- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-17
- Bylos Nr.
- 1-223-594/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-4-00047-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Kaltinamasis
- A. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. A. (toliau A. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, vidurinio išsliavinimo, (duomenys neskelbtini) studentas, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. A. 2017 m. gegužės 13 d. savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas kompiuteriu ir interneto ryšiu, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens Ispanijos Karalystėje, neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą – 10,6439 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 13,1 %, susitarė su šiuo asmeniu, kad šią narkotinę medžiagą jam atsiųs paštu, siuntos pristatymui nurodė savo kaip gavėjo vardą ir pavardę, suteikė savo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), Lietuva, ir tokiu būdu inicijavo narkotinės medžiagos siuntimą, o nenustatytam asmeniui vykdant susitarimą ir šią narkotinę medžiagą, supakuotą į pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), išsiunčiant nurodytu adresu bei pašto paslaugas teikiančiai įmonei atgabenus siuntą iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, šią narkotinę medžiagą – 10,6439 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 13,1 %, neturėdamas leidimo gabeno (siuntė) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. gegužės 27 d., apie 12 val. 54 min., kol siuntą patikrinę Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai šią narkotinę medžiagą surado, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, BK 199 straipsnio 3 dalyje.
Be to, jis 2017 m. birželio 20 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) turguje, (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – MDMA miltelius, kurių masė 0,0103 g, juose gryno MDMA yra 0,0033 g, bei iki 2017 m. liepos 25 d. juos neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), kol 2017 m. liepos 25 d., 9 val. 17 min., kratos metu šią psichotropinę medžiagą surado ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kanapes užsisakė internetinėje parduotuvėje, būdamas namie (duomenys neskelbtini), kaip gavėją nurodė save ir savo adresą. Tai galėjo būti gegužės 13 diena. Kompiuteris, iš kurio užsisakė kanapes, priklausė jam. Internetas yra mamos vardu. Mama apie narkotinių medžiagų pirkimą ir užsisakymą nieko nežinojo. Ką perka, jis suprato. Už kanapes mokėjo bitkoinais, kuriuos konvertavus į eurus, būtų apie 50 eurų. Dėl kanapių kiekio 10,6439 g, tai tikriausiai toks buvo pakuotės dydis. Kam jam tiek jų reikėjo nežino, anksčiau „žolės“ rūkęs nebuvo. Nesiruošė užsisakytų kanapių platinti, tik norėjo pabandyti. Žinojo, kad Lietuvoje kanapės yra uždraustos. Kai birželio 20 d. (duomenys neskelbtini) turguje pirko miltelius, apie tai, kad kanapės sulaikytos, nežinojo. Jam perkant gėles, pasiūlė miltelių – narkotinių medžiagų. Jis suprato, kad perkami milteliai yra narkotinė medžiaga, bet nežinojo, kad tai yra MDMA. Už šias narkotines medžiagas mokėjo kelis eurus. Nežino, kodėl pirko šiuos miltelius, negalvojo. Nuo narkotinių medžiagų įsigijimo birželio 20 dienos iki kratos jų vartoti nebandė. Narkotines medžiagas pardavusio asmens nepažinojo. Administracine tvarka baustas nėra, jo atžvilgiu nėra daugiau jokių ikiteisminių tyrimų. Mokslai sekasi gerai. Nedirba, jį išlaiko tėvai. Dėl savo veiksmų jam gėda, nuoširdžiai gailisi.
Perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino kaip teisingus. Sakydamas, jog „kanapes vartoja savo reikmėms“, norėjo pasakyti, kad jas norėjo vartoti savo reikmėms. Dėl parodymų „paskutinį kartą kanapes vartojau prieš 2 m. Lietuvoje“, tai yra bandęs prieš 2 metus. Kompiuteryje įdiegta anoniminė naršyklė buvo reikalinga šiam kanapių siuntiniui užsisakyti. Ankščiau nebuvo užsisakinėjęs narkotinių medžiagų.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. A. nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su mama R. A.. Iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką siuntėsi 10,6439 g kanapių. Kanapes užsisakė pasinaudodamas interneto ryšiu per asmeninį kompiuterį (duomenys neskelbtini), kurį 2017 m. liepos 25 d. kratos metu iš jo paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai. Kompiuteriu naudojosi tik jis vienas, pašaliniai asmenys pas jį į namus nevaikšto, jokių draugų pas save į namus nekviečia. Apie narkotinių medžiagų užsakymą niekas daugiau nežinojo. 2017 m. gegužės 13 d. užsisakė 10,6439 g kanapių, tai patvirtina jo savanoriškai pateiktas SEB mokėjimo nurodymas, kuriuo jis nusipirko Bitcoinų iš (duomenys neskelbtini), sumokėjo už Bitcoinus 70 Eur, kiek gavosi virtualių pinigų – Bitcoinų, nežino, bet už šiuos visus 70 Eur užsisakė 10,6439 g kanapių. Jo Bitcoin paskyra, per kurią užsakė kanapes, yra ištrinta, be to, šiuo metu visai nesinaudoja Bitcoin teikiamomis paslaugomis. Virtualių pinigų jam reikėjo, nes savo kompiuteryje (duomenys neskelbtini) turi anoniminę naršyklę „TOR“, per kurią galima užsisakyti narkotines ar psichotropines medžiagas, o atsiskaityti už šias medžiagas galima tik virtualiais pinigais Bitcoinais. Rado internetinį puslapį (šiuo metu šio puslapio neprisimena), kuris veikia būtent tik anonimiškoje naršyklėje „Tor“, ten buvo pateiktas psichotropinių ir narkotinių medžiagų sąrašas, kuriame ir rado kanapes, kurias parsisiuntė iš Ispanijos Karalystės į Lietuvą. Pardavėjui nurodė savo asmens duomenis bei adresą: „(duomenys neskelbtini)“. Jeigu muitinės pareigūnai būtų nesulaikę minėtos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), kanapes būtų sumaišęs su rūkomuoju tabaku ir surūkęs pats. Žino, kad kanapės yra nelegalios Lietuvoje, todėl ir nusprendė jas atsisiųsti iš Ispanijos. Nėra anksčiau gavęs nelegalių siuntų, tai pirmas kartas, kai siunčiasi narkotinę medžiagą – kanapes. Nesulaukęs siuntos, jos neieškojo, manė, kad jį apgavo, be to, suprato, kad ji yra nelegali. Jis žino, kad kanapės yra narkotinė medžiaga, kuri veikia centrinę nervų sistemą bei psichiką atpalaiduojančiai. Kanapes vartoja savo reikmėms. Paskutinį kartą kanapes vartojo prieš du metus Lietuvoje. 2017 m. liepos 25 d. kratos metu jo savanoriškai pateikti mėlynos spalvos milteliai yra psichotropinė medžiaga, kuri taip pat yra nelegali Lietuvoje ir veikia centrinę nervų sistemą, tačiau šiuo metu neprisimena psichotropinės medžiagos pavadinimo. Šią pakuotę yra tik praplėšęs, dar nespėjo šios psichotropinės medžiagos pabandyti bei suvartoti. Ją būtų suvartojęs per burną. Ją įsigijo iš nepažįstamo asmens 2017 m. birželio 20 d. turguje, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris jam šią medžiagą pardavė už 5 Eur, pasakė, kad vartoti reikia per burną, kad tai psichotropinė medžiaga, kuri veikia atpalaiduojančiai. Psichiškai ir fiziškai yra sveikas. Galvos traumų nėra turėjęs. Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų priklausomybės nesigydė ir nėra priklausomas nuo šių medžiagų. Šiuo metu yra įstojęs studijuoti į (duomenys neskelbtini) kolegiją, turizmo vadybą. Nesigydo jokiais receptiniais ar nereceptiniais vaistais (b. l. 72-75).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo paties parodymų, patvirtina ir rašytiniai įrodymai, ištirti teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo metu:
2017 m. gegužės 27 d. prekių sulaikymo protokolas Nr. 7VMB101012, kurio pagrindu sulaikyta siunta Nr. (duomenys neskelbtini)iš Ispanijos Karalystės, siuntoje rasta augalinės kilmės medžiaga, skleidžianti kanapėms būdingą kvapą. Prekių gavėjas: „A. A., (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 19).
