Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2026-03-26 · Byla Nr. M1-124-874/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-26
Bylos Nr.
M1-124-874/2026
Teisminio proceso Nr.
1-05-2-00041-2025-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vijoleta Kurtkienė
Kaltinamasis
V. G.
Advokatai
Andrius Kazakevičius
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. M1-124-874/2026Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00041-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.3.4; 1.1.14; 1.2.4.4.1; 2.10.1; 2.10.11(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. kovo 26 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Romutei Braslauskienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Dževečkai,kaltinamojo V. G. gynėjui advokatui Andriui Kazakevičiui,ekspertei Jolantai Didžiokienei,

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, kurioje

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, neįgalus, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2025 m. kovo 8 d., apie 19 val.35 min., viešoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, matant kitiems asmenims, nenustatytu aštriu daiktu sudavė vieną smūgį A. Č. į dešinės kojos šlaunies sritį, padarydamas žaizdą, tuo sukėlė nukentėjusiajam A. Č. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą.

Tokie V. G. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Liudytojas V. J. teisme parodė, kad V. G. yra buvęs jo bendradarbis, o nukentėjusysis A. Č. – kaimynas. Datos nebepamena, buvo vakaras, grįžęs iš darbo, pamatė ant suoliuko sėdintį A. Č. Pastarasis pasiūlė jam išgerti. Jis prisėdo, abu kalbėjosi. A. Č. jau buvo išgėręs, bet bendravo normaliai, nebuvo piktas. Jam su A. Č. sėdint ant suoliuko ir vartojant alkoholį, pro šalį ėjo V. G. su maišeliu. A. Č. pastarojo paklausė kur vaikšto. V. G. „pasiuntė“ A. Č. ir ėjo toliau. Tada A. Č. atsistojo, paklausė V. G. „Ką pasakei? Pakartok“ ir ėmė eiti link V. G. Pastarasis buvo nuėjęs apie 2–3 m, tada pritūpdamas kažką išsitraukė iš maišelio ir smogė A. Č. į koją virš kelio. Gal V. G. išgirdo, kad eina A. Č., nes pastarasis šlubuoja, „velka“ koją. A. Č. pasakė, kad jam kažką padarė. Jis atvedė A. Č. ir pasodino ant suoliuko. A. Č. pasakius, kad blogai jaučiasi, jis pastebėjo, jog A. Č. iš kojos švirkščia kraujas. Jis įvedė A. Č. į kambarį, paguldė ant lovos, iš diržo padarė turniketą, uždėjo ant kojos ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, davė teisingus parodymus, tada geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Jo nuomone A. Č. nekėlė V. G. jokio pavojaus, negrasino pastarajam kažką padaryti. A. Č. pažįsta apie 4 metus, pastarasis yra draugiškas. Šiuo metu A. Č. Lietuvoje nėra. Pastarojo visi giminės užsienyje, matyt ir A. Č. išvyko į užsienį. Yra tekę apie mėnesį laiko dirbti su V. G. Pastarasis buvo nekalbus, neadekvatus, nieko nemokėjo ir buvo atleistas iš darbo.

Liudytojas V. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-03-08, apie 19 val., su kaimynu A. Č. prie namo, kieme, vartojo degtinę. Sėdint ant suolo, pro bendro naudojimo kiemą (kiemas priklauso keliems pastatams, ir yra neaptvertas) praėjo V. G. A. pastarąjį užkalbino, klausdamas kur šis eina. V. atsakė naudodamas necenzūrinius žodžius. A. atsistojo, pradėjo eiti link V. G. ir pasakė „Kaip pasakei? Ateik čia“. Kai A. priėjo prie V. G., pastarasis padėjo ant žemės maišą, kurį nešėsi, bei tuo pačiu pasilenkimu atžagaria ranka, apsisukdamas, kažkokiu aštriu daiktu pjovė A. iš nugaros pusės per dešinę koją. Kadangi buvo tamsu, o gatvė dalinai apšviesta, jis nematė kokiu aštriu daiktu A. Č. buvo perpjauta koja. Po to, V. G. pasiėmė nuo žemės maišą ir pradėjo bėgti pagal į (duomenys neskelbtini) gatvę. A., po įvykio atsisėdęs ant suoliuko pasakė, kad jam pasidarė „gera“ ir atrodė, jog praranda sąmonę. Jis palietė A. dešinę koją ir pajuto, kad pastaroji šlapia. Pažiūrėjęs į savo ranką, pamatė kraują. Paėmęs šalia buvusį diržą, panaudojo kaip turniketą ir užspaudė jį virš A. žaizdos. Taip pat paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir papasakojo apie įvykį. Atvykę medikai A. išvežė į ligoninę. Šis įvykis jį labai šokiravo, nes viskas vyko viešoje vietoje (1 t., b. l. 102–103).

A. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-03-08 visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus ir, susitikęs kaimyną V., bendro naudojimo kieme, ant suoliuko, nusprendė išgerti viskio. Kelintą valandą pradėjo gerti, nepamena, bet jau buvo prietema. Išgertuvių metu konflikto su kaimynu nebuvo, kalbėjosi įvairiomis temomis. Apie 19 val. pro bendro naudojimo kiemą (kiemas priklauso keliems pastatams, ir yra neaptvertas) praėjo nepažįstamas vyras, lieso kūno sudėjimo, tamsių plaukų, apie 180 cm ūgio, apie 40 m. amžiaus, su maišeliu, kurį jis užkalbino. Ką tas žmogus atsakė, nepamena. Jie apsižodžiavo. Buvo prie to žmogaus priėjęs. Kai šiek tiek nusisuko, minėtas asmuo iš už nugaros dūrė jam į dešinės kojos kirkšnį ir staiga pasišalino iš kiemo. Kokiu daiktu nepažįstamas vyras jam įpjovė koją, nežino, nes prietemoje nematė. Galimai tą daiktą vyras išsitraukė iš turėto baltos spalvos maišelio. Jis nuėjo prie suoliuko, o kaimynas iškvietė GMP. Medikai jį nuvežė į Radviliškio ligoninės priėmimą ir suteikė pirmąją pagalbą. Kas vyko toliau nelabai pamena, nes buvo šoko būsenoje. Iki atvykstant GMP, kaimynas jam diržu aprišo koją, kad nenukraujuotų. Įvykio metu buvo trise, kiemas neapšviestas, į jį galima patekti per du įėjimus. Pretenzijų nepažįstam asmeniui neturi, pareiškimą rašyti nepageidauja, civilinio ieškinio nereikš. Prašo jį pripažinti tik nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 66–69);

A. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. G. yra jo sūnus, gyvenantis kartu nuo pat vaikystės. Sutinka duoti byloje parodymus. V. serga psichine liga, tačiau nesigydo, yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje. Sūnus ne kartą buvo išvykęs į užsienį – Vokietiją, Ispaniją, Lenkiją. V. 2025 m. vasario mėnesį buvo išvežtas į psichiatrinę ekspertizę. Po ekspertizės V. kalbėjo apie save, bet pastarojo minčių kratinio jis nesuprasdavo. Sūnus namo nebegrįžta nuo 2025 m. kovo mėnesio vidurio. Tikėtina, kad pastarasis išvyko į užsienį. Jo nuomone, sūnus, sužinojęs, kad bus gydomas psichiatrinėje, pasišalino iš namų ir jokių ryšių su juo nebepalaiko (2 t., b. l. 9–12).

Tai, kad V. G. įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, taip pat įrodyta šiais bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais:

2025-03-09 Šiaulių AVPK Radviliškio RPK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio tarnybiniu pranešimu „Dėl viešosios tvarkos pažeidimo“, kuriame nurodyta, kad 2025-03-08, apie 19.39 val., gavo pranešimą, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme prieš 5 minutes pro šalį ėjęs iš matymo pažįstamas vyriškis įdūrė į koją, koja kraujuoja. Nuvykus nurodytu adresu, GMP medikai nurodė, kad A. Č. dėl durtinės žaizdos šlaunyje pristato į Radviliškio ligoninę. Įvykio vietoje neblaivus (nustatytas 1,68 prom.) V. J. nurodė, kad su A. Č. bendro naudojimo kieme sėdėjo ant suoliuko ir vartojo alkoholinius gėrimus. A. Č. pakalbino pro šalį ėjusį jam iš matymo pažįstamą asmenį. Pastarasis A. Č. atsakė necenzūriniais žodžiais. A. Č. nuėjo prie minėto asmens pasikalbėti. Praeivis, padėjęs ant žemės su savimi turėtą maišą, pasilenkęs, aštriu nenustatytu daiktu perbraukė A. Č. per dešinę koją ir pabėgo. A. Č. atsisėdo ant suoliuko ir pasakė, kad pasidarė „labai gera“. Palietęs A. Č. koją, V. J. pamatė, jog smarkiai bėga kraujas. V. J. diržu užveržė A. Č. koją ir skambino pagalbos tarnyboms. V. J. atpažino, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra V. G. V. J. nurodė, kad įvykis bendro naudojimo kieme jį šokiravo. V. G. gyvenamojoje vietoje nerastas. Apžiūrėjus įvykio vietą, jokie peiliai nerasti. Nuvykus į Radviliškio ligoninę, akivaizdžiai neblaivus A. Č. neprisiminė įvykio aplinkybių, atsisakė būti fotografuojamas. A. Č. diagnozuota šlaunies durtinė žaizda (1 t., b. l. 46–47);

