Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui V. Š., jo atstovui advokatui A. M., atsakovo Vilkaviškio rajono medžiotojų klubo „Kybartai“ atstovams K. R. ir advokatei D. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. Š. ieškinį atsakovui Vilkaviškio rajono medžiotojų klubui „Kybartai“ dėl visuotinio narių susirinkimo ir tarybos nutarimų pripažinimo negaliojančiais, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Šalių (ieškovo) reikalavimai.

V. Š. nagrinėjamu patikslintu ieškiniu šioje byloje prašo teismą : a) pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos CK (toliau, - CK) 2.82 str. 4 d. tvarka Vilkaviškio rajono medžiotojų klubo „Kybartai“ (toliau, - klubo) 2015-09-25 visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės 5-uoju punktu ir 2015-09-25 klubo tarybos posėdžio darbotvarkės 1-uoju punktu priimtus nutarimus dėl 2015-02-27 visuotinio klubo narių susirinkimo 6-uoju darbotvarkės punktu priimto nutarimo nevykdymo ir klubo įstatų 15.6 punkto pažeidimo skirti ieškovui drausminę nuobaudą – įspėjimą ir neleisti 1 metus vadovauti medžioklėms, b) pripažinti negaliojančiu klubo 2015-09-25 visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės 6-uoju punktu priimtą nutarimą dėl pakartotino klubo įstatų 15.2 ir 15.5 punktų pažeidimo artimiausiame visuotiniame klubo narių susirinkime svarstyti klausimą dėl ieškovo pašalinimo iš klubo, c) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

II. Šalių reikalavimų ir atsikirtimų (paaiškinimų) santrauka.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo išvados dėl faktų, taikytina teisė ir sprendimo teisiniai argumentai.

Byloje yra kilęs ginčas dėl : a) faktinio (materialinio) pagrindo ieškovo drausminei atsakomybei pagal klubo įstatų 15.6 punktą (dėl 2015-02-27 visuotinio klubo narių susirinkimo nutarimo iki 2015-05-01 išnešti tykojimo bokštelius iš medžioklės ploto Nr. 2 (miško) nevykdymo), b) dėl faktinio (materialaus) pagrindo ieškovo drausminei atsakomybei pagal klubo įstatų 15.2 ir 15.5 punktus konstatavimo (dėl neatsargaus, negeranoriško ir neetiško elgesio 2015 m. rugsėjo mėn. vykdytos bebrų medžioklė metu), c) dėl drausminės atsakomybės ieškovui taikymo, - pirmuoju atveju, ir faktinio pagrindo jai konstatavimo, - antruoju, procedūrų teisėtumo.