2017 m. liepos 12 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas baltos spalvos vokas, kurio matmenys 23*16 cm. Ant voko ranka užrašyta „PSP Nr. 7VMB101012 (2017-05-27) Raštas Nr. (14.38/23)-2V-10056 (2017-07-04)“, vokas užklijuotas. Atplėšus voką, voko viduje yra siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) pakuotė bei LTEC baltos spalvos vokas. Baltos spalvos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), matmenys 18*11,5 cm. Ant siuntos užklijuotas baltos spalvos lapas su siuntos numeriu „MT701338920LT“, ant voko juodu rašalu atspausdinti siuntėjo duomenys - „(duomenys neskelbtini)“, gavėjo duomenys - „A. A., (duomenys neskelbtini)“. Ant baltos spalvos voko, užklijuotas lapas su užrašu „Vilniaus teritorinės muitinės L.e. direktoriaus pavaduotojo pareigas A. S.. Pagal raštą Nr.(14.38/23)-2V-8231 Priedas prie specialisto išvados 2017 m. birželio 22 d., Nr. 11-1146(17); po tyrimo likę 10,4893 g kanapių ir pakuotės, 1 vokas. Specialistė /parašas/ A. L.“. Atplėšus voką, voko viduje rastas prakirptas folijos maišelis, kurio matmenys 14,5*10 cm, kuriame yra dvi skaidraus plastiko vakuminės pakuotės, kurių matmenys 14*6 cm. Taip pat rastas užspaudžiamas plastikinis maišelis, kurio matmenys 9*17 cm, maišelio viduje žalios spalvos augalinė medžiaga (b. l. 20-27).
2017 m. birželio 22 d. specialisto išvada Nr. 11-1146(17), kurioje nurodoma, kad tirti pateikta žalios spalvos augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės, kurių masė yra 10,6439 g, jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 13,1 % (b. l. 17-18).
2017 m. liepos 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, patvirtinantis, kad A. A. savanoriškai pateikė SEB banko mokėjimo nurodymą, kuriame nurodyta, kad A. A. sumokėjo 70 eurų gavėjui (duomenys neskelbtini) (b. l. 29-31).
2017 m. liepos 25 d. kratos protokolas, patvirtinantis, kad kratos metu įtariamojo A. A. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), jis savanoriškai pateikė plastikinę pakuotę su viduje esančiais mėlynos spalvos milteliais bei juodos spalvos sisteminį bloką (duomenys neskelbtini) (b. l. 44-49).
2017 m. rugpjūčio 22 d. specialisto išvada Nr. 11-1597 (17), kurioje nurodoma, kad tirti pateikti mėlynos spalvos milteliai yra psichotropinės medžiagos – MDMA (3,4-metilendioksi-N-metamfetaminas) milteliai, kurių masė yra 0,0103 g, juose yra 0,0033 g (31,7 procento) gryno MDMA (b. l. 53-54).
2017 m. rugpjūčio 3 d. kompiuterio (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas juodos spalvos kompiuteris (duomenys neskelbtini). Kompiuteris įjungiamas, slaptažodžio kompiuteryje nėra. Kompiuteryje yra internetinė naršyklė „Google Chrome“ bei anoniminė naršyklė „Tor Browser“. Atlikus detalią (duomenys neskelbtini) kompiuterio rastų duomenų apžiūrą, nustatyta, kad jame daugiau nėra duomenų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti (b. l. 55-56).
Dėl veikų kvalifikacijos
BK 199 straipsnyje numatytos kontrabandos objektyvusis veikos požymis apibūdinamas kaip neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną. Gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną. Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paštu, nešimas pėsčiomis, transportavimas naudojant vamzdynus ir pan. Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 3 dalyje, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius).
A. A. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį kaltinamas narkotinės medžiagos – 10,6439 g kanapių neteisėtu gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Uždraustų medžiagų neteisėtas gabenimas per valstybės sieną pasireiškė tuo, kad kaltinamasis pagal užsakymą jas atsisiuntė iš Ispanijos Karalystės kaip pašto siuntą. Nustatyta faktinė aplinkybė – narkotinių medžiagų atsisiuntimas per Lietuvos Respublikos sieną – atitinka BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą objektyvųjį veikos požymį ir buvo teisingai kvalifikuotas kaip neteisėtas gabenimas per valstybės sieną. Tai, kad pats kaltinamasis narkotinių medžiagų iš Ispanijos į Lietuvą neišsiuntė, o visus su tuo susijusius veiksmus atliko kitas asmuo – pardavėjas, nepašalina kaltinamojo atsakomybės pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, nes būtent jis atliko tokius veiksmus, be kurių draudžiamų medžiagų gabenimas per valstybės sieną nebūtų įvykęs: surado internetinę svetainę, užsisakė minėtą narkotinę medžiagą ir už ją sumokėjo, nurodė pristatymo adresą ir taip jas atsisiuntė. Pažymėtina, kad pagal bylos aplinkybes kontrabandos dalykas buvo gabenamas naudojantis pašto įstaigų, nežinojusių apie kaltinamojo nusikalstamus kėslus, paslaugomis, todėl kaltinamasis pripažintinas nusikaltimo vykdytoju. Kaltinamojo parodymais ir kitais nuosprendyje aptartais įrodymų šaltiniais nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad A. A. suvokė savo atliktų veiksmų pavojingą pobūdį, žinojo kad tai narkotinės medžiagos, žinojo jų poveikį, specialiai jų ieškojo internete, žinojo, kad jų siuntimasis yra nelegalus, todėl konstatuotina, kad iš gyvenimo patirties normalaus protinio išsivystymo A. A. suvokė, kad daro pavojingą veiką, susijusią su narkotinių medžiagų įgijimu bei gabenimu per Lietuvos valstybės sieną, ir to norėjo, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia. Pagal teismų praktiką dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis pripažįstama, kad pakanka, jog asmuo bendrais bruožais suvoktų šių medžiagų savybes ir jų kiekius. Jeigu asmuo, be kontrabandos, padaro ir kitus nusikaltimus, visos veikos kvalifikuojamos pagal padarytų nusikaltimų sutaptį kaltam asmeniui inkriminuojant kelis BK Specialiosios dalies straipsnius, jeigu šios veikos nėra būtinas kontrabandos ar ją kvalifikuojantis požymis. Šiame kontekste pažymėtina, kad minėtų narkotinių medžiagų įsigijimas užsienio internetinėje svetainėje, nešalina kaltinamojo atsakomybės, kadangi Lietuvoje tokių medžiagų apyvarta yra draudžiama.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 patvirtintas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“ (redakcija, galiojusi veikų padarymo metu) įsigytos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kiekis viršija nedidelį (5 g), bet nesiekia didelio (500 g) kiekio, todėl veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Minėtos narkotinės medžiagos gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, nepriklausomai nuo siųstos (gabentos) medžiagos kiekio kvalifikuojamas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį. Minimos veikos sudaro idealią nusikaltimų sutaptį.
Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Byloje nustatyta, kad A. A. įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą – MDMA miltelius, kurių masė 0,0103 g, juose gryno MDMA yra 0,0033 g. A. A. įgytos ir laikytos psichotropinės medžiagos – MDMA kiekis (pagal anksčiau minėtas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“) neviršija nedidelio kiekio (0,2 g). Remiantis kaltinamojo parodymais abejonių tuo, jog jis bendrais bruožais suprato, jog įsigyja psichotropines medžiagas nėra, todėl vien tai, jog jis nurodo nežinojęs kokią tiksliai medžiagą įgyja, jo atsakomybės nešalina ir leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, todėl veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamasis dėl priklausomybės ligų ir psichikos sutrikimų negydytas ir neregistruotas (b. l. 64), jo parodymai teisme yra logiški ir nuoseklūs, todėl pagrindo abejoti kaltinamojo pakaltinamumu nėra.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę dėl visų nusikalstamų veikų lengvina tai, kad jis pripažino savo kaltę ir dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
A. A. neteistas (b. l. 62), už administracinius teisės pažeidimus/nusižengimus nebaustas (b. l. 61), jo teigimu, studijuoja (duomenys neskelbtini) ir šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad jis nėra asmenybė, linkusi sistemingai pažeidinėti teisės normas, nusikalsti. Iš kaltinamojo parodymų visumos akivaizdu, jog jo padarytos nusikalstamos veikos buvo sąlygotos lengvabūdiško požiūrio į įstatymo saugomas vertybes bei nepakankamo suvokimo, dėl daromų veikų baudžiamumo. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis narkotinę medžiagą – kanapes, bei psichotropinę medžiagą – MDMA būtų ketinęs parduoti ar kitaip platinti. Ketinimas minėtas medžiagas vartoti išimtinai savo reikmėms, rodo žymiai mažesnį nusikalstamų veikų pavojingumą, taip pat ir žymiai mažesnį paties kaltinamojo pavojingumą.
