- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-02-05
- Bylos Nr.
- 2-110-538/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- UAB „Sabonio klubas ir partneriai“
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, AB SAMPO bankui
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas A. Padvelskis, sekretoriaujant J. Mickevičienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui K. Pabijauskui, atsakovės atstovui advokatui G. Černiauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Mikrovisatos valda“ ieškinį atsakovei UAB „Sabonio klubas ir partneriai“, tretiesiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, AB SAMPO bankui dėl preliminariųjų sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimis ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti neteisėtais atsakovės 2006-10-11 pranešimą bei veiksmus dėl preliminariųjų sutarčių Nr. 20050421 I3 ir Nr. 20050421 I4, sudarytų 2005-04-21 tarp ieškovės ir atsakovės, nutraukimo ir pripažinti šias sutartis galiojančiomis bei pripažinti, kad preliminarioji sutartis Nr. 20050421 I3 ir preliminarioji sutartis Nr. 20050421 I4, sudarytos 2005-04-21 tarp ieškovės ir atsakovės, yra pagrindinės pastato – poilsio namelio, unikalus Nr. 4400-0694-2449, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartys. Nurodė, kad 2005-04-21 su atsakove sudarė dvi preliminariąsias sutartis dėl poilsio patalpų pirkimo-pardavimo sutarties. Pagal šias preliminariąsias sutartis atsakovė vykdė statybos darbus ir 2005-11-14 nebaigtos statyti patalpos buvo įregistruotos kaip nekilnojamasis daiktas. 2006-10-11 atsakovė pranešė, kad vienašališkai nutraukia preliminariąsias sutartis dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, nes Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pareikštą ieškinį dėl šių poilsio patalpų nugriovimo, šioms patalpoms taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl atsakovė negali atlikti jokių statybos darbų bei negali šių patalpų perleisti. Ieškovė mano, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė preliminariąsias sutartis, nes jos nurodytos aplinkybės neatitinka nenugalimos jėgos sąvokos, nurodytos LR CK 6.212 str. ir 6.253 str. 2 d., bei šios aplinkybės yra laikino, o ne nuolatinio pobūdžio. Taip pat nepagrįstai atsakovė nurodė, kad prievolė sudaryti pagrindines sutartis pasibaigė, nes preliminariosiose sutartyse nenumatytas konkrečia kalendorine data apibrėžtas terminas, per kurį turi būti sudarytos pagrindinės sutartys. Preliminariosiose sutartyse šalys įtvirtino terminą sudaryti pagrindines sutartis siedamos jį su statybos darbų pabaiga, o šie darbai dar nėra pabaigti, todėl prievolė sudaryti pagrindines sutartis nėra pasibaigusi. Atsakovė netinkamai vykdė savo prievoles laiku neatlikdama visų darbų, todėl jai atsiranda civilinė atsakomybė, tačiau ieškovė yra suinteresuota toliau vykdyti preliminariąsias sutartis. Taip pat ieškovė mano, kad preliminariosios sutartys pagal savo turinį, šalių veiksmus ir valią vertintinos kaip pagrindinės pirkimo-pardavimo sutartys, nes atsakovei buvo sumokėta 20 proc. kainos, o už šias lėšas buvo sukurtas daiktas, kuris buvo įregistruotas viešame registre. Be to, ieškovė turėjo teisę lankytis statomose patalpose, teikė pasiūlymus dėl išplanavimo, reiškė pretenzijas dėl statybos darbų, medžiagų kokybės, t. y. faktiškai daiktas buvo jai perduotas valdyti, todėl preliminariosios sutartys turi būti vertinamos ir pripažįstamos kaip pagrindinės pirkimo-pardavimo sutartys.
Atsiliepimas
Atsakovė ieškinio nepripažino ir nurodė, kad ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad preliminariosios sutartys dar nėra pasibaigusios. Šiose sutartyse nustatytas konkretus terminas sudaryti pagrindines sutartis, t. y. jos turėjo būti sudarytos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po pranešimo apie objekto, kuriame yra poilsio patalpos, pridavimą Valstybinei priėmimo komisijai, o šiai komisijai patalpos turėjo būti priduotos iki 2005 m. spalio 1 d. Terminas sudaryti pagrindines sutartis yra naikinamasis, todėl nurodytu terminu nesudarius pagrindinių sutarčių, prievolė sudaryti pagrindines sutartis pasibaigė (CK 6.165 str. 5 d.), o tai reiškia ir preliminariųjų sutarčių pabaigą. Atsižvelgdama į tai, atsakovė mano, kad jos pranešimas apie šių sutarčių nutraukimą jau pasibaigus jų terminui nebeturi reikšmės. Taip pat atsakovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla dėl ginčo patalpų nugriovimo bei šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tos aplinkybės, kurios pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu patvirtintas taisykles vertintinos kaip nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės. Atsakovė nesutinka, kad sudarytos preliminariosios sutartys galėtų būti vertinamos kaip pagrindinės pirkimo-pardavimo sutartys, nes objektas nebuvo perduotas ieškovei valdyti, ieškovė šio objekto savininke laikė atsakovę, be to, preliminariųjų sutarčių sudarymo metu nebuvo paties objekto, todėl pirkimo-pardavimo sutartis ir negalėjo būti sudaryta. Pažymi, kad nesant Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sutikimo dėl valstybinės žemės nuomos teisių perleidimo ieškovei, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas neįmanomas.
Trečiasis asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija su ieškiniu nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad šalys 2005 m. balandžio 21 d. sudarė preliminariąsias sutartis dėl poilsio patalpų pirkimo-pardavimo sutarčių (b. t. 1, b. l. 8-13, 14-15, 16-22, 23-27). Pagal šias preliminariąsias sutartis atsakovė įsipareigojo pastatyti poilsio patalpas (duomenys neskelbtini), iki 2005 m. spalio 1 d. šį objektą priduoti Valstybinei priėmimo komisijai, o po to, pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė įsipareigojo sumokėti likusią kainą už šias patalpas. 2006 m. spalio 11 d. atsakovė pranešė ieškovei apie preliminariųjų sutarčių nutraukimą, nurodydama, kad jų vykdyti negali, nes yra pareikštas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinys dėl ginčo patalpų nugriovimo bei šioms patalpoms taikytos laikinosios apsaugos priemonės, be to, nurodė, kad per preliminariosiose sutartyse numatytą terminą pagrindinės sutartys nebuvo sudarytos, todėl prievolė jas sudaryti pasibaigė (b. t. 1, b. l. 28-30). Ieškovė mano, kad preliminariosiose sutartyse numatytas terminas sudaryti pagrindines sutartis nepasibaigė, jas atsakovė vienašališkai nutraukė nepagrįstai, be to, šios preliminariosios sutartys pagal savo turinį, šalių veiksmus ir valią vertintinos kaip pagrindinės pirkimo-pardavimo sutartys. Tačiau atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad su tokia ieškovės nuomone sutikti negalima.
Ieškovė, prašydama pripažinti preliminariąsias sutartis pagrindinėmis poilsio patalpų pirkimo-pardavimo sutartimis, remiasi tuo, kad ji iš dalies šias sutartis įvykdė, t. y. sumokėjo 20 proc. patalpų kainos, be to, ji teikė savo pasiūlymus dėl statomo objekto, t. y. ji faktiškai šias patalpas valdė. Taigi ieškovė remiasi LR CK 1.93 str. 4 d., numatančia, kad tuo atveju, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu, taip pat LR CK 6.309 str. 3 d., numatančia, kad tuo atveju, kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Tačiau šios įstatymo normos nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo atveju gali būti taikomos tik tada, kai toks nekilnojamasis daiktas yra sukurtas, suformuotas kaip atskiras vienetas bei įregistruotas viešame registre (CK 4.49 str. 4 d., 6.396 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad preliminariųjų sutarčių sudarymo metu ginčo patalpos dar nebuvo pastatytos, t. y. nekilnojamasis daiktas nebuvo sukurtas, todėl jos negalėjo būti pirkimo-pardavimo sutarties dalyku, tuo labiau jos negalėjo būti perduotos valdyti ieškovei. Esant tokioms aplinkybėms, pripažinti, kad tuo metu įvyko ginčo patalpų pirkimas-pardavimas ir preliminariosios sutartys yra pagrindinės pirkimo-pardavimo sutartys, negalima, nes tai neatitiktų įstatymo nuostatų (CK 6.309 str. 1 d., 3 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl preliminariųjų sutarčių pripažinimo pagrindinėmis sutartimis negali būti tenkinamas.
Iš byloje esančių sutarčių akivaizdžiai matyti, kad jose yra visos preliminariosioms sutartims būdingos sąlygos, t. y. šalys susitarė ateityje sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo daikto, kuris bus sukurtas ir suformuotas kaip atskiras objektas, aptarė būsimos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, nustatė terminą, iki kurio turi būti sudaryta pagrindinė sutartis (CK 6.165 str.). Dalies kainos sumokėjimas šios sutarties esmės nekeičia. Taigi ieškovė tvirtina, kad šių preliminariųjų sutarčių galiojimas nepasibaigė ir jos lieka galioti toliau, o atsakovės vienašališkas sutarčių nutraukimas neteisėtas ir nepagrįstas. Tačiau negalima sutikti su ieškovės nuomone, kad preliminariosiose sutartyse nėra numatytas konkretus terminas, iki kurio turi būti sudarytos pagrindinės sutartys, ir šis terminas sietinas su faktiniu statybos darbų atlikimu. Preliminariųjų sutarčių 5.5 p. šalys nustatė, kad objektas, kuriame yra poilsio patalpos, turi būti priduotas Valstybinei priėmimo komisijai iki 2005 m. spalio 1 d. ir apie tai atsakovė turi pranešti ieškovei raštu. Pagal šių sutarčių 5.6 p. nuostatas, šalys pirkimo-pardavimo sutartis turėtų sudaryti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai ieškovė gauna pranešimą apie objekto pridavimą Valstybinei priėmimo komisijai. Tokios sutarčių nuostatos duoda pagrindą pripažinti, kad pagrindinės pirkimo-pardavimo sutartys turėjo būti sudarytos po 2005 m. spalio 1 d. nedelsiant, per kuo įmanoma trumpiausią terminą. Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovė įsipareigojimo priduoti objektą Valstybinei priėmimo komisijai iki 2005 m. spalio 1 d. neįvykdė ir pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų susitarusios dėl kito termino, iki kurio turėtų būti sudarytos pagrindinės sutartys, tačiau atsakovė 2006 m. spalio 11 d. pranešė ieškovei, kad preliminariąsias sutartis nutraukia ir mano, kad prievolė sudaryti pagrindines sutartis pasibaigė. Atsižvelgiant į tokį atsakovės pranešimą galima daryti išvadą, kad dėl tam tikrų priežasčių pati atsakovė laikė, kad prievolė sudaryti pagrindines sutartis iki 2006 m. spalio 11 d. dar nėra pasibaigusi, t. y. šalių veiksmai patvirtina, kad faktiškai terminas sudaryti pagrindines sutartis buvo pratęstas. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, 2005 m. spalio mėn. pasibaigus preliminariosiose sutartyse numatytam terminui sudaryti pagrindines sutartis, šalys nesusitarė dėl kito konkretaus termino. Tokiu atveju, nors šalys ir manė, kad prievolė sudaryti pagrindines sutartis nėra pasibaigusi, tokia prievolė negali egzistuoti neterminuotai, todėl šalims nenustačius konkretaus naujo termino, taikytinas įstatyme numatytas vienerių metų terminas (CK 6.165 str. 3 d.), kuris šiuo atveju skaičiuotinas ne nuo preliminariųjų sutarčių sudarymo, o nuo šiose sutartyse numatyto termino sudaryti pagrindines sutartis pabaigos, t. y. nuo 2005 m. spalio mėnesio. Byloje nustatyta, kad šalys per vienerius metus pagrindinių sutarčių nesudarė bei tokios sutartys ir šiuo metu negali būti sudarytos dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ginčo patalpoms, todėl pripažintina, kad prievolė sudaryti pagrindines sutartis pasibaigė (CK 6.124 str. 6.165 str. 5 d.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovės pranešimas apie preliminariųjų sutarčių nutraukimą neturi teisinės reikšmės, nes prievolės pagal šias sutartis pasibaigė suėjus naikinamajam terminui. Be to, pažymėtina, kad pagal preliminariosios sutarties nuostatas atsisakiusios sudaryti sutartį šalies negalima priversti sudaryti pagrindinę sutartį, o nukentėjusiosios šalies interesai tokiu atveju ginami taikant nuostolių atlyginimo institutą (CK 6.165 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimo pripažinti neteisėtais atsakovės pranešimą bei veiksmus dėl preliminariųjų sutarčių nutraukimo ir pripažinti šias sutartis galiojančiomis tenkinimas neturi teisinės reikšmės, nes daugiau teisių ir pareigų šalims neatsiras, todėl tenkinti šią ieškinio dalį nėra pagrindo.
Byloje nepareikštas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, todėl teismas neturi pagrindo pasisakyti dėl to, ar atsakovė nepagrįstai vengė ir atsisakė sudaryti pagrindines sutartis, ar jos nebuvo sudarytos dėl nenugalimos jėgos (force majeure), ir šie klausimai gali būti sprendžiami kitoje byloje esant pareikštiems atitinkamiems reikalavimams (CPK 5 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Nors atsakovė pareiškė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau nepateikė šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl jos prašymas negali būti tenkinamas (CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.