4.1. Dėl faktinio pagrindo ieškovo drausminei atsakomybei pagal įstatų 15.6 punktą nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK (toliau, - CPK) 178 str. nuostatą pareigą byloje įrodyti tam tikrą aplinkybę (šiuo atveju kaltą visuotinio narių susirinkimo nutarimo nevykdymą ir klubo įstatų pažeidimą) turi ta iš ginčo šalių, kuri šia aplinkybe remiasi savo reikalavimuose ar atsikirtimuose, šios bylos atveju pastarojo įrodinėjimo našta teko atsakovei. CPK 185 str. įstatymų leidėjo nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis teismas pripažįstamus įrodymais byloje faktinius duomenis įvertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, nė vienas iš įrodymų teismui negali turėti ir neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Civiliniame procese vertinant įrodymus, yra taikomas taip vadinamas tikimybių pusiausvyros principas, kuris reiškia, jog net ir išlikus tam tikrų abejonių, teismas gali pripažinti nustatyta vieną ar kitą aplinkybę buvus, jeigu veikdamas CPK 185 str. 1 d. nustatytu būdu įsitikina, jog yra didesnė tikimybė tokiai aplinkybei buvus, nei jos nebuvus. Šios bylos situacijoje teismas, veikdamas pagal jau aptartas taisykles, daro išvadą, jog visgi atsakovas neįrodė buvus faktinį pagrindą ieškovo drausminei atsakomybei, t.y. kad klubo tarybos narių medžioklės plote Nr. 2 (miške) 2016-06-28 rastas neišneštas tykojimo bokštelis priklausė nuosavybės teise ar buvo valdomas kitu teisėtu būdu būtent ieškovo ir kad dėl to būtent jis turėjęs pareigą įvykdyti 2015-02-27 susirinkimo nutarimą iki 2015-05-01 imtinai jį išnešti iš miško, bei kad būtent jis po 2015-05-01 naudojo jį medžioklei tykojant, žvėrių viliojimui naudodamas pašarą. Teismas įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp ginčo šalių pasirengimo stadijoje metu du kartus siūlė atsakovui teikti papildomus savo atsikirtimų ieškiniui faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių įrodymus, niekaip neapribodamas galimų įrodinėjimo priemonių, tačiau atsakovas dėl aplinkybės, kad ginčo bokštelis priklausė (buvo valdomas kitu teisėtu pagrindu) būtent ieškovui, pateikė kaip įrodymą tik atstovo (klubo vadovo) K. R. paaiškinimus, nors ir pastarieji teismo posėdyje nebuvo visiškai nuoseklūs ir iki galo įtikinami, - vienu metu atstovas teigė, kad ginčo bokštelis buvo pastatytas (sukurtas statybos būdu) kolektyviniu būrelio narių darbu, o po to bendru sutarimu dalinantis priskirtas būtent ieškovui, kitu, - kad ginčo bokštelis yra vienas iš keturių bokštelių, ieškovui priklausančių ir jo naudojamų kartu su A. S. ir T. P., o ieškovas esą buvęs jo paskirtas šios grupės vyresniuoju ir todėl būtent jis nešęs atsakomybę už susirinkimo nutarimo išnešti bokštelius tinkamą įvykdymą, dar kitu, - kad ginčo bokštelį pasistatė ir naudojo medžioklei pats ieškovas, lygiagrečiai naudodamasis ir dar keturiais kitais bokšteliais su A. S. ir T. P.. Tik dalinai aptartus atstovo paaiškinimus teismo posėdyje patirtino vienintelis atstovo pasikviestas liudytojas V. K., ir tai dar kitokiu, būtų jau ketvirtas variantas, teiginiu, kad ginčo bokštelį maždaug prieš 3 metus pastatė liudytojas A. S., o ieškovas juo irgi naudojosi. Pastarieji liudytojo paaiškinimai daugiau paneigia nei patvirtina faktinį pagrindą ieškovo drausminei atsakomybei, - pagal liudytojo paaiškinimų prasmę būtų buvusi prielaida svarstyti ne ieškovo, bet liudytojo A. S. drausminės atsakomybės klausimą. Ieškovui kategoriškai neigiant aptariamą klubo įstatytų pažeidimą ir susirinkimo nutarimo neįvykdymo faktą ir jo paaiškinimus patvirtinus liudytojui A. S., iš dalies ir liudytojui T. P., aukščiau jau aptarti atsakovo atstovo K. R. paaiškinimai teismo vertinami kaip nepakankamai objektyvus ir savo svoriu pakankamas įrodymas atmesti priešingas aplinkybes bylojančius įrodymus (ieškovo, liudytojų A. S., T. P. paaiškinimus). Nors ieškovas ir liudytojai yra draugai, o A. S. su T. P. dar ir artimi giminės, tačiau vien geri asmeniniai santykiai šiuo atveju nesudaro pakankamą pagrindą šių asmenų paaiškinimus įvertinti neatitinkančiais tikrovės ar visai nepatikimais, tuo labiau, kad visa konfliktinė situacija rodo į tai, kad ne ką mažesnį suinteresuotumą bylos baigtimi turi ir atsakovo atstovas (klubo vadovas), teikęs informaciją ne tik klubo tarybos nariams bei visuotiniam susirinkimui dėl bokštelio priklausomybės ir iniciavęs drausminės atsakomybės klausimo svarstymą. Apibendrindamas teismas sprendžia, jog nėra tiek svarūs ir pakankami nė vienos iš ginčo šalių dispozityviai bylon pateikti įrodymai, kad būtų pagrindo teismui vienareikšmiškai konstatuoti kas padarė įstatų pažeidimą, - ieškovas V. Š., ar kitas asmuo, o kadangi šių aplinkybių įrodinėjimo našta, kaip jau aukščiau pažymėta, teko atsakovui, teismas konstatuoja, kad jis neįrodė esant pagrįstus 2015-09-25 visuotinio narių susirinkimo 5 darbotvarkės klausimu ir tos pačios dienos tarybos nutarimo darbotvarkės 1 klausimu nutarimus taikyti ieškovui drausminę atsakomybę, todėl pastarieji juridinio asmens organų sprendimai materialaus pagrindo aspektu prieštarauja šalies Konstitucijos 28, 29, 31 str. str. nustatytiems imperatyvaus pobūdžio teisinės valstybės ir teisingumo principams, įtvirtintiems taip pat ir CK 1.5 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymo 11 str. 1 d., taigi ir asociacijos steigimo dokumentui (įstatų 2 str.).

Atsakovas klubo įstatų 15.2 punkto pažeidimą sieja su aplinkybėmis, kad klubo vadovui nebuvo pranešta apie ieškovo kartu su A. S. ir T. P. vykdytą bebrų medžioklę, kad ieškovas su šautuvu baigęs medžioklę išėjo iš miško jau prietemoje neįsijungęs žibintuvėlio ir nedėvėdamas šviesą atspindinčios liemenės, tuo sukeldamas dėl toje vietoje R. A. ir V. K. vykdytos medžioklės tykojant nelaimingo atsitikimo riziką (kad galėjo būti palaikytas žvėrimi, būti sužeistas ar net žūti). Klubo įstatų 15.5 punkto pažeidimą atsakovas sieja su aplinkybe, kad tais pačiais veiksmais, kuriais pažeistas 15.2 punktas, ieškovas sutrikdė (ir dėl to ji buvo nutraukta) kitų klubo narių R. A. ir V. K. medžioklę, ką tiek atstovas, tiek šie medžiotojai laiko neetišku elgesiu kolegų atžvilgiu ir ko nebūtų atsitikę, jeigu medžioklės, kurioje ieškovas dalyvavo, vadovas būtų pranešęs būrelio vadovui apie planuojamą medžioklę ir pastarasis įspėjęs abi puses apie vieni kitų buvimą. Tokius veiksmus kaip faktinį pagrindą ieškovo drausminės atsakomybės pagrindo konstatavimui būtų galima vertinti tik tuomet, jeigu juos pripažinti atliktus kaltai ir kad už juos bei dėl jų atsiradusias pasekmes yra atsakingas pats ieškovas. Tiek abi ginčo šalys (jų atstovai), tiek ir teisme apklausti liudytojai vienodai patvirtino, kad visuotinio klubo narių susirinkimo nutarimu pareiga prieš pradedant kiekvieną medžioklę bet kuriuo teisėtu būdu pranešti apie jos vietą, dalyvius bei ją baigus ir apie sumedžiotą laimikį, klubo vadovui buvo nustatyta ne kiekvienam medžioklės dalyviui, bet tik medžioklės vadovui. Abi ginčo šalys pripažino, kad medžioklės, kurioje dalyvavo ieškovas, vadovas buvo ne jis, kadangi 2015-09-04 klubo tarybos nutarimu medžioklės lapų išdavimas ieškovui, taigi ir šio teisė būti medžioklės vadovu, buvo sustabdyta iki 2015-09-25 visuotinio susirinkimo, - ieškovo tvirtinimu, kurio nepaneigė ir atsakovo atstovai, faktiškai dar 2015-08-31 jam buvo atsisakyta išduoti medžioklės lapą, o iki tol išduotasis 2015-08-31 baigėsi (b. l. 95). Taigi, teismas pripažįsta, jog ieškovas asmeniškai neturėjo pareigos pranešti klubo vadovui apie medžioklę, taip pat iš bylos duomenų nenustatyta ir pareigos jam pasirūpinti, kad tai padarytų medžioklės vadovas (šiuo atveju T. P.), kitaip tariant, dėl aptariamo susirinkimo nutarimo pažeidimo (nepranešimo klubo vadovui) ieškovas V. Š. nėra kaltas ir nėra už tai atsakingas. Ieškovas teisme tvirtino, kad jis asmeniškai nežinojęs, jog jo išėjimo iš miško vietoje vykdo medžioklę tykodami medžiotojai R. A. ir V. K., todėl nėra kaltas dėl to, kad išeidamas į kitų vykdomos medžioklės tykojant zoną padidino riziką nelaimingam atsitikimui kilti bei išbaidė tykojamus žvėris. Teismas sutinka su ieškovo pozicija, jog dėl aptariamų ieškovo veiksmų bei jais sukeltų pasekmių, kai nėra įrodymų, kad ieškovas žinojo ar bent jau galėjo ir turėjo pagal protingo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartus numanyti jo išėjimo iš miško vietoje vykstant kitai medžioklei, turi atsakyti ne pats ieškovas, bet medžioklės, kurioje jis dalyvavo, vadovas, mat akivaizdu, kad nebūtų buvę tokių ieškovo veiksmų ir nebūtų dėl jų kilę negatyviosios pasekmės, kurios siejamos su bendražmogiškos etikos pažeidimu, jeigu vadovas būtų pranešęs klubo vadovui apie pradedamas medžioklę, o šis, kaip ir buvo daroma praktikoje, sukoordinavęs medžiokles. Priešinga išvada, teismo vertinimu, būtų mažų mažiausiai nelogiška, - negi ieškovas, medžiodamas apie 10 metų, žinodamas ar bent jau numanydamas bendrais bruožais, kad išeina į kitų vykdomos medžioklės žvėrių tykojimo zoną, taip nepagrįstai rizikuos savo sveikata ar net gyvybe. 2000-06-27 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (aktualios nagrinėjamam ginčui redakcijos, galiojusios nuo 2015-08-27 iki 2015-10-15) 71.13 punktas nustatė pareigą medžiotojams ryšėti ryškios (oranžinės, raudonos, geltonos) spalvos juostas ant kepurių arba dėvėti ryškios spalvos kepures arba liemenes tik medžiojant varant, grandine ar katilu ir sėlinant. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas betarpiškai prieš įvykį nevykdė medžioklės nė vienu iš vardintų būdų, todėl aptariami jo veiksmai negalėjo sudaryti pakankamą pagrindą konstatuoti esant pagrindą jo drausminei atsakomybei ir analizuojamo kaip galimo medžioklės taisyklių pažeidimo aspektu. Kita vertus, teisme ieškovas teigė, kad išeidamas į pamiškę įjungė ant galvos pritvirtintą žibintuvėlį, tai patvirtino ne tik jo atvykę paimti liudytojai A. S. ir T. P., bet ir ieškovą kaip tik išeinantį iš miško matęs liudytojas R. A.. Pastarojo asmens paaiškinimai teisme iš dalies paneigia medžiotojo V. K. narių susirinkimui pateiktą informaciją, tuo tarpu teisme liudytojas V. K. pareiškė, kad pats ieškovo įvykio vietoje nematęs ir negirdėjęs, o apie incidentą jam papasakojęs liudytojas R. A.. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje situacijoje vienintelis pirminis informacijos apie ieškovo elgesį įvykio vietoje šaltinis yra liudytojas R. A., o šiam teisme patvirtinus, kad išeidamas į pamiškę ieškovas žibintuvėlį įjungęs, teismui nėra pagrindo pripažinti, kad, kaip yra spręsta atsakovo, ieškovas esant prietemai įėjo į R. A. ir V. K. vykdytos tykojant medžioklės zoną neįsijungęs žibintuvėlio, taigi ir pripažinti, kad atsakovo buvo pagrįstai konstatuotas pagrindas ieškovo drausminei atsakomybei pažeidus įstatus ir medžioklės taisykles ir pastaruoju (signalinio apsišvietimo medžioklės zonoje esant prietemai) aspektu.

Dėl padarytų išvadų šioje bylos dalyje ieškinys pripažįstamas pagrįstu ir ginčijamas visuotinio klubo narių susirinkimo nutarimas pripažintinas negaliojančiu CK 2.84 str. 4 d. tvarka.

4.3. Dėl drausminės atsakomybės ieškovui taikymo ir faktinio pagrindo jai konstatavimo procedūrų teisėtumo.

Pirma. Ieškovas procedūrų neteisėtumą pirmiausiai grindė argumentu, jog, jo vertinimu, drausminės nuobaudos medžiotojui skyrimas ar pagrindą tokiai drausminei atsakomybei sudarančių aplinkybių (įvykių) svarstymas ir konstatavimas pagal klubo įstatų 30.9 punktą yra išimtinė klubo tarybos kompetencija, dėl ko visuotinis narių susirinkimas nebuvo kompetentingas nagrinėti šiuos klausimus ir priimti skundžiamus nutarimus. Su pastaruoju ieškovo argumentu teismas nesutinka. Tiek pagal Lietuvos Respublikos asociacijos įstatymo nuostatas, tiek ir klubo įstatų VI skyriaus 17-ąjį punktą visuotinis narių susirinkimas yra aukščiausias galias klubo valdyme turintis organas, o taryba, kaip žemesnis galiomis kolegialus valdymo organas, yra atskaitinga ir atsakinga surinkimui (įstatų 18.4 – 18.8, 30.1 punktai), be to, įstatų 18.12 punktu yra nustatyta, kad susirinkimas svarsto bet kokius kitus klausimus (neišvardintus 18.1 – 18.11 ir 18.13 punktuose), kurie neprieštarauja klubo įstatams. Svarbu ir tai, kad būtent visuotinis narių susirinkimas perduoda tarybai tam tikrą dalį savo galių klubo (asociacijos) valdyme ir nustato jos ribas, o ne atvirkščiai, todėl teismas sprendžia, kad visuotinis narių susirinkimas turėjo teisę (kompetenciją) svarstyti abu darbotvarkės klausimus (5 ir 6) ir priimti dėl jų vienokius ar kitokius sprendimus ir tai neprieštaravo klubo įstatams, juolab, kad tiek atsakovo atstovo (klubo vadovo) K. R., tiek liudytojų B. R. ir R. G. paaiškinimais, abiejų darbotvarkės punktų svarstymas susirinkime įvyko tarybos teikimu (iniciatyva), kad sprendimus priimtų ne keturi tarybos nariai (b. l. 44), o iš principo dauguma klubo narių ir taip būtų užtikrinta daugiau demokratijos ir teisingumo, tai iš esmės atitinka ir įstatų 30.5 punkto dvasią. Pastarųjų aplinkybių nei pats ieškovas, nei kiti liudytojai teisme nepaneigė. Dėl aukščiau konstatuotų aplinkybių teismas neturi pagrindo pripažinti, kad šiuo procedūriniu aspektu 2015-09-25 visuotinio klubo narių susirinkimo svarstymų darbotvarkės klausimais Nr. Nr. 5 ir 6 ir nutarimų priėmimo procedūros prieštaravo klubo įstatams, asociacijų įstatymui, CK ar kitiems teisės aktams, t.y. buvo neteisėtos.

Antra. Ieškovas nagrinėjamų procedūrų neteisėtumą grindė ir aplinkybėmis, kad skundžiami nutarimai susirinkime ir taryboje priimti jam tinkamai nepranešus apie planuojamą jo reikalų svarstymą ir jam pačiam nedalyvaujant. Nagrinėjant bylą nustatyta, jog apie 2015-09-25 visuotinį klubo narių susirinkimą buvo paskelbta krašto laikraštyje, kaip tai ir numatyta įstatų 25–ame punkte, dėl šiame punkte numatyto minimalaus savaitės termino pažeidimo duomenų nesama. Paskelbtoje darbotvarkėje pirmieji du klausimai apibrėžti, teismo vertinimu, pakankamai konkrečiai ir suprantamai, tačiau 3-iasis klausimas – „einamieji klausimai“, pagal formuluotę praktiškai neturi ribų ir jį galima traktuoti bei aiškinti kaip tik kas nori, kita vertus, drausminės nuobaudos medžiotojui taikymo bei pagrindo tokiai atsakomybei konstatavimo svarstymas, teismo vertinimu, aptariamai formuluotei neprieštarauja. Aplinkybės, kad ieškovas po pranešimo paskelbimo nespėjo grįžti iš darbo komandiruotės ir dėl šios priežasties negalėjo dalyvauti susirinkime, turint galvoje ir aplinkybes, kad jis neprašė su jo asmeniu susijusių „einamųjų reikalų“ svarstymą atidėti, kad galėtų pasirengti ir dalyvauti, nesudaro pagrindo pripažinti, kad šiuo aspektu procedūros buvo pažeistos. Tačiau juridiškai yra reikšmingesnė kita aplinkybė, - ar pranešimą apie susirinkimą ir jo darbotvarkę laikraštyje (b. l. 13) galima vertinti tinkamu ir pakankamu informavimu ieškovo apie planuojamą jo reikalų svarstymą susirinkime, o taip pat informavimu ir visų kitų klubo narių, kuriems, kad ir netiesiogiai, tačiau taip pat sukelia tam tikras pasekmes tokie nutarimai, kaip šiuo atveju priimti ieškovo atžvilgiu (kiekvienas narys turi teisę pasiruošti kiekvieno klausimo svarstymui, susirinkti (gauti) reikiamą informaciją, įskaitant ir paties rengiamo bausti medžiotojo paaiškinimus dėl aplinkybių, informaciją įvertinti, laisvai balsuoti pagal savo sąžinę ir vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku reikšmingų aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinimu bei kt.). Šalies kasacinis teismas yra vienareikšmiai pasisakęs savo praktikoje, jog tokiais atvejais, kai asociacijoje sprendžiamas tokios svarbos klausimas, kaip nario pašalinimas, asociacijos valdymo organai privalo užtikrinti, kad tai nebūtų svarstoma, sprendžiama ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus, kaip ir yra nutikę nagrinėjamoje situacijoje (žr. – 2015-09-25 susirinkimo protokole Nr. 4 esančius neatitikimus tarp 5 ir 6 punktų pavadinimų, kas ir ką pranešė susirinkimui kiekvienu klausimu ir dėl ko bei kas nuspręsta). Nagrinėjamu atveju ieškovas pašalintas nebuvo, tačiau buvo konstatuota tiek prielaida, tiek pagrindas tai padaryti sekančiame susirinkime (punktas Nr. 6), be to, punktu Nr. 5 jam buvo paskirta kad ir švelnesnė savo pobūdžiu, tačiau visgi aplamai reikšminga drausminė nuobauda. Šalies konstitucijos 18 straipsniu yra pareikšta, kad žmogaus teisės yra prigimtinės, CK 1.5 str. 1 d., taip pat 1.137 – 1.139 str. str. nuostatomis įstatymų leidėjas yra garantavęs kiekvienam civilinių teisinių santykių subjektui teises į teisingumą ir savigyną, tai reiškia, kad visuose žmonių tarpusavio civilinių santykių lygiuose, įskaitant ir tokias kaip šiuo atveju asociacijas, būtų gerbiamos ir užtikrinamos žmogaus, šiuo atveju klubo nario, teisės, nagrinėjamo ginčo kontekste – teisė pasiaiškinti (būti išklausytam), pateikti savo gynybai įrodymus ir argumentus. Nagrinėjamu atveju ieškovui tai nebuvo užtikrinta, - iš anksto pasiaiškinti, pavyzdžiui, raštu tarybai ar klubo pirmininkui, pateikti gynybai argumentus ir įrodymus pasiūlyta nebuvo, galimybė tai padaryti pačiame susirinkime taip pat nebuvo sudaryta, - atsakovo atstovai teisme pripažino, kad jokia kita forma ir nieko papildomai be skelbimo laikraštyje turinio ieškovui nebuvo pranešta. Iš to teismo sprendžiama, jog nagrinėjamos procedūros neatitiko žmogaus teisių gerbimo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, sprendimai priimti iš esmės paslapčia nuo ieškovo, kuris, teismo vertinimu, net ir elgdamasis pagal protingo, atidaus ir rūpestingo žmogaus elgesio standartą nežinojo ir neturėjo svaresnio pagrindo tikėtis (numanyti), kad 2015-09-25 visuotiniame narių susirinkime bus svarstomi jam reikšmingi jo reikalai.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad skundžiamų nutarimų svarstymo ir priėmimo procese buvo nesilaikyta tiek aukščiau minėtų įstatymų, tiek klubo įstatytų 2 punkto reikalavimų, todėl ieškinys ir aptartu faktiniu pagrindu pripažįstamas pagrįstu ir tenkintinu, - susirinkimo ir tarybos nutarimai pripažintini negaliojančiais.

Atsakovo atstovės prašymas ieškovo reikalavimui pripažinti negaliojančiu 2015-09-25 klubo tarybos nutarimą 1 darbotvarkės klausimu (protokolas Nr. 6 – b. l. 46) skirti ieškovui drausminę nuobaudą – įspėjimą ir neleisti 1 metus vadovauti medžioklėms, taikyti įstatymu nustatyto sutrumpinto 3 mėn. senaties terminą (CK 1.125 str. 4 d.) teismo vertinamas nepagrįstu, kadangi apie tokį būtent tarybos nutarimą ir jį pagrindžiantį dokumentą – tarybos posėdžio protokolą Nr. 6, teismui tapo žinoma tik 2016-01-22, kuomet buvo gautas atsakovo atsiliepimas į pirminį ieškinį ir protokolas Nr. 6 kaip jo priedas, o ieškovui – dar vėliau, kai teismo persiųstus atsakovo procesinius dokumentus gavo jo atstovas, būtent šis faktas ir buvo priežastis dėl ko ieškovas 2016-02-23 patikslino savo pirminį ieškinį reikalavimu, kuriam atsakovas prašo taikyti senatį, nepraleisdamas sutrumpinto 3 mėn. termino.

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Byloje ieškovas ir atsakovas yra pareiškę priešinius reikalavimus priteisti jiems vienam iš kito patirtų bylos procese bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi ieškinys visiškai tenkinamas, atsakovo prašymas atmestinas, o ieškovo tenkintinas ir jo patirtos faktinės tinkamais rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.) : a) 41 Eur valstybei sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 32), b) 700 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose (b. l. 33), viso – 741 Eur.

Valstybei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305 ir 307 str. str.,

teismas nusprendė:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiais Vilkaviškio rajono medžiotojų klubo „Kybartai“ 2015-09-25 visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės 5-uoju punktu priimtą nutarimą : „ Taikyti įspėjimą ir neleisti vadovauti 1 metus medžioklėms“ ir 2015-09-25 tarybos posėdžio darbotvarkės 1-uoju punktu priimtą nutarimą : „Vadovaujantis įstatų 30.9.1 punktu, dėl 2015-09-25 visuotiniame narių susirinkime aptartų pažeidimų taikyti V. Š. drausminę nuobaudą – įspėjimą ir neleisti 1 metus vadovauti medžioklėms“.

Pripažinti negaliojančiu Vilkaviškio rajono medžiotojų klubo „Kybartai“ 2015-09-25 visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės 6-uoju punktu priimtą nutarimą : „ Pakartotinai pažeidus medžiotojų klubo „Kybartai“ įstatus ir kitus galiojančius teisės aktus, medžiotoją V. Š. svarstyti artimiausio visuotinio susirinkimo metu, dėl pašalinimo iš medžiotojų klubo „Kybartai“.

Priteisti iš atsakovo Vilkaviškio rajono medžiotojų klubo „Kybartai“, juridinio asmens kodas – 291527270, buveinės adresas – Smėlio g. 15, Virbalio miesto laukų km, Vilkaviškio r. sav., septynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą (741 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui V. Š., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.