Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. R. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl termino privalomajam nurodymui įvykdyti, pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija teismo prašo vertinti pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus ir veiksmus ne formaliai, o pagal byloje esančius įrodymus. Mano, kad iš pareiškėjo prašymo nėra aišku, kokiam terminui prašo pratęsti terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti (ar dvejiems metams iki 2027 m. liepos 17 d., ar iki 2025 m. liepos 17 d.). Be to, pareiškėjas nėra pateikęs pakankamai duomenų, įrodymų, kurie pagrindžia aplinkybes, kad Privalomajam nurodymui įvykdyti reikalingas itin ilgas – dviejų metų terminas, ypač turint omenyje, jog pareiškėjui jau buvo suteiktas maksimalus teisės aktų leidžiamas 9 mėn. terminas. Teismui vertinant, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis priežastimis, Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą prašo pratęsti objektyviai reikalingam laikotarpiui, užtikrinant pažeidimų šalinimo procedūros operatyvumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

3. Nagrinėjamos bylos dalykas – pareiškėjo prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 12 mėn. laikotarpiui, pagrįstumas.

4. Byloje nustatyta, kad Privalomuoju nurodymu pareiškėjui nustatytas terminas iki 2024 m. balandžio 17 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, t. y. išardyti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pakeltą stogo konstrukciją h – 5,65 m, kuri kadastrinių matavimų byloje fiksuota 3,20 m. Inspekcijos 2024 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. SDPN-20-240412-00028 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2024 m. liepos 17 d.

5. Pareiškėjas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi 2024 m. liepos 12 d., t. y. iki Inspekcijos 2024 m. balandžio 12 d. sprendime Nr. SDPN-20-240412-00028 nurodyto Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.

6. Inspekcijos kompetenciją, pareigas ir teises nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – Įstatymas). Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą ir pateikia už statybą atsakingam asmeniui privalomąjį nurodymą šio asmens lėšomis vienu iš įstatyme įtvirtintų būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius (Įstatymo 14 straipsnio 1–2 dalys). Pagal Įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą, kurį nustato Inspekcija, įvertinusi savavališkos statybos mastą (apimtis), galimus viešojo intereso pažeidimus, trečiųjų asmenų teisių užtikrinimą ir galimybę įteisinti savavališką statybą. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių ir pažeidimas nėra kartotinis, asmens rašytiniu prašymu gali pratęsti vieną kartą 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir panašiai), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

7. Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarka, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principai ir atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose reglamentuose.

8. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) naujai statomas ar rekonstruojamas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir (ar) naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, išskyrus aplinkos ministro nustatytus atvejus, kai nėra suformuoti žemės sklypai, bet yra gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas; atliekant kitus statybos darbus (atnaujinant (modernizuojant), remontuojant ar griaunant statinį) ar statinių pakeitimus (keičiant statinio (jo dalies) paskirtį, formuojant nekilnojamojo turto kadastro objektus) privaloma gauti žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimą šiame įstatyme ar kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais (1 punktas); statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) (2 punktas); statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais (3 punktas).

9. Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, yra draudžiama. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nurodyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, kai dėl jų pakeitimų privaloma iš naujo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pagal Statybos įstatymo 32 straipsnį savavališkos statybos padariniai šalinami Įstatymo nustatyta tvarka.

10. Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad asmenys turi teisę Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą, sumokėti Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir (ar) pranešti apie statybos pradžią tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (-ioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

11. Teismų formuojamoje praktikoje nurodoma, kokios priežastys laikytinos svarbiomis ir turinčios reikšmės sprendžiant asmens prašymą dėl termino pratęsimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra išaiškinęs, kad iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą ir esamą teisminę praktiką išskirtinos bent dvi procedūros, kurias pradėjus teismui atsiranda pagrindas tęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų kitų reikalingų dokumentų gavimui ar jų pertvarkymui, tačiau, taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013, 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-l063-789/2021).

12. Administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog teismas, konstatavęs ypatingas aplinkybes, kai atliekant procedūras siekiant įteisinti savavališką statybą, asmuo objektyviai negali įvykdyti privalomojo nurodymo nustatytu terminu, turi patęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą, o kai asmuo nepateikia jokių duomenų, pagrindžiančių, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti, prašymas netenkinamas (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1144-415/2020; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-815-520/2021).

13. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas siekdamas įteisinti savavališką statybą iniciavo procedūras, susijusias su valstybinės žemės įteisinimu, t. y. pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybei organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą; Kauno miesto savivaldybės mero 2024 m. birželio 26 d. potvarkiu Nr. M-672 „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintas apie 1915 kv. m žemės sklypo prie pastatų, (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas; NŽT raštu informuotas, kad valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (paskirtis kita, žemės sklypo naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos), dalies pardavimas laikinai nevykdomas iki nėra nepriimtas sprendimas dėl verčių skaičiavimo sudarant pardavimo sutartis po daugiabučiais.