Spręsdamas kaltinamajam A. A. skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad kaltinamasis savo veiksmais iš viso padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi (BK 199 straipsnio 3 dalis, BK 259 straipsnio 1 dalis) sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, trečioji, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, padaryta artimu anksčiau paminėtų veikų padarymui laiku. Vertinant šias veikas vien formaliai, t. y. žiūrint tik į šiuose straipsniuose numatytas sankcijas ir jų sunkumą BK 11 straipsnio prasme, jos yra labai skirtingos savo pavojingumu ir viena iš jų yra baudžiamasis nusižengimas (BK 259 straipsnio 2 dalis), kita – nesunkus nusikaltimas (BK 259 straipsnio 1 dalis), o trečia, numatyta BK 199 straipsnio 3 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Visgi šioje konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės neleidžia teismui įžvelgti tokio ryškaus ir didelio padarytų trijų nusikalstamų veikų pavojingumo skirtumo, nes kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 10,6439 g, jose esančios veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 13,1 proc., atsiuntimas paštu ir toks gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. veika, kvalifikuota pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, nėra tiek pavojinga, kiek kitos galimos ir praktikoje nustatomos ženkliai pavojingesnės nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos pagal tą pačią BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Visa tai teismui leidžia spręsti, kad kaltinamajam netikslinga skirti inkriminuojamų nusikalstamų veikų sankcijose numatytų bausmių, susijusių su laisvės atėmimu. Atvirkščiai, tokios bausmės paskyrimas nagrinėjamoje byloje reikštų nehumaniškos, neteisingos ir aiškiai per griežtos bausmės paskyrimą. Tokia bausmė ne tik nepašalintų neteisėto elgesio priežasčių, o galimai atvirkščiai – neigiamai paveiktų jo elgesį, sveikatą, požiūrį į teisę, moralės normas ir tuo grindžiamus visuomeninius santykius. Pastebėtina, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip ultima ratio, t. y. kraštutinę priemonę, plėtoti priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, nacionalinėse baudžiamosios justicijos sistemose skatinama įdiegti laisvės atėmimo, kaip kraštutinės priemonės, sampratą.
BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Teismų praktikoje, aiškinant teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).
Aukščiau aptartos tiek kaltinamąjį, tiek padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančios aplinkybės laikomos išimtinėmis, nes jos rodo, jog kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nėra tokio sunkumo, o kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, bus pasiekti tik skiriant laisvės atėmimo bausmę, dėl to sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės A. A. paskyrimas (net ir minimalios) aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams bei bausmės paskirčiai, (netgi įvertinus galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą), todėl yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytą teisingumo principą ir paskirti jam švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis mokosi, savarankiškų pajamų neturi, yra išlaikomas tėvų, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju geriausiai bausmės paskirtį atitinka laisvės apribojimo bausmė, todėl skiriant bausmes tiek pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tiek pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, kaltinamajam skiriant laisvės apribojimą. Analogiška bausmė skirtina ir už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Tokia bausmės rūšis, su suderintais draudimais ir įpareigojimais, atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti A. A. už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti jį laikytis įstatymų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, kitas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant ir į tai, kad skiriama ženkliai švelnesnė nei BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė, kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skirtina maksimali – 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė, už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Paskirtos bausmės, BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 1, 2 punktų pagrindu, (nusikaltimai, numatyti BK 199 straipsnio 3 dalyje, BK 259 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, tuo tarpu baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, pagal savo pavojingumą labai skiriasi nuo veikos, numatytos BK 199 straipsnio 3 dalyje, ir priskiriamas skirtingoms nusikaltimų kategorijoms), bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę ir galutinė bausmė skirtina 2 (dvejų) metų laisvės apribojimas. Kadangi byla buvo baigta nagrinėti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino, paskirtos bausmės atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos – bausmė mažintina vienu trečdaliu. Siekiant padaryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, jis laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigotinas: būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., tęsti mokslą, bei per 12 mėnesių, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis, 48 straipsnio 2 dalis, 6 dalies 1, 3, 5 punktai).
2017 m. liepos 25 d. Muitinės kriminalinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. K. nutarimu A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 83-85) paliktina galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti – naikintina (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnio 1, 3 dalys, 136 straipsnis, 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: po tyrimo likę 10,4893 g kanapių, pakuotės, perduotos saugoti MD prie LR FM Sulaikytų prekių administravimo skyriui, pagal 2017 m. liepos 13 d. ir 2017 m. rugsėjo 12 d. sulaikytų prekių perdavimo gabenimui aktus (b. l. 28, 32), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu,
nusprendžia:
A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, BK 199 straipsnio 3 dalyje, BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti:
- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;
- pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams;
- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti A. A. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. A. sumažintą bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo.
Laisvės apribojimo bausmės metu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3, 5 punktais, įpareigoti A. A. būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslą bei per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Nuteistajam išaiškintina, kad laisvės apribojimo laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu jis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, nevykdys paskirtų įpareigojimų ir draudimų, laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista areštu.
A. A. 2017 m. liepos 25 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą, bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: po tyrimo likusius 10,4893 g kanapių bei pakuotes, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.