- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-21
- Bylos Nr.
- B2-880-212/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00413-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- UAB „Nuk-Transportas“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui T. Ž.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Nuk-Transportas“ ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo iškelti bankroto bylą UAB „Nuk-Transportas“. Nurodo, kad 2011-07-06 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo transporto priemonė SCANIA R 124L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama L. P., apgadino kitą transporto priemonę. Dėl įvykio kaltas L. P., nes nebuvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Draudikų biuras atlygino 9 664,84 Lt žalą ir kreipėsi į atsakovę, kad ši sumokėtų žalos išmoką. Reikalavimo terminas suėjo, atsakovė žalos neatlygino, todėl mano, kad atsakovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla. Mano, kad bankroto byla turi būti iškelta pagal ĮBĮ 4 str. 2 p., nes atsakovė nesudarė privalomojo draudimo sutarties ir iš to atsirado žala. Be to, atsakovė į jai pateiktą pretenziją visiškai nereagavo, jos neginčijo ir vengia prievolę vykdyti. Atsakovės pateikti duomenys apie įmonės finansinę būklę galimai yra neteisingi, nes jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui, nepasirašyti finansininko. Be to, atsakovei jau buvo inicijuojamas bankroto bylos iškėlimas, būdama specialios paskirties įmone, vengia drausti transporto priemones privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vengia atsiskaityti pagal pateiktą pretenziją. Iš visų šių aplinkybių pagrįstai sprendžia, kad atsakovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla. Nesutinka su atsakovės reikalavimu skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu, nes Biuras turėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bankroto administratoriumi siūlo skirti „Bankroto administravimo kontora“, UAB.
Atsiliepimas
Atsakovė su reikalavimu kelti bankroto bylą nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjas reikalavimą sieja su eismo įvykiu, dėl kurio sumokėjo žalą. Mano, kad Draudikų biuras neturi reikalavimo teisės vien vienašalio pranešimo pagrindu. Eismo įvykis neištirtas, faktinės jo aplinkybės neįvertintos, kaltės klausimas, kuris yra esminis, nenustatytas. Civilinės atsakomybės draudikas turi pareigą ištirti eismo įvykio metu padarytos žalos priežastis, aplinkybes ir žalos dydį. Pareiškėjas neatliko jokio tyrimo ir net neišaiškino, kad eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė įvykį sukėlė su priekaba, kuri buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ ir įvykio dieną turėjo galiojančią žaliąją kortelę. Dėl atsiradusios žalos pareiškėjas į teismą nesukreipė, jo reikalavimas nėra grindžiamas nei sutartimi, nei prekių ar paslaugų teikimu, nei atsakovės skolos pripažinimu, nei teismo sprendimu. Šalis nesieja jokie sutartiniai santykiai ir todėl nėra ĮBĮ 4 str. 2 d. pagrindo kreiptis į teismą. Be to, atsakovė neturi skolų ir visiškai jokių mokumo problemų. Pareiškėjos reikalaujama suma pagal atsakovės gaunamas pajamas nedidelė ir bendrovė finansiškai pajėgi tokio dydžio sumą sumokėti, jei teismas ją priteis. Reiškiamas reikalavimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl prašo pareiškėjui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas iškelti bankroto bylą netenkintinas.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 4 straipsnio nuostatas bankroto byla iškeliama, kai yra bent viena šių sąlygų: įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų; įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų; įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų; įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies nuostatas bankroto byla iškeliama, kai yra bent viena šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalavimą kelti atsakovei bankroto bylą grindžia 9 664,84 Lt dydžio žala. Nurodo, kad ši žala padaryta eismo įvykio metu, atsakovės transporto priemonę SCANIA R 124L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs asmuo nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pareiškėjas, vadovaudamasis Biurų Tarybos vidaus nuostatų 3, 5 straipsniais, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui 9 664,84 Lt išmoką ir pateikė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad jis yra jos kreditorius, nes eismo įvykis tinkamai neištirtas, jo aplinkybės nenustatytos ir žalos dydis neįvertintas. Šalys nesieja sutartiniai santykiai, duomenų, kad atsakovės pripažino reikalaujama žalos sumą, kad minėta suma yra priteista teismo sprendimu ir atsakovė šio sprendimo nevykdo, byloje nėra.
Bankroto byla įmonei keliama dėl jos nemokumo tuo atveju, kai yra objektyvios teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą teigti, jog įmonė faktiškai yra nemoki, o kreditorius turi neginčijamą ir neabejotiną teisę. Įmonės nemokumo sąvoką apibrėžia ĮBĮ, pagal kurio 2 straipsnio 8 dalies nuostatą, įmonės nemokumu yra pripažįstama įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne)moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Įmonės realią turtinę padėtį apibūdina naujausi finansinės atskaitomybės duomenys.
Iš atsakovės pateiktų 2011-2012 metų balansų ir pelno nuostolių ataskaitų matyti, kad įmonė turi turto už 83 454 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 50 663 Lt, iš jų po vienerių metų mokėtinos sumos – 31 106 Lt (b. l. 55-58). Įmonės pelnas sumažėjęs, tačiau įmonė nuostolių nepatyrė.
Taigi, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad pagrindo kelti bankroto bylą UAB „Nuk-transportas“, nėra. Be to, pareiškėja neturi reikalavimo, kelti atsakovei bankroto bylą, teisės. Pareiškėjas neįrodė reikalavimo pagrįstumo, todėl pareiškimas netenkinamas (CPK 12, 177 str.), o iš pareiškėjo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 88, 92, 98 str.).
Atsakovė prašė skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismo nuomone, prašymas nepagrįstas. Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Konstitucijos 30 str. 1 d.). CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Iš bylos duomenų negalima daryti išvados, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą žinojo, jog nėra ĮBĮ numatytų sąlygų kelti atsakovei bankroto bylą. Teismas neturi pagrindo vertinti pareiškėjo kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl atsakovės prašymas skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas. Teismo 2012-10-17 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinamos (CPK 150 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 150, 290 -291 str., Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 1 d. teismas
nutaria:
Atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „Nuk-Transportas“.
Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Panevėžio apygardos teismo 2012-10-17 nutartimi UAB „Nuk-Transportas“ kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, kitam ilgalaikiam materialiam turtui ir piniginėms lėšoms.
Priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, JAK 125709291, UAB „Nuk-Transportas“, JAK 302267286, 2 500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų.
Nutartį per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos galima skųsti atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui. Atskirąjį skundą paduoti Panevėžio apygardos teisme.