, praleistų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, pareiškėjas 9 kartus buvo laikymo priėmimo-paskirstymo patalpose (7 kartus PK Nr. 5 ir 2 kartus PK Nr. 4), trumpus laiko tarpus, iš 130 dienų pareiškėjas buvo laikomas 114 dienų nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos, 13 dienų buvo laikomas, kai pareiškėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma ir 3 dienas kalinimo kameros plotas svyravo tarp leistino ir galimai mažesnio nei nustatyta norma), bei atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas mano, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 250 Eur. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 2000 Eur neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. D. skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui A. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt Eur 00 Euro ct) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė