Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-151/2006

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2006-04-04
Bylos Nr.: 2A-151/2006
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vigintas Višinskis, Vincas Verseckas, Danutė Milašienė (pran.)
Atsakovas: S. G., V. K., L. G.
Ieškovas: akcinės bendrovės ,,Turto bankas“
Advokatai: Raimondas Garlauskas

Kategorijos

44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
44.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-151/2006Procesinio sprendimo kategorija 44.2; 44.8 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. balandžio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų kolegijos pirmininkės Danutės Milašienės (pranešėja),kolegijos teisėjų: Viginto Višinskio ir Vinco Versecko,sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant ieškovo atstovui Remigijui Ilevičiui,atsakovams S. G., V. K.,atsakovų atstovui advokatui Raimondui Garlauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Turto bankas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1079-34/2005 pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Turto bankas“ (likviduojamo komercinio banko ,,Kredito bankas“ teisių perėmėjas) ieškinį atsakovams S. G., V. K., L. G. (M.) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-20/2002 komercinis bankas „Kredito bankas“ (toliau – KB „Kredito bankas“) 1999 m. birželio 21 d., atsižvelgdamas į Revizijų departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos išvadą, kurioje konstatuota, kad KB „Kredito bankas“ vadovų neteisėtais veiksmais bankui padaryta žala, pareiškė 50,3 mln. Lt civilinį ieškinį atsakovams V. K., S. G. ir L. G. (M.). Vilniaus apylinkės prokuratūros ENTS prokuroras KB „Kredito bankas“ pripažino civiliniu ieškovu, nurodydamas, kad šio banko valdybos pirmininkas S. G. ir pavaduotoja L. G. bei tarybos pirmininkas V. K., 1994 - 1995 metais išduodami ekonomiškai nepagrįstas paskolas, iššvaistė banko turtą stambiu mastu, padarydami bankui 50,3 mln. Lt žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-20/2002 KB „Kredito bankas“ padarytos žalos atlyginimui iš S. G. priteista l 836 465 Lt, o kitoje civilinio ieškinio dalyje KB „Kredito bankas“ pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, nesant galimybės apskaičiuoti neatlygintos žalos dydį, nes neaišku kokiai sumai paskolų, pagal baudžiamojoje byloje minimas paskolų sutartis, priteista bei padengta. Iš minėtos baudžiamosios bylos buvo išskirta baudžiamoji byla L. G., kurioje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. sausio 14 d. nuosprendžiu KB „Kredito bankas“ naudai iš L. G. priteista 2 608 311 Lt, o kitoje civilinio ieškinio dalyje KB „Kredito bankas“ pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. liepos 1 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2004 m. sausio 14 d. nuosprendis civilinio ieškinio dalyje buvo pakeistas ir KB „Kredito bankas“ pripažinta teisė į ieškinio L. G. patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, motyvuojant tuo, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti civilinio ieškinio dydžio, nes banko pateikti duomenys apie skolų grąžinimą yra pasenę, nėra duomenų kiek skolų išieškota nuosprendžio priėmimo dieną.

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Turto bankas“ (LKB ,,Kredito bankas“ teisių perėmėjas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų: S. G. - 4 367 596 Lt; S. G. ir V. K. solidariai 5 197 020 Lt; V. K. – 1 581 194 Lt; L. G. (M.) – 2 141 489 Lt.

Nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-20/2002 dėl KB „Kredito bankas“ valdybos pirmininko S. G. veiksmų išduodant paskolas, nustatyta:

S. G., kaip KB „Kredito bankas“ valdybos pirmininkas 1993 m. rugsėjo 23 d. pasirašė garantinį raštą Nr. 07, kuriuo KB „Vakarų bankui“ garantavo už Anglijos ribotos atsakomybės kompanijai „F.T.E. Ltd.“ suteiktos 150 000 JAV dolerių paskolos ir palūkanų grąžinimą. Anglijos ribotos atsakomybės kompanijos „F.T.E. Ltd“ filialas laiku negrąžino paskolos KB ,,Vakarų bankui“. Pastarasis 1994 m. vasario 2 d. pagal inkasinį reikalavimą Nr. 002 iš KB „Kredito bankas“ sąskaitos nusirašė 171 110 JAV dolerių (t. 8, b. l. 108-112). KB „Kredito bankas“ suteikti garantiniai raštai 1993 m. vasario mėn. - 1995 m. balandžio mėn. Tokiu būdu S. G. padarė KB „Kredito bankas“ 171 110 JAV dolerių žalą (kas pagal tuo metu galiojusį lito ir JAV dolerio kursą atitinka 684 440 Lt). Pinigai, nurašyti pagal minėtą garantinį raštą, KB „Kredito bankas“ nebuvo grąžinti.S. G., kaip KB „Kredito bankas“ valdybos pirmininkas, pagal 1994 m. vasario 18 d. paskolos sutartį Nr. 118, kurią pasirašė su N. P., išdavė UAB „Optimalita“ 300 000 JAV dolerių paskolą (kas pagal tuo metu galiojusį lito ir JAV dolerio kursą atitinka l 200 000 Lt) (t. 7, b. l. 12). KB „Kredito bankas“ paskolos, kurių grąžinimas įformintas naujomis, 1995 m. gegužės 4 d. (banko bankroto dienai) negrąžintomis sutartimis. Revizijų departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1997 m. birželio 26 d. revizijos akte nurodyta, kad UAB „Optimalita“ veikla 1993-1994 metais buvo nuostolinga (t. 2, b. l. 51). Nors tariamam įsiskolinimo padengimui KB „Kredito bankas“ buvo surašytos kredito sutartys: 1994 m. balandžio 28 d. Nr. 142 ir 1994 m. gruodžio 29 d. Nr. 238, realiai paskola bankui nebuvo grąžinta (t. 7, b. l. 12, 22).S. G., kaip KB „Kredito bankas“ valdybos pirmininkas, pagal 1994 m. balandžio 1 d. paskolos sutartį Nr. 125, išdavė UAB „Optimalita“ 50 000 JAV dolerių paskolą (kas pagal tuo metu galiojusį lito ir JAV dolerio kursą atitinka - 200 000 Lt). Ši paskola tik performinta kita sutartimi, tačiau realiai bankui nebuvo grąžinta (t. 7, b. l. 8).S. G., kaip KB „Kredito bankas“ valdybos pirmininkas, pagal 1994 m. balandžio 19 d. paskolos sutartį Nr. 136, išdavė UAB „Optimalita“ 120 000 Lt paskolą (t. 7, b. l. 9). Dokumentinės revizijos akte (4 lentelėje) nurodyta, kad pagal 1994 m. balandžio 19 d. paskolos sutartį Nr. 136, UAB „Optimalita“ realiai buvo išduota 120 000 Lt, kurie buvo konvertuoti į JAV dolerius, dengtos palūkanos ir išmokėti grynais (t. 2, b. l. 44-88). Ši paskola KB „Kredito bankas“ nebuvo grąžinta (t. 3, b. l. 75). KB „Kredito bankas“ paskolų sutartys, sudarytos anksčiau išduotų kreditų ir palūkanų įsiskolinimui padengti ir 1995 m. gegužės 4 d. negrąžintos.S. G., kaip KB „Kredito bankas“ valdybos pirmininkas, pagal 1994 m. balandžio 29 d. paskolos sutartį Nr. 150, kurią pasirašė su N. P., išdavė UAB „Optimalita“ 240 600 Lt paskolą (t. 7, b. l. 9). Ši paskola konvertuota į JAV dolerius ir išmokėta grynais (t. 2, b. l. 55), paskola KB „Kredito bankas“ nebuvo grąžinta (t. 3, b. l. 75).S. G., kaip KB „Kredito bankas“ valdybos pirmininkas, pagal 1994 m. gegužės 4 d. paskolos sutartį Nr. 132A, kurią pasirašė su N. P., išdavė UAB „Optimalita“ 517 792 JAV dolerių paskolą (t. 7, b. l. 13). Dokumentinės revizijos akte (4 lentelėje) nurodyta, kad paskolos grąžinimas įformintas surašius 1994 m. gruodžio 29 d. sutartį Nr. 159, tačiau realiai bankui buvo grąžinta tik 62 153 JAV doleriai (t. 2, b. l. 44-88). Dalis šios paskolos - 455 639 JAV dolerių (kas pagal tuo metu galiojusį lito ir JAV dolerio kursą atitinka 1 822 556 Lt) KB „Kredito bankas“ nebuvo grąžinta.S. G., kaip KB „Kredito bankas“ valdybos pirmininkas, pagal 1994 m. rugpjūčio 19 d. paskolos sutartį Nr. 197, kurią pasirašė su A. P., išdavė UAB „Optimalita“ 100 000 Lt paskolą. Ši paskola KB „Kredito bankas“ nebuvo grąžinta (t. 7, b. l. 10, t. 3, b. l. 75).

Anksčiau minėtu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje dėl KB „Kredito bankas“ valdybos pirmininko S. G. ir KB „Kredito bankas“ tarybos pirmininko V. K. veiksmų išduodant paskolas, nustatyta:

S. G., kaip KB „Kredito bankas“ valdybos pirmininkas ir V. K. kaip KB „Kredito bankas“ tarybos pirmininkas, veikdami iš anksto susitarusių asmenų grupėje, pagal 1994 m. balandžio 5 d. paskolos sutartį Nr. 124, išdavė UAB „VAC“ ir pervedė firmai „Wooltson Ltd.“ 532 800 JAV dolerių paskolą (kas pagal tuo metu galiojusį lito ir JAV dolerio kursą atitinka 2 131 200 Lt) (t. 7, b. l. 3). Dokumentinės revizijos akte nurodyta, kad pagal Vilniaus miesto valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktus duomenis UAB „VAC“ 1994-1995 metais dirbo nuostolingai, 1994 metų pirmajame ketvirtyje bendrovės nuostolis buvo 359 226 Lt (t. 2, b. l. 51). Dokumentinės revizijos akte taip pat nurodyta, kad nors minėtos paskolos grąžinimas ir buvo įformintas 1994 m. balandžio 28 d. sutartimi Nr. 146, paskola KB „Kredito bankas“ nebuvo grąžinta (t. 3, b. l. 74).S. G., kaip KB „Kredito bankas“ valdybos pirmininkas ir V. K. kaip KB „Kredito bankas“ tarybos pirmininkas, veikdami iš anksto susitarusių asmenų grupėje, pagal 1994 m. kovo 4 d. paskolos sutartį Nr. 120, išdavė UAB „VAC“ 105 000 JAV dolerių paskolą (kas pagal tuo metu galiojusį lito ir JAV dolerio kursą atitinka 420 000 Lt) (t. 7, b. l. 3). Nors šios paskolos grąžinimas ir buvo įformintas 1994 m. balandžio 28 d. paskolos sutartimi, ši paskola KB „Kredito bankas“ nebuvo grąžinta.S. G., kaip KB „Kredito bankas“ valdybos pirmininkas ir V. K. kaip KB „Kredito bankas“ tarybos pirmininkas, veikdami iš anksto susitarusių asmenų grupėje, pagal 1994 m. kovo 25 d. paskolos sutartį Nr. 128, išdavė UAB „Badva“ 200 000 Lt paskolą (t. 7, b. l. 4), kurią pervedė UAB „VAC“. Ši paskola KB „Kredito bankas“ nebuvo grąžinta.S. G., kaip KB „Kredito bankas“ valdybos pirmininkas ir V. K. kaip KB „Kredito bankas“ tarybos pirmininkas, veikdami iš anksto susitarusių asmenų grupėje, pagal 1994 m. balandžio 11 d. paskolos sutartį Nr. 128, išdavė UAB „VAC“ 150 000 JAV dolerių paskolą (kas pagal tuo metu galiojusį lito ir JAV dolerio kursą atitinka 600 000 Lt) (t. 7, b. l. 3). Ši paskola KB „Kredito bankas“ nebuvo grąžinta.S. G., kaip KB „Kredito bankas“ valdybos pirmininkas ir V. K. kaip KB „Kredito bankas“ tarybos pirmininkas, veikdami iš anksto susitarusių asmenų grupėje, pagal 1994 m. balandžio 13 d. paskolos sutartį Nr. 132-1, išdavė UAB „Badva“ 57 000 Lt paskolą (t. 7, b. l. 4) ir ją pervedė UAB „VAC“. Ši paskola KB „Kredito bankas“ nebuvo grąžinta.S. G., kaip KB „Kredito bankas“ valdybos pirmininkas ir V. K. kaip KB „Kredito bankas“ tarybos pirmininkas, veikdami iš anksto susitarusių asmenų grupėje, pagal 1994 m. gegužės 5 d. paskolos sutartį Nr. 157, išdavė UAB „Adek“ 255 000 Lt paskolą (t. 7, b. l. 15), kurią pervedė UAB „VAC“. Ši paskola KB „Kredito bankas“ nebuvo grąžinta.S. G., kaip KB „Kredito bankas“ valdybos pirmininkas ir V. K. kaip KB „Kredito bankas“ tarybos pirmininkas, veikdami iš anksto susitarusių asmenų grupėje, pagal 1994 m. birželio 16 d. paskolos sutartį Nr. 142, išdavė UAB „VAC“ 4 880 JAV dolerių paskolą (kas pagal tuo metu galiojusį lito ir JAV dolerio kursą atitinka 19 520 Lt) (t. 7, b. l. 2). Ši paskola KB „Kredito bankas“ nebuvo grąžinta nors grąžinimas ir įformintas surašius 1994 m. rugpjūčio 15 d. sutartį Nr. 153, kreditas įformintas pažeidžiant 1994 m. kovo 31 d. Lietuvos banko valdybos nutarimo Nr. 19 3 punktą, bei 1993 m. spalio 21 d. Lietuvos banko valdybos nutarimą Nr. 40 (t. 7, b. l. 2, 17).S.G., kaip KB „Kredito bankas“ valdybos pirmininkas ir V. K. kaip KB „Kredito bankas“ tarybos pirmininkas, veikdami iš anksto susitarusių asmenų grupėje, pagal 1994 m. liepos 13 d. paskolos sutartį Nr. 180, išdavė UAB „Badva“ 833 000 Lt paskolą (t. 7, b. l. 2). Ši paskola KB „Kredito bankas“ nebuvo grąžinta, nors grąžinimas ir įformintas surašius 1994 m. rugpjūčio 15 d. sutartį Nr. 153, kreditas įformintas pažeidžiant 1994 m. kovo 31 d. Lietuvos banko valdybos nutarimo Nr. 19 3 punktą (t. 7, b. 1. 2, 16).S. G., kaip KB „Kredito bankas“ valdybos pirmininkas ir V. K. kaip KB „Kredito bankas“ tarybos pirmininkas, veikdami iš anksto susitarusių asmenų grupėje, pagal 1994 m. rugpjūčio 29 d. paskolos sutartį Nr. 202, išdavė UAB „VAC“ 657 000 Lt paskolą (t. 7, b. l. 1). Ši paskola KB „Kredito bankas“ nebuvo grąžinta, nors grąžinimas ir įformintas surašius 1995 m. sausio 31 d. sutartį Nr. 8V-95, kreditas įformintas pažeidžiant 1994 m. kovo 31 d. Lietuvos banko valdybos nutarimo Nr. 19 3 punktą, bei 1993 m. spalio 21 d. Lietuvos banko valdybos nutarimą Nr. 40 (t. 7, b. 1. 2, 17).S. G., kaip KB „Kredito bankas“ valdybos pirmininkas ir V. K. kaip KB „Kredito bankas“ tarybos pirmininkas, veikdami iš anksto susitarusių asmenų grupėje, pagal 1994 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartį Nr. 212, išdavė UAB „VAC“ 24 300 Lt paskolą (t. 7, b. l.1). Ši paskola KB „Kredito bankas“ nebuvo grąžinta.

Taip pat anksčiau minėtu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje dėl KB „Kredito bankas“ tarybos pirmininko V. K. veiksmų išduodant paskolas, nustatyta:

V. K. kaip KB „Kredito bankas“ tarybos pirmininkas, veikdamas iš anksto susitarusių asmenų grupėje, pagal 1994 m. balandžio 5 d. paskolos sutartį Nr. 127, išduodant UAB „VAC“ 102 750 DEM paskolą (kas pagal tuo metu galiojusį lito ir DEM kursą atitinka 299 250 Lt), iššvaistė KB „Kredito bankas“ turtą stambiu mastu (t. 5, b. l. 1-3). Ši paskola KB „Kredito bankas“ nebuvo grąžinta.V. K. kaip KB „Kredito bankas“ tarybos pirmininkas, veikdamas iš anksto susitarusių asmenų grupėje, pagal 1994 m. balandžio 14 d. paskolos sutartį Nr. 129, išduodant UAB „VAC“ 20 000 JAV dolerių paskolą (kas pagal tuo metu galiojusį lito ir JAV dolerio kursą atitinka 80 000 Lt), iššvaistė KB „Kredito bankas“ turtą stambiu mastu (t. 7, b. l. 3). Ši paskola KB „Kredito bankas“ nebuvo grąžinta, nors grąžinimas ir įformintas surašius 1994 m. balandžio 28 d. sutartį Nr. 146, kreditas įformintas pažeidžiant 1994 m. kovo 31 d. Lietuvos banko valdybos nutarimo Nr. 19 3 punktą, bei 1993 m. spalio 21 d. Lietuvos banko valdybos nutarimą Nr. 40 (t. 7, b. l. 2, 17).V. K. kaip KB „Kredito bankas“ tarybos pirmininkas, veikdamas iš anksto susitarusių asmenų grupėje, pagal 1994 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartį Nr. 144, išdavė UAB „VAC“ 410 000 JAV dolerių paskolą (kas pagal tuo metu galiojusį lito ir JAV dolerio kursą atitinka 1 640 000 Lt) (t. 10, b. l. 180). Šios paskolos KB „Kredito bankas“ buvo grąžinta 109 514 JAV dolerių, o likusios 300 486 JAV dolerių (1 201 944 Lt) paskolos dalies grąžinimas įformintas surašius 1994 m. rugsėjo 30 d. sutartį Nr. 222, kreditas įformintas pažeidžiant 1994 m. kovo 31 d. Lietuvos banko valdybos nutarimo Nr. 19 3 punktą, bei 1993 m. spalio 21 d. Lietuvos banko valdybos nutarimą Nr. 40.

Šalies argumentai

Ieškovas taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. sausio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-20/2002 dėl KB „Kredito bankas“ valdybos pirmininko pavaduotojos L. G. (M.) veiksmų išduodant paskolas, nustatyta:

L. G., kaip KB „Kredito bankas“ valdybos pirmininko pavaduotoja, veikdama iš anksto susitarusių asmenų grupėje, pagal 1994 m. balandžio 6 d. paskolos sutartį Nr. 127, išduodant UAB „VAC“ 27 500 DEM paskolą (kas pagal tuo metu galiojusį lito ir DEM kursą atitinka 80 093 Lt) iššvaistė KB „Kredito bankas“ turtą stambiu mastu (t. 10, b. l. 2). Ši paskola KB „Kredito bankas“ nebuvo grąžinta.L. G., kaip KB „Kredito bankas“ valdybos pirmininko pavaduotoja, pagal 1994 m. liepos 26 d. paskolos sutartį Nr. 187, išduodant UAB „Optimalita“ 336 896 Lt paskolą (t. 7, b. l. 11), iššvaistė KB „Kredito bankas“ turtą stambiu mastu. Ši paskola KB „Kredito bankas“ nebuvo grąžinta.L. G., kaip KB „Kredito bankas“ valdybos pirmininko pavaduotoja, pagal 1994 m. liepos 26 d. paskolos sutartį Nr. 189, išduodant UAB „Optimalita“ 184 500 Lt paskolą (t. 7, b. l. 10), iššvaistė KB „Kredito bankas“ turtą stambiu mastu. Ši paskola KB „Kredito bankas“ nebuvo grąžinta.L. G., kaip KB „Kredito bankas“ valdybos pirmininko pavaduotoja, pagal 1994 m. spalio 14 d. paskolos sutartį Nr. 157, išduodant UAB „Ilva Limited“ 385 000 JAV dolerių paskolą (kas pagal tuo metu galiojusį lito ir JAV dolerio kursą atitinka l 540 000 Lt), iššvaistė KB „Kredito bankas“ turtą stambiu mastu (t. 5, b. l. 8). Ši paskola KB „Kredito bankas“ nebuvo grąžinta.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-20/2002 nustatyta, jog UAB „Optimalita“ veikla 1993-1994 metais buvo nuostolinga (t. 2, b. l. 51). Ši bendrovė buvo skolinga taip pat ir ieškovui, ji neturėjo turto į kurį galėjo būti nukreiptas įsiskolinimas. Revizijos akte nustatyta, kad UAB „Vako“ veikla pagal pateiktų balansų duomenis buvo nuostolinga, o bendrovės įstatinis kapitalas sudarė tik 250 Lt (t. 2, b. l. 51-52). Juridinių asmenų registro duomenimis, minėtos bendrovės nesinaudoja Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1407 pagrindu suteiktu nauju juridinio asmens kodu, nors nėra likviduotos, tačiau realiai veiklos nevykdo. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad UAB „VAC“ 1994-1995 metais dirbo nuostolingai, 1994 m. pirmajame ketvirtyje bendrovės nuostolis buvo 359 226 Lt (t. 2, b. l. 51), finansinės skolos per 1994 metus padidėjo 8,4 mln. Lt. Šiai bendrovei 1997 m. rugsėjo 30 d. iškelta bankroto byla, įmonė likviduota ir išregistruota iš įmonių rejestro. UAB „Adek“ veikla 1994 metais buvo nuostolinga, ilgalaikio turto ši bendrovė neturėjo (t. 2, b. l. 51). Bendrovės direktorius S. S. parodė, jog direktoriumi buvo tik formaliai, o bendrovė faktiškai jokios veiklos nevykdė, viskas priklausė UAB „VAC“. Juridinių asmenų registro duomenimis, minėta bendrovė taip pat nesinaudoja pagal Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 1407 suteiktu nauju juridinio asmens kodu, nors ji ir nėra likviduota, tačiau realiai veiklos nevykdo. G. Rapoporto IĮ „Grik“, savininko sprendimu 2002 m. gruodžio 13 d. reorganizuota į UAB „Vektorinės sistemos“, kurios atsakomybė už G. Rapoporto IĮ „Grik“ prievoles baigiasi 2005 m. gruodžio 13 d. (CK 2.104 str. 2 d.). UAB „Vektorinės sistemos“ nekilnojamojo turto neturi. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad UAB „Badva“ praktiškai dirbo UAB „VAC“ (t. 15, b. l. 45-50), jos vykdė bendrą ūkine veiklą (t. 11, b. l. 92-94). Juridinių asmenų registro duomenimis, minėta bendrovė likviduojama. Ribotos atsakomybės bendrovė „Ilva Limited“ registruota Ukrainos Respublikoje, Stachanovo mieste. Skola iš minėtos bendrovės bankui nepriteista. Vilniaus apygardos prokuratūros 1996 m. kovo 11 d. raštu Nr. 7-524-96 Lietuvos bankams nurodyta sustabdyti operacijas su Ukrainos firmos „Ilva“ sąskaitose esančiomis lėšomis, išskyrus pinigų įnešimą.

Ieškovas nurodė, kad LKB „Kredito bankas“ 2004 m. birželio 23 d. reikalavimų perleidimo sutartimi Nr. 41 perleido Baltarusijos bankui AB „Paritetbank“ reikalavimo teisę į UAB „Optimalita“ 2 mln. Lt skolą, susidariusią pagal Ūkinio teismo 1995 m. spalio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 3T/2725/1995; reikalavimo teisę į UAB „VAC“ 450 000 Lt skolą, susidariusią pagal Vilniaus apygardos teismo 1998 m. kovo 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-65/1998; reikalavimo teisę į UAB „VAKO“ l mln. Lt skolą, susidariusią pagal Ūkinio teismo 1995 m. gruodžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 9T/2546/1995; reikalavimo teisę į UAB „Vektorinės sistemos“ l mln. Lt skolą, susidariusią pagal Ūkinio teismo 1996 m. gegužės 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 9/1553/1996. Šiais teismo sprendimais priteistos tokios sumos:

Ūkinio teismo 1995 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 3T/2725/1995 KB „Kredito bankas“ naudai iš UAB „Optimalita“ priteistos paskolos pagal 1994 m. gruodžio 29 d. paskolos sutartį Nr. 160 ir 1994 m. gruodžio 29 d. paskolos sutartį Nr. 237. Paskolos sutartimi Nr. 160 buvo apjungtos paskolos, suteiktos pagal: 1994 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutartį Nr. 150 (200 000 JAV dolerių - 800 000 Lt), 1994 m. rugpjūčio 12 d. paskolos sutartį Nr. 149 (234 000 JAV dolerių - 936 000 Lt), 1994 m. gegužės 4 d. paskolos sutartį Nr. 131 (110 000 JAV dolerių - 440 000 Lt) (t. 3, b. l. 75). Paskolos sutartimi Nr. 237 apjungtos paskolos, suteiktos pagal: 1994 m. rugsėjo 2 d. paskolos sutartį Nr. 211 (5 500 Lt), 1994 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartį Nr. 213 (85 500 Lt), 1994 m. liepos 26 d. paskolos sutartį Nr. 187 (336 896 Lt), 1994 m. liepos 26 d. paskolos sutartį Nr. 189 (184 500 Lt), (t. 3, b. l. 75). Vilniaus apygardos teismo 1998 m. kovo 5 d. sprendimu UAB „VAC“ bankroto byloje Nr. 2-65/1998 patvirtintas ieškovo 21 220 688 Lt finansinis reikalavimas. Ūkinio teismo 1995 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 9T/2546/1995 iš UAB „VAKO“ priteista 800 000 Lt paskola pagal 1994 m. balandžio 28 d. paskolos sutartį Nr. 139. Ūkinio teismo 1996 m. gegužės 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 9/1553/1996 iš G. Rapoporto IĮ „Grik“ (reorganizuotos į UAB „Vektorinės sistemos“) priteista pagal 1995 m. balandžio 5 d. paskolos sutartį Nr. 11V-95 338 800 JAV dolerių, arba l 355 200 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad pagal aukščiau paminėtas paskolų sutartis paskolos išieškomos nebuvo, nes bendrovės, kurioms buvo suteiktos paskolos, neturėjo turto arba pajamų joms grąžinti. Atsižvelgiant į 2004 m. birželio 23 d. reikalavimų perleidimo sutartimi Nr. 41 perleistas reikalavimo teises Baltarusijos AB „Paritetbank“, ieškinio reikalavimus atsakovui S. G. ieškovas sumažino l 381 000 Lt; atsakovei L. G. (M.) - 2 236 000 Lt, solidariems atsakovams V. K. ir S. G. - 440 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė kaip neįrodytą, konstatavęs, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio, nors privalėjo nurodyti iš kokių teismo nuosprendžiais pripažintų nusikalstamomis veikų ir kokio dydžio žala atsirado ieškovui ir koks šios žalos atsiradimo mechanizmas, tai yra įrodyti pagal kiekvieną nusikalstamos veikos epizodą padarytos žalos dydį, kuris turi būti mažinamas juridinių ir fizinių asmenų grąžintų paskolų dydžiu, priteistos ir išieškotos paskolos dydžiu, perleistos reikalavimo teisės dydžiu.

Teismas nurodė, kad nagrinėjant baudžiamąsias bylas paaiškėjo, jog dėl nusikalstamų veikų iššvaistytos KB „Kredito bankas“ pinigų sumos nesutampa su realiai atsiradusia žala, kadangi šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog visos neteisėtai išduotos paskolos yra priteistos, konkrečiai:

Ūkinio teismo 1995 m. spalio 24 d. sprendimu iš UAB „Optimalita“ yra priteista KB „Kredito bankas“ naudai 7 158 641,55 Lt negrąžintų paskolų, nesumokėtų palūkanų bei netesybų (t. 2, b. l. 24). Pagal šį teismo sprendimą tik 2002 m. birželio 7 d. buvo išduotas vykdomasis raštas (t. 2, b. l. 25), kuriame pirmieji duomenys apie jo vykdymo eigą atsirado tik 2005 m. lapkričio 16 d. (t. 2, b. l. 68). Antstolė 2005 m. lapkričio 16 d. surašė aktą apie UAB „Optimalita“ neradimą ir išieškojimo negalimumą. Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktas 2004 m. balandžio 1 d. galutinio atsiskaitymo su LKB „Kredito bankas“ kreditoriais, perleidžiant banko reikalavimo teises, planas (t. 2, b. l. 47), patvirtina, kad reikalavimo teisė į 2 mln. Lt UAB „Optimalita“ priteistos skolos buvo perleista Baltarusijos bankui „Poisk“. Ieškovo atstovas nenurodė, pagal kokias neteisėtai atsakovų išduotas paskolos sutartis dalis 7 158 641, 55 Lt skolos buvo priteista, tai yra pagal kokius reikalavimus į UAB „Optimalita“ 2 mln. Lt skolos buvo perleista bankui „Poisk“ ir kodėl toliau buvo vykdomas išieškojimas iš UAB „Optimalita“ į visus 7 158 641, 55 Lt skolos, neatėmus 2 mln. Lt perleistos skolos. Teismas sprendė, kad tai patvirtina ieškovo nesąžiningą elgesį, tai yra ieškovas, perleidęs reikalavimo teises į dalį skolos, bandė visą skolą išieškoti iš pirminio skolininko UAB „Optimalita“. Antra vertus, teismas nurodė, kad nepagrįstas yra ieškovo delsimas nuo 1995 m. spalio 24 d., tai yra skolos priteisimo, iki 2002 m. birželio 7 d., tai yra kai ieškovo prašymu buvo išduotas vykdomasis raštas. Šių duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, pagal kokias sutartis, kurio iš atsakovų neteisėtai išduotos UAB „Optimalita“ paskolos yra padengtos. Be to, teismas sprendė, kad ieškovo pateikti aktai apie išieškojimo negalimumą iš UAB „Optimalita“ (t. 1, b. l. 125-127, 130-131) rodo, kad iš skolininko buvo vykdomi išieškojimai ir pagal kitus teismo sprendimus, kurių vykdomųjų raštų numeriai nesutampa su vykdomojo rašto numeriu, kuris išduotas pagal Ūkinio teismo 1995 m. spalio 24 d. sprendimą. Todėl teismas konstatavo, kad nenustačius, kokios neteisėtai išduotos paskolos, ir kiek jos padengtos, ar kokia apimtimi reikalavimo teisė yra perleista, negalima tiksliai nustatyti žalos dydžio. Ūkinio teismo 1995 m. lapkričio 21 d. sprendimu iš UAB „VAC“ priteista ieškovui 377 899,98 Lt skolos, palūkanų ir delspinigių pagal 1994 m. gruodžio 29 d. paskolos sutartį už suteiktą UAB „Badva“ paskolą, kuri skolos perkėlimo sutartimi perkelta UAB „VAC“ (t. 2, b. l. 22). Ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kad pagal šį teismo sprendimą būtų išduotas vykdomasis raštas ir pateiktas vykdyti. Ūkinio teismo 1995 m. birželio 14 d. sprendimu iš UAB „VAC“ priteista ieškovui 7 679 712 Lt paskola, palūkanos ir delspinigiai pagal 1995 m. sausio 31 d. kredito sutartį (t. 2, b. l. 28). Pagal šį teismo sprendimą 1995 m. lapkričio 27 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, tačiau duomenų apie šio sprendimo vykdymo eigą ieškovas nepateikė. Teismas nurodė, kad 2004 m. balandžio 1 d. galutinio atsiskaitymo su LKB „Kredito bankas“ kreditoriais, perleidžiant banko reikalavimo teises, planas (t. 2, b. l. 47), patvirtina, kad reikalavimo teisė į 450 000 Lt UAB „VAC“ skolą yra perleista Baltarusijos bankui „Poisk“. Ūkinio teismo 1995 m. lapkričio 21 d. sprendimu iš UAB „VAC“ priteista ieškovui 7 672 201, 13 Lt skolos, 1 762 435, 40 Lt palūkanų ir 1 314 278, 50 Lt netesybų pagal šešias sutartis 1994 m. balandžio 11 d. – 1994 m. gruodžio 29 d. (t. 2, b. l. 33). Tačiau kokios konkrečiai tai sutartys neįvardinta nei teismo sprendime, jų nenurodė ir ieškovas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pagal šį teismo sprendimą būtų išduotas vykdomasis raštas ir pateiktas vykdyti. Vilniaus apygardos teismo 1998 m. kovo 5 d. nutartis patvirtina, kad UAB „VAC“ bankroto byloje patvirtintas KB „Kredito bankas“ finansinis reikalavimas 21 220 688 Lt sumai (t. 1, b. l. 167). Ūkinio teismo 1995 m. lapkričio 23 d. sprendimu iš UAB „Adek“ priteista ieškovui 2 356 427 Lt paskolos, 8 227 782, 15 Lt palūkanų ir 52 264, 20 Lt netesybų (t. 2, b. l. 42). Kokios tai negrąžintos paskolos, ieškovas nenurodė. Pagal šį teismo sprendimą 1996 m. gegužės 16 d. išduotas vykdomasis raštas 1996 m. spalio 28 d. grąžintas išieškotojui su turto neradimo aktu. Duomenų apie vėlesnį bandymą išieškoti skolą byloje nėra. Ūkinio teismo 1996 m. gegužės 21 d. sprendimu iš G. Rapoporto IĮ „Grik“ priteista ieškovui 1 695 376, 88 Lt negrąžintos paskolos pagal 1994 m. liepos 7 d. kredito sutartį Nr. 143 ir 1995 m. balandžio 5 d. paskolos sutartį Nr. 11V-95 (t. 1, b. l. 168). G. Rapoporto IĮ „Grik“ 2002 m. liepos mėnesį pertvarkyta į UAB „Vektorinės sistemos“ (t. 1, b. l. 123), kuri yra trejus metus atsakinga pagal G. Rapoporto IĮ „Grik“ prievoles. Byloje nėra duomenų, kad pagal šį teismo sprendimą būtų išduotas vykdomasis raštas ir pateiktas vykdyti. Byloje esantis 2004 m. balandžio 1 d. galutinio atsiskaitymo su LKB „Kredito bankas“ kreditoriais, perleidžiant banko reikalavimo teises, planas (t. 2, b. l. 47) patvirtina, kad reikalavimo teisė į 1 mln. Lt UAB „Vektorinės sistemos“ priteistos skolos buvo perleista Baltarusijos bankui „Poisk“, į 147,53 Lt – V. B. Be to, reikalavimo teisės į 2 446, 27 Lt priteistos G. Rapoporto IĮ ,,Grik“ skolos perleista V. Kolesnikovo firmai „Kolvita“, į 1 164, 76 Lt – V. P., į 13 955, 30 Lt – A. Š., į 3 546, 76 Lt – D. V. pagal atsakovo S. G. išduotą garantinį raštą Anglijos ribotos atsakomybės kompanijos „F.T.E. Ltd.“ filialui Lietuvoje, sutartinė civilinė atsakomybė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1995 m. gruodžio 14 d. sprendimu atsirado V. Š., iš kurio priteista 766 572 Lt negrąžintos paskolos ir 1 050 126 Lt palūkanų (t. 2, b. l. 34). Paskutinį kartą pagal šį teismo sprendimą V. Š. turtinė padėtis tikrinta 1997 m. rugsėjo 16 d. (t. 2, b. l. 35). Teismas nurodė, kad pagal 2004 m. balandžio 1 d. galutinio atsiskaitymo su LKB „Kredito bankas“ kreditoriais, perleidžiant banko reikalavimo teises, planą (t. 2, b. l. 47), reikalavimo teisė į 136 639, 38 Lt skolos iš V. Š. yra perleista Baltarusijos bankui „Poisk“. pagal atsakovo S. G. išduotus kreditus pagal paskolos sutartis (1994 m. vasario 18 d. Nr. 118, 1994 m. balandžio 29 d. Nr. 150, 1994 m. gegužės 4 d. Nr. 132A), kurias pasirašė N. P. ir iš byloje esančio Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997 m. kovo 12 d. sprendimo (t. 2, b. l. 38) matyti kad šios paskolos ieškovui buvo priteistos iš N. P. ir subsidiariai iš UAB „Optimalita“, viso 4 797 135, 64 Lt. Paskutinį kartą N. P. turtinė padėtis tikrinta tik 1998 m. vasario 5 d. (t. 2, b. l. 40). dėl 1994 m. spalio 14 d. paskolos sutarties Nr. 157, išduodant paskolą UAB „Ilva Limited“, byloje yra duomenų, kad dalis šios paskolos 36 380 Lt yra grąžinta, o dėl dalies paskolos 1996 m. kovo 26 d. ieškovas kreipėsi į teismą (t. 2, b. l. 8). Duomenų apie šios skolos priteisimą ir išieškojimą iš UAB „Ilva Limited“ ieškovas nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad ieškovas neturi teisės reikalauti atlyginti žalą dėl tokių neteisėtai atsakovų išduotų paskolų, į kurias reikalavimo teises yra perleidęs kitiems asmenis, neatsižvelgiant į tai, ar šie asmenys išieškojo pinigų sumas pagal perleistas reikalavimo teises. Teismas sprendė, kad įrodinėjimo procese ieškovas elgėsi nesąžiningai, vengė pateikti įrodymus, kuriuos gali pateikti tik pats ieškovas, pradiniame ieškinyje neinformavo teismo apie perleistas reikalavimo teises, teismo siūlymu, atsisakė tikslinti ieškinį ir skirti buhalterinę ar finansų ekspertizę (tyrimą). Be to, teismas nurodė, kad bylos įrodymai - šalių paaiškinimai, ieškovo pateikti teismo sprendimai bei jų pagrindu išduoti vykdomieji raštai, patvirtina, kad visos atsakovų išduotos paskolos ieškovui buvo priteistos dar iki apkaltinamųjų nuosprendžių atsakovams priėmimo, tačiau ieškovas nepagrįstai delsė pasiimti vykdomuosius raštus ir pateikti juos vykdyti, o dėl dalies priteistų skolų ieškovas neįrodė, kad būtų pateikęs vykdomuosius raštus vykdymui. Todėl teismas padarė išvadą, kad paties ieškovo pasyvus elgesys vykdymo procese, tai yra po skolų priteisimo, padėjo žalai atsirasti (1964 m. CK 497 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo šiuos motyvus:

