- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-06
- Bylos Nr.
- P-442-162-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- T. M., E. M.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „VVV“, A. M., M. M., V. P.
- Kategorijos
- 80.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. M., E. M. - K. ir L. M. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. M. ir E. M. - K. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „VVV“, A. M., M. M., A. M., V. P., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.A(63)-1469/2008).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjos skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamos panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Registrų centras, Centrinis registratorius) 2007 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 99 ir atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir Vilniaus filialas, teritorinis registratorius) 2007 m. vasario 27 d. sprendimą, kuriais atsisakyta pakeisti neįrengtos palėpės, esančios gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenis, taip pat panaikinti Vilniaus filialo 2007 m. sausio 31 d. sprendimą, kuriuo buvo išregistruota šiame name esanti 9,63 kv. m ploto neįrengta palėpė; įpareigoti Vilniaus filialą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus: atlikti palėpės patalpos, esančios gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinius matavimus ir įregistruoti 106,28 kv. m ploto palėpės patalpas pagal pridedamą planą, pakeičiant kadastro duomenis.
Pareiškėjos nurodė, kad Vilniaus filialo 2006 m. gegužės 22 d. sprendimu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos 9,63 kv. m ploto neįrengtos palėpės patalpos, esančios gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Teritorinis registratorius 2007 m. sausio 31 d. sprendimu panaikino 9,63 kv. m ploto palėpės patalpų įregistravimą. Vilniaus filialas 2007 m. vasario 27 d. sprendimu nepatenkino jų 2007 m. vasario 23 d. prašymo ir atsisakė pakeisti šiame name esančios palėpės kadastro duomenis ir įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, kad palėpės plotas yra 106,28 kv. m, į kurį įeina ir 9,63 kv. m ploto palėpės patalpos. Paaiškino, kad Registrų centras 2007 m. kovo 28 d. sprendimu šį teritorinio registratoriaus sprendimą paliko nepakeistą. Tuo pačiu sprendimu Registrų centras paliko nepakeistą Vilniaus filialo 2007 m. sausio 31 d. sprendimą, kuriuo teritorinis registratorius panaikino 9,63 kv. m ploto palėpės patalpų įregistravimą. Manė, kad teritorinio registratoriaus 2007 m. sausio 31 d. sprendimas ir 2007 m. vasario 27 d. sprendimas, o taip pat centrinio registratoriaus 2007 m. kovo 28 d. sprendimas yra neteisėti ir turėtų būti panaikinti. Pažymėjo, kad 9,63 kv. m palėpės patalpa, esanti daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo įregistruota matininkui atlikus kadastrinius matavimus, nustačius jos vidutinę rinkos vertę. Po šios patalpos įregistravimo registre, jokie duomenys nepasikeitė, jokie kiti šios srities specialistai nepatvirtino, jog tokio ploto palėpės minėtame gyvenamajame name nėra. Akcentavo, kad šios neįrengtos patalpos išregistravimas vieno iš name esančių butų savininkų, siekiančio užvaldyti visą namo palėpę, prašymu neturėjo būti tenkinamas, nes tokio prašymo tenkinimas pažeidė kitų butų savininkų teises. Pabrėžė, kad palėpė, kaip bendrojo naudojimo patalpa, nuosavybės teisėmis priklauso visiems šio namo butų bendraturčiams. Pareiškėjos nurodė, kad atsakovas Vilniaus filialas nepagrįstai atsisakė įregistruoti visą name esančią palėpę, kurios bendras plotas yra 106,28 kv. m, ir nepagrįstai atsisakė atlikti šios patalpos kadastrinius matavimus motyvuodamas tuo, kad kadastriniai matavimai negali būti atlikti dėl namo palėpėje esančios senojo stogo dangos. Pažymėjo, kad uždarosios akcinės bendrovės „Turto administravimo grupė“ matininkas nustatė, jog gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra 106,28 kv. m ploto palėpės patalpa. Todėl tvirtinimas, kad palėpė neturi ploto, tūrio, vertės ir kitų duomenų, yra nepagrįstas. Be to, teigė, jog teismo paskirta ekspertizė yra nustačiusi, kad, norint atlikti kadastrinius matavimus, nėra būtina demontuoti visą senąjį stogą. Kadangi palėpės patalpos yra pastatytos kartu su visu pastatu, palėpės buvimą ir dydį patvirtina matininko parengtas palėpės planas, atsakovas Vilniaus filialas privalėjo ją įregistruoti. Todėl pareiškėjos manė, kad atsakovo atsisakymas turėtų būti pripažintas nepagrįstu ir Vilniaus filialas turėtų būti įpareigotas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – ir Kadastro įstatymas); Nekilnojamojo turto registro įstatymas; Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Kadastro nuostatai); Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos 2002 m. gruodžio 30 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 (2005 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 3D-168 redakcija); aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtintas Organizacinis tvarkomasis reglamentas STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas STR 1.14.01:1999). Pažymėjo, kad pareiškėjos, ginčydamos atsakovų 2007 m. sausio 31 d., 2007 m. vasario 27 d., 2007 m. kovo 28 d. sprendimus, nenurodė, kad atsakovai pažeidė kurį nors iš minėtų įstatymų ar poįstatyminių teisės aktų. Įvertinęs Kadastro įstatymo nuostatas dėl kadastro duomenų įrašymo ar jų pakeitimo nekilnojamojo turto kadastre, teismas padarė išvadą, kad asmeniui, kuris kreipiasi į kadastro tvarkytoją su prašymu dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą arba jų pakeitimo, yra būtina pateikti šiame įstatyme nurodytą dokumentų rinkinį – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Kadastro tvarkytojas, nustatęs, kad asmuo nepateikė nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos arba ši byla neatitinka įstatymo reikalavimų, turi priimti sprendimą dėl atsisakymo įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą arba juos pakeisti. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad atsakovas Vilniaus filialas, išnagrinėjęs pareiškėjų 2007 m. vasario 23 d. prašymą ir pateiktus dokumentus, padarė nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktais pagrįstą ir visiškai teisingą išvadą, kad pareiškėjos neįvykdė Kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalies reikalavimų – nepateikė nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos. Teismas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto registre yra registruojami ne projektuojami, o faktiškai esantys nekilnojamieji daiktai, kuriems yra nustatyta tvarka suformuotos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos. Akcentavo, kad iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, jog nagrinėjamu atveju atsakovas Vilniaus filialas, spręsdamas pareiškėjų 2007 m. vasario 23 d. prašymą ir nustatęs, kad pareiškėjos nepateikė kadastro tvarkytojui nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, neturėjo jokio pagrindo taikyti Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas. Teismas pažymėjo, kad 2007 m. vasario 23 d. prašymo pateikimo metu nebuvo nekilnojamojo turto kadastro objekto, kurio duomenis kadastro tvarkytojas galėtų pakeisti. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatavo, kad Vilniaus filialas, išnagrinėjęs pareiškėjų 2007 m. vasario 23 d. prašymą ir pateiktus dokumentus, o taip pat kadastro tvarkytojo žinioje esančius dokumentus, 2007 m. vasario 27 d. sprendimu pagrįstai atsisakė tenkinti šį prašymą. Teismas pažymėjo, kad sprendime išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės, išdėstyti atsisakymo tenkinti prašymą motyvai ir teisiniai pagrindai, išaiškinta apskundimo tvarka, todėl skundžiamas sprendimas atitinka individualaus administracinio akto turinio reikalavimus. Teismas nurodė, kad pareiškėjų argumentai, jog Vilniaus filialas nevykdė savo pareigų (neatliko kadastrinių matavimų; neskyrė kadastrinių matavimų ekspertizės, jei abejojo jų pateiktais dokumentais; nesuteikė joms paslaugų, susijusių su nekilnojamojo turto kadastro tvarkymu) yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad Kadastro įstatymas, Kadastro nuostatai ir kiti teisės aktai neįpareigoja kadastro tvarkytojo atlikti kadastrinius matavimus tokiu atveju, jei asmuo kreipiasi dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo. Nurodė, kad Centrinio registratoriaus 2007 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. 99, kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjų skundą dėl teritorinio registratoriaus 2007 m. vasario 27 d. sprendimo bei 2007 m. sausio 31 d. sprendimo, taip pat yra pagrįstas ir teisėtas. Konstatavo, kad Registrų centras 2007 m. kovo 28 d. sprendime Nr. 99 pagrįstai rėmėsi 2006 m. balandžio 24 d. kadastrinių matavimų byla, 2005 m. rugpjūčio 8 d. ir 2007 m. sausio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, 2007 m. sausio 25 d. kadastrinių matavimų byla. Įvertinęs teisės aktų nuostatas dėl pastogės patalpų apibrėžimo, teismas konstatavo, kad 2006 m. balandžio 24 d. kadastrinių matavimų metu užfiksuota 9,63 kv. m patalpa neatitinka minėtais teisės aktais apibrėžtos pastogės sampratos. Teismas pabrėžė, jog atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, kuriuo nustatyta, kad patalpų, kurių aukštis žemesnis kaip 1,60 m, plotas yra neskaičiuojamas, atsakovas 2007 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 99 padarė faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktais pagrįstą išvadą, kad nekilnojamasis daiktas, kurio kadastro duomenys buvo užfiksuoti 2006 m. balandžio 24 d. ir 2006 m. gegužės 22 d. įregistruotas kaip atskira patalpa – neįrengta pastogė, neturėjo parametrų (ploto, tūrio, vertės, kt.), t. y. duomenų, kurie yra būtini įrašomam į nekilnojamojo turto kadastrą nekilnojamajam daiktui (Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, konstatavo, kad Registrų centras 2007 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 99 pagrįstai nepatenkino pareiškėjų skundo dėl Vilniaus filialo 2007 m. vasario 27 d. sprendimo panaikinimo ir pagrįstai paliko šį sprendimą galioti.
III.
Pareiškėjos dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 10 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 13 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad pareiškėjos ir tretieji suinteresuoti asmenys yra 6 butų gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendraturčiai. Pareiškėjos E. M. - K. 2006-03-31 prašymu 2006-04-24 buvo atlikti kadastriniai matavimai ir užfiksuota, kad pastate yra 9,63 kv. m. bendro ploto neįrengta pastogė. Šis nekilnojamas daiktas kaip atskira patalpa 2006-05-22 įregistruotas nekilnojamojo turto registre. 2006-05-16, remiantis kadastrinių matavimų byla, UAB „Turto administravimo grupė“ matininkas parengė pareiškėjoms projektuojamos 106,28 kv. m pastogės planą. E. M. - K. 2007-02-23 pateikė teritoriniam registratoriui prašymą patikslinti nekilnojamojo turto registre pastogės duomenis pagal jos pridedamą 2006-05-16 planą. Teritorinis registratorius 2007-02-27 sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą tuo pagrindu, kad nekilnojamas daiktas - neįrengta pastogė, kurios kadastro duomenys buvo užfiksuoti 2006-04-24, remiantis vėlesnių kadastrinių matavimų (2007-01-25) duomenimis 2007-01-31 buvo išregistruota iš nekilnojamojo turto registro, o be to, pareiškėja kartu su prašymu pateikė projektuojamos pastogės planą, nepateikdama kadastro duomenų bylos. Centrinis registratorius 2007-03-28 sprendimu pareiškėjų skundą atmetė nurodydamas, kad teritorinio registratoriaus 2007-01-31 ir 2007-02-27 sprendimai yra pagrįsti. Teismas nurodė, kad Kadastro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą ir pakeičiami Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Įstatymo 14 straipsnio 4 punktas nustato, kad jei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio Įstatymo reikalavimų, kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti. Teismas nurodė, kad pareiškėjos, teikdamos prašymą kadastro tvarkytojui, nepateikė būtinų dokumentų - nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylos, todėl prašymas, kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų, pagrįstai nebuvo patenkintas. Tačiau toks atsisakymas neužkerta pareiškėjoms kelio kreiptis į kadastro tvarkytoją pakartotinai, pateikiant įstatyme nurodytus dokumentus. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjos, 2005-04-04 pareikšdamos bendrosios kompetencijos teisme ieškinį tretiesiems suinteresuotiems asmenims, siekė išmontuoti pastato senojo stogo konstrukcijų dalį tam, kad būtų galima atlikti kadastrinius matavimus. Dar nepasibaigus šiam ginčui (Vilniaus apygardos teismo nutartis priimta 2006-10-02), 2005-08-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuotas faktas, kad pastate išardyta 1/3 senojo stogo dangos ir konstrukcijų. Teismui atmetus pareiškėjų ieškinį, 2007-01-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuota faktinė aplinkybė, kad senasis medinis pastato stogas, esantis po naujuoju stogu, suremontuotas. Minėti įrodymai patvirtina, kad tiek 2006-04-24 kadastriniai matavimai, kuriuos atlikus buvo užfiksuoti kadastro duomenys, kad pastate yra 9,63 kv. m patalpa - neįrengta pastogė ir sudaryta kadastrinių matavimų byla, tiek šio nekilnojamojo daikto įregistravimas (2006-05-22) nekilnojamojo turto registre buvo atlikti tuo laikotarpiu, kai buvo išardyta dalis pastato seno stogo konstrukcijų, o 2006-04-24 užfiksuota 9,63 kv. m patalpa buvo tarp pastato senojo ir naujojo stogų. 2007-01-24 kadastriniai matavimai buvo atlikti atstačius pastato senąjį stogą į ankstesnę padėtį. Kadangi 2006-04-24 užfiksuoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, kurie 2006-05-22 buvo įregistruoti kaip atskira patalpa - neįrengta pastogė, neturėjo parametrų (ploto, tūrio, vertės ir kt.), t. y. duomenų, kurie yra būtini įrašomam į nekilnojamojo turto kadastrą nekilnojamajam daiktui, Registrų centras 2007-03-28 sprendime pagrįstai konstatavo, kad teritorinis registratorius 2007-01-31 sprendimu minėtą daiktą pagrįstai išregistravo. Teismas nurodė, kad šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl neįrengtos pastogės kadastro duomenų nustatymo, todėl skirti ekspertizę šioje byloje nėra pagrindo. Teismas nurodė, kad pareiškėjos į kadastro tvarkytoją kreipėsi su prašymu dėl nekilnojamojo daikto - neįrengtos pastogės kadastro duomenų keitimo, o ne dėl kadastrinių matavimų atlikimo. Tokiu atveju teisės aktai neįpareigoja kadastro tvarkytojo atlikti kadastrinius matavimus. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu bei Nuostatais, kadastro tvarkytojas neatlieka nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo (kadastrinių matavimų), o pagal pateiktus įstatymo nustatytus dokumentus tvarko nekilnojamojo turto kadastrą - įrašo nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, juos keičia, panaikina, pataiso ir atlieka kitas funkcijas, susijusia su šiais veiksmais, bei atsako už tai, kad duomenys, įrašyti į nekilnojamojo daikto kadastrą, atitiktų dokumentus, kurių pagrindu tie duomenys buvo įrašyti. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo šį ginčą, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes bei visapusiškai įvertino įrodymus ir pagrįstai pareiškėjų skundo nepatenkino.
IV.
T. M., E. M. - K. ir L. M. prašo atnaujinti procesą šioje byloje.
Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta, kad šioje byloje priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes buvo padaryti esminiai materialinės teisės normų pažeidimai jas taikant, taip pat įsiteisėjęs sprendimas pažeidžia į bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų teises ir teisėtus interesus. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis pažeidžia Konstitucijos 23 ir 29 straipsnius, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 17 straipsnį, Civilinio kodekso 4.75, 4.82, 4.83 straipsnius, Nekilnojamojo turto registro nuostatų 36 punktą, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktą, reglamento STR 1.14.01:1999 7 punktą, žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 144.2.3 punktą. Į bylos nagrinėjimą taip pat nebuvo įtrauktas 5 buto bendrasavininkas L. M. ir taip buvo pažeistos jo teisės bei įstatymo saugomi interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Procesą atnaujinti atsisakytina.
Sprendžiant proceso baigtoje administracinėje byloje atnaujinimo klausimą, byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės. Tokiu atveju yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalis).
Iš nagrinėjamu atveju pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, kad jis iš esmės yra grindžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punkte numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 7 punktą, procesas gali būti atnaujintas, jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų, o pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, procesas gali būti atnaujintas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Tačiau nagrinėjamu atveju pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstyta argumentacija nepatvirtina minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimo. Prašyme tik bendrais teiginiais yra nurodyta, jog į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas L. M. ir jog taip buvo pažeistos jo teisės, tačiau jokių detalesnių paaiškinimų, kaip konkrečiai byloje priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose buvo pasisakyta dėl šio asmens teisių ar pareigų, nepateikta. Prašyme taip pat yra tik bendrai išvardintos bei pacituotos įvairių teisės aktų nuostatos, tačiau detalios argumentacijos, paaiškinančios, kaip konkrečiai bylą nagrinėję teismai šias nuostatas pažeidė, nepateikta.
Taigi darytina išvada, jog šiuo atveju prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra nurodyta pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, todėl procesas pagal šį prašymą negali būti atnaujintas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą pagal T. M., E. M. - K. ir L. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. M. ir E. M. - K. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „VVV“, A. M., M. M., A. M., V. P., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.A(63)-1469/2008).
Nutartis neskundžiama.