iš 2025-03-08 įvykio vietos apžiūros protokolo, kuriame aprašytas namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo kiemas, matyti, kad V. G. sužalojo nukentėjusįjį A. Č. viešoje vietoje (1 t., b. l. 49–57);

2025-03-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis A. Č. iš jam parodytų 6 asmenų nuotraukų pagal galvos, lūpų formą, išsigandusį žvilgsnį atpažino V. G. kaip asmenį, kuris jį sužalojo (1 t., b. l. 75–79);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 297/2025(05), kurioje nurodyta, kad A. Č. nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir metu vienu trauminiu poveikiu padaryta žaizda kairėje šlaunyje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas; nustatytas sužalojimas griuvimui nebūdingas (1 t., b. l. 98–99);

2025-03-12 Šiaulių AVPK Radviliškio RPK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu „Dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo“, kuriame nurodyta, kad pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą nusikalstamą veiką įvykdė V. G. (1 t., b. l. 104);

Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 75U-II-63/2025, kuriame nurodyta, kad V. G. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų; šiuo metu V. G. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; V. G. dėl savo psichikos būsenos negali adekvačiai suprasti teisiškai svarbių baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui bei bylos nagrinėjimui teisme, negali adekvačiai suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės, savarankiškai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų, todėl negali būti apklausiamas, su juo negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jam nerekomenduojama dalyvauti teismo procese bei duoti parodymus, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną, jo parodymai gali būti įtakoti lėtinio psichikos sutrikimo; V. G. dėl psichikos būsenos negali būti teisiamas; V. G. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio PL) (2 t., b. l. 112–119).

Šias išvadas teisiamajame posėdyje patvirtino teismo psichiatrė ekspertė Jolanta Didžiokienė, kuri posėdžio metu nurodė, jog V. G. veikos padarymo metu sirgo ir dabar serga lėtiniu psichikos sutrikimu — (duomenys neskelbtini), negalėjo ir negali suvokti savo veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmus. Ekspertizės metu V. G. teigė, kad juto grėsmę, gynėsi ir „mostelėjo“ ranka. Kas buvo rankoje, neaišku. Tai jau trečias kartas, kai V. G. sužaloja kitus asmenis. V. G. yra apie 30 kartų gydytas, veikos padarymo metu buvo ligos paūmėjimas. V. G. atrodė, kad yra puolamas, jam būdingas klaidingas, liguistas aplinkos vertinimas, impulsyvumas. V. G. yra socialiai pavojingas, nes sunku prognozuoti jo elgesį. V. G. rekomenduojamas priverstinis gydymas, t. y. stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad V. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, t. y. kad kaltinime nurodytu laiku viešoje vietoje, matant kitam asmeniui, be aiškios priežasties nenustatytu aštriu daiktu sudavė vieną smūgį A. Č. į dešinės kojos šlaunies sritį, A. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą bei tokiais savo įžūliais veiksmais pažeidė viešąją tvarką bei visuomenės rimtį. Šias aplinkybes patvirtina liudytojo V. J. ir nukentėjusiojo A. Č. parodymai bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į atliktus V. G. neteisėtus veiksmus, jam inkriminuota baudžiamojo įstatymo uždrausta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

V. G. veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Veikos padarymo metu jis negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės, reikšmės ir negali jų valdyti. Dėl šios priežasties V. G. yra pripažintinas nepakaltinamu (BK 17 straipsnis). V. G. atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką negali. Atsižvelgiant į ekspertų išvadas, siekiant užtikrinti, kad V. G. būtų stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BK 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. G. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje.

V. G. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus Joniškyje.

Teisėja Vijoleta Kurtkienė