Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo V. L., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), vykdančio individualią veiklą, administracine tvarka nebausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L., 2015 m. spalio 4 d., apie 3:13 val. ir 4:16 val., namuose (daugiabutyje), esančiuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, būdamas girtas konfliktavo su žmona, ją pastūmė, garsiai rėkavo, elgėsi neadekvačiai, triukšmo metu atsibudo mažametė duktė P., gimusi 2012-10-02, kuri viską girdėjo ir dėl to stipriai verkė. Be to, V. L. akties metu trukdė žmonai, mažametei dukrai bei kaimynams ilsėtis. Tokiais veiksmais V. L. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

V. L. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino. Jo kaltę taip pat įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas (1 b. l.), pareigūnų Augustino Kanclerio ir Gintos Čepienės tarnybiniai pranešimai (2, 3 b. l.), ir kita byloje esanti medžiaga.

Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, veikoje yra šio administracinio teisės pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia“ turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Civilinio kodekso 3.155 straipsnio, apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str. (LVAT nutartys bylose Nr. N2-818/2005, Nr. N62-482/2011, Nr. N575-305/2012, Nr. N575-739/2012 ir kt.).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad V. L., būdamas neblaivus, namuose, esančiuose daugiabučiame name, nakties metu triukšmavo, garsiai rėkavo, neadekvačiai elgėsi, dėl ko nubudo ir išsigando jo mažametė duktė, triukšmą taip pat girdėjo ir kaimynai, dėl ko buvo sutrikdyta jų viešoji rimtis. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad V. L. panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams ir sutrikdė kaimynų viešąją rimtį.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidimą jis padarė būdamas neblaivus (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, pažeidimo padarymo aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, V. L. už abu pažeidimus skirtini įspėjimai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286, 287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. L. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalyje ir jį įspėti.

V. L. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 1 dalyje ir jį įspėti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.