14. Teisėjų kolegija vertindama pareiškėjo pateiktus įrodymus, pažymi, kad pareiškėjas siekdamas įteisinti savavališką statybą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, pirmiausiai atliko veiksmus, kad būtų suformuotas žemės sklypas reikalingas pastatų, (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, tai, t. y. pareiškėjo inicijuojamas savavališkos statybos įteisinimo procesas grindžiamas pagrįsta, reikalingų atlikti procedūrų seka, kaip ir nurodyta Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose įgyvendinant statytojo teises.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad privalomojo nurodymo institutas taikomas siekiant pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022, be kita ko, pažymėta, kad privalomasis nurodymas, kaip valstybinio administravimo subjekto įpareigojimas suteikia galimybę asmeniui arba ūkio subjektui per tam tikrą terminą įgyvendinti tam tikrą sritį reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti dėl įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo atsiradusias pasekmes, taikomas teritorijų planavimo ir aplinkos apsaugos, finansų rinkų priežiūros, energetikos ir ryšių reguliavimo bei kitose viešosios teisės srityse. Pagrindiniai privalomojo nurodymo, kaip administracinio akto rūšies, privalumai (veiksmingumas) yra sietini su keliais pagrindiniais jų bruožais: greitumu – privalomieji nurodymai taikomi nedelsiant ir neužkerta kelio administracinės kontrolės (priežiūros) tikslų siekti griežtesnėmis priemonėmis; paprastumu – pažeidėjui suteikiama galimybė pačiam imtis reikalingų veiksmų (iki tam tikro laiko nereikalingas valstybės prievartos mechanizmo taikymas).

16. Nors savavališkų statybų atveju yra pažeidžiamos viešosios teisės normos, įstatymo leidėjas nustatė savavališko statinio statytojui (savininkui) galimybę per tam tikrą terminą išvengti nepageidautinų savavališkos statybos padarinių – pareigos nugriauti statinį (ar jo dalį) – ir suteikė teisę bei galimybę įstatymų nustatyta tvarka parengti reikalingus statybų dokumentus jau pastatytam statiniui (atliktiems darbams) įteisinti. Ši statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta savavališkai statomų (pastatytų) statinių įteisinimo galimybė yra išimtinė, taikytina tokiais atvejais, kai, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, įpareigojimas statinį nugriauti arba pertvarkyti yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui sankcija. Savavališkos statybos padarinių pašalinimas įteisinant ar nugriaunant statinius yra įstatymų pažeidimų pašalinimas bei visuomenės interesų gynimas, o ne tokio statinio statytojo (savininko) pažeistų teisių gynimas. Įstatymo leidėjo savavališkos statybos statytojui (savininkui) nustatyta teisė įteisinti savavališką statybą negali būti laikoma neribota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014, 2023 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-943/2023).

17. Pareiškėjas, spręsdamas dėl savavališkų statybų įteisinimo, ėmėsi veiksmų, tačiau, kaip matyti iš NŽT rašto – valstybinės žemės, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pardavimas laikinai nevykdomas, t. y. NŽT neatsisako vykdyti tolimesnių procedūrų, susijusių su valstybinės žemės pardavimu, priešingai procedūros bus tęsiamos priėmus atitinkamus sprendimus, susijusius su verčių skaičiavimu sudarant sutartis. Į bylą patikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas vykdo valstybės žemės sklypo dalies išpirkimo procedūras, todėl nenustatyta, kad pareiškėjas būtų suinteresuotas vilkinti savavališkos statybos padarinių pašalinimo klausimą.

18. Teisės aktai nenumato, kiek kartų asmuo gali kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ir kokiam terminui teismas gali pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tam, kad šis terminas būtų pratęstas, turi būti nustatytos įstatyme apibrėžtos svarbios priežastys, kurias pareiškėjas privalo nurodyti ir pateikti teismui šias priežastis patvirtinančius dokumentus. Pagal Įstatymo nuostatas svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos (Įstatymo 14 straipsnio 4 dalis).

19. Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo prašymo argumentus ir juos pagrindžiančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos priežastys ir argumentai laikytini susiję su procedūromis, kurių eigai ir trukmei pareiškėjas negali daryti įtakos. Iš byloje pateiktų įrodymų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas savo veiksmais siekia atlikti visus būtinus veiksmus savavališkos statybos padarinių šalinimui. Taigi, įvertinus procedūrų, susijusių su savavališkos statybos padarinių šalinimu, sudėtingumą ir galimą trukmę šiuo konkrečiu atveju, kai būtina ne tik įgyvendinti procedūras, susijusias su valstybinio žemės sklypo dalies prie pastatų, (duomenys neskelbtini), išpirkimu ir tik tuomet atlikti procedūras, kad būtų gautas statybą leidžiantis dokumentas, spręstina, kad pareiškėjo nurodytas dviejų metų Privalomojo nurodymo įvykdymo laikotarpis nėra per ilgas, neprotingas ar pažeidžiantis teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo prašymas tenkinamas, Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęsiamas iki 2027 m. liepos 17 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo O. R. prašymą tenkinti.

Pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 17 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-221017-00133 pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2027 m. liepos 17 d.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.