- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-10
- Bylos Nr.
- N-62-1397-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-65-3-00117-2010-0
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 48.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutarties S. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s tatė:
I.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. balandžio 7 d. nutarimu S. V. pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 185² straipsnio 2 dalyje („Tabako gaminių pardavimas prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse nesilaikant įstatymuose nustatytų apribojimų“) numatytą veiką skiriant už tai 550 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda S. V. skirta už tai, kad, ji 2010 m. vasario 22 d., apie 9 val., dirbdama parduotuvėje pardavė vieną pakelį cigarečių nepilnametei V. A., taip pažeisdama Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto reikalavimus.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs S. V. skundą, 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi jį atmetė ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, jog Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų bei numato pareigą pardavėjui, kilus abejonėms dėl pirkėjo amžiaus, pareikalauti iš perkančiojo jo amžių liudijančio dokumento. Teismas konstatavo, jog S. V. kaltė įrodyta V. A. parodymais, kurie visiškai atitinka jos paaiškinime policijos pareigūnams nurodytoms aplinkybėms, o S. V. teiginiai, jog dėl liudytojos charakteristikoje nurodytų savybių (linkusi pasiduoti neigiamai draugių įtakai) negalima jos parodymais remtis, atmestini, nes V. A. buvo apklausiama nedalyvaujant jos draugams. Teismas pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, kad S. V. 2010 m. vasario 22 d. darbą turėjo pradėti tik 9.30 val., nepaneigia pažeidimo fakto, nes V. A. negalėjo nurodyti tikslaus cigarečių pirkimo laiko. Dėl S. V. teiginių, jog jai bylos nagrinėjimo policijos įstaigoje metu nebuvo suteikta teisė pateikti įrodymus bei turėti savo atstovą, o nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo priimtas tendencingai ir skubotai tą pačią dieną, teismas nurodė, jog jie nepagrįsti, nes iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad S. V. policijos pareigūnui 2010 m. balandžio 7 d. pateikė paaiškinimus dėl minėto pažeidimo padarymo, teismo posėdžio metu ji nurodė, kad policijos pareigūnai netgi davė jai advokato telefono numerį, tačiau jai bendravimas su šiuo advokatu nepatiko, be to, po administracinio teisės pažeidimo surašymo iki bylos nagrinėjimo ji bendravo su artimaisiais. S. V. teismo posėdyje patvirtino, kad ji neprašiusi bylos nagrinėjimo atidėti kitai dienai, jos pasakymas „darykit, ką norit“ logine prasme negali būti vertinamas kaip prašymas atidėti bylos nagrinėjimą vėlesniam laikui. Be to, vertinant S. V. paaiškinimus dėl ATPK 272 straipsnio ir 259 straipsnio 2 dalies pažeidimų, atsižvelgtina į tai, kad dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Teismas padarė išvadą, jog nagrinėjant bylą teisme S. V. buvo užtikrintos teisės teikti paaiškinimus ir įrodymus, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, pagalba, savo teises S. V. realizavo teismo posėdyje.
III.
Nesutikdama su Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartimi, S. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir jos skundą, teiktą pirmosios instancijos teismui, tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas rėmėsi vien tik V. A. parodymais, nors jie neatitinka bylos aplinkybių, t. y. tariamo pažeidimo dieną ji dirbo tik nuo 9.30 val., V. A. teisme nebeatsiminė, kelintą valandą ir ką pirko, teigė, jog pareigūnai ją ir A. S. bei D. N. apklausė tą pačią dieną, tačiau byloje esantys dokumentai tai paneigia. Be to, A. S. savo paaiškinime nurodė, jog į parduotuvę įėjo V. G., o V. A. jis nematė. Pažymi, jog teismo pozicija dėl jos teisių užtikrinimo Institucijoje nepagrįsta, taip pat nesiaiškintos šaukimo įteikimo aplinkybės.
Atsiliepdamas į apeliacinį skundą Anykščių rajono policijos komisariatas prašo jį atmesti palaikydama Panevėžio apygardos administracinio teismo nutarties motyvus. Papildomai nurodo, jog V. A. patvirtino, kad minėtoje parduotuvėje cigaretes pirko ne pirmą kartą, o A. S. paaiškinime paminėta V. G. yra tas pats asmuo – V. A., nes ji turi brolį J. G.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog S. V. kaltė, padarius ATPK 185² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgusi į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja.
S. V. tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas jos kaltę nustatė netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apeliantės kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė liudytoja betarpiškai pažeidime dalyvavusią V. A., kurios parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apeliantės teikiama įvykio versija. Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų (abejonės dėl laiko, cigarečių pavadinimo ir pan. – tokiais prieštaravimais nelaikytini) tarp liudytojos parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, aplinkybių, dėl kurių minėta liudytoja būtų suinteresuota duoti klaidinančius parodymus, apeliantė nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota Institucijos nutarime.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
S. V. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.