Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės,

2016 m. rugsėjo 20 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei I. V. dėl piniginės socialinės paramos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai – išsiųsti teismo šaukimai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos pareiškėjos atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl permokėtos socialinės pašalpos grąžinimo.

Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau ir Įstatymas) (2013-11-26 redakcija Nr. XII-621, galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2015-01-01). Įstatymo 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Remiantis Įstatymo 6 straipsniu, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, : 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kuriomis esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos sąlygos, kurioms esant asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą.

Pagal Įstatymo 20 straipsnį dėl piniginės socialinės paramos bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba savivaldybės, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, administraciją, o jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje jie gyvena, administraciją. Byloje nustatyta, jog atsakovė 2014-05-12 prašymu-paraiška piniginei socialinei paramai gauti kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, prašydama skirti socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės mėn. iki rugpjūčio mėn. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius nusprendė tenkinti atsakovės prašymą ir skirti 87,15 Lt dydžio mėnesinę socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2014-08-01.

Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės išrašu nustatyta, kad atsakovės dukra M. V. nuo 2014-06-03 iki 2014-07-21 dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu jos dydis pasikeitė (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita), paskirta piniginė socialinė parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo. Atsakovė teisminio nagrinėjimo metu nurodo, kad jai nebuvo žinoma, jog jos dukra ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį, pažymi, jog dukra iš darbdavio už dirbtą laikotarpį negavo darbo užmokesčio. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kad atsakovė ar darbo santykių šalimi buvusi M. V., paaiškėjus duomenims apie jos įdarbinimą, dėl galimai padaryto pažeidimo būtų kreipusis į darbo inspekciją, mokesčių inspekciją ar VSDFV Klaipėdos skyrių. Todėl teismas konstatuoja, kad nėra paneigtas faktas dėl M. V. įdarbinimo.

Įstatymo 25 straipsnio 3 dalies punkte įtvirtinta piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareiga per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiu. Byloje neginčijama, kad atsakovė nevykdė Įstatymo 25 straipsnio 3 punkte įtvirtintos pareigos ir per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui. Tokie atsakovės veiksmai lėmė tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nepagrįstai išmokėjo atsakovei socialinę pašalpą už laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2014-08-01, viso 87,15 Lt (25.24 Eur).

Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu atsakovės socialinė padėtis keitėsi ir šios atsiradusios naujos aplinkybes, turi įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, atsakovė apie šią aplinkybę nepranešdama pareiškėjai per vieno mėnesio terminą neįvykdė Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos prievolės. Nustačius, jog atsakovės dukra 2014-06-03 įsidarbino, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjas 2014-11-04 įsakymu Nr. SP1-4860 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos I. V.“ pagrįstai ragino atsakovę iki 2015-02-01 grąžinti savivaldybės administracijai permokėtos socialinės pašalpos sumą, siekiančią 87.15 Lt (24.25 Eur).

Analizuojant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014-11-04 įsakymą Nr. SP1-4860 teisėtumo aspektu, pabrėžtina, jog jis turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009). Įvertinusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014-11-04 įsakymo Nr. SP1-4860 turinį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad minėtas administracinis aktas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus - yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

Pabrėžtina, kad atsakovė nei Klaipėdos misto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014-11-04 įsakymo Nr. SP1-4860, nei kitų atsakovės atžvilgiu priimtų individualių teisės taikymo aktų neginčijo. Nors Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius 2015-06-04 raštu Nr. (23.45)-SP13-4682, 2015-12-04 raštu Nr. (23.45)-SP13-9893 ragino atsakovę grąžinti susidariusią socialinės pašalpos permoką, tačiau I. V. 25.24 Eur (87.15 Lt) iki šiol nėra gražinusi.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažinus, kad 25,24 Eur socialinės pašalpos permoka susidarė būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo – Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 25 straipsnio 3 punkte įtvirtintos pareigos nevykdymo, bei konstatavus, jog atsakovė iki šiol nėra grąžinusi 25,24 Eur sumos, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės I. V. priteistina 25,24 Eur socialinės pašalpos permoka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui biudžetinei įstaigai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, į. k. 188710823, iš atsakovės I. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 25,24 Eur (dvidešimt penkis eurus 24 ct) socialinės pašalpos permoką už laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2014-08-01.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.