teismas, konstatuodamas, kad ieškovas privalėjo šioje byloje įrodyti pagal kiekvieną nusikalstamos veikos epizodą padarytos žalos dydį, neatsižvelgė į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-20/2002 nustatytas aplinkybes, kurios pagal CPK 182 straipsnį, turi prejudicinę galią;teismas sprendime nepasisakė dėl ieškinyje nurodytų juridinių ir fizinių asmenų turtinės padėties ir ūkinės veiklos, nuo ko priklausė ir realios ieškovo galimybės vykdyti skolos išieškojimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovai, sutikdami su teismo sprendimo motyvais, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Be to, teigia, kad ieškovo apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

CPK 178 straipsnyje nustatyta šalių įrodinėjimo pareiga. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai).

Ieškovas reikalavimą atsakovams atlyginti padarytą žalą grindžia aplinkybėmis, nustatytomis įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais: atsakovei L. M. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. sausio 14 d. nuosprendžiu bei Vilniaus apygardos teismo 2004 m. liepos 1 d. nutartimi, atsakovams S. G. ir V. K. –Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu. Šiais teismo procesiniais dokumentais nustatyta, kad atsakovai nusikalstamais veiksmais ieškovui padarė žalą, ieškovui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl žalos dydžio nustatymo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, motyvuojant tuo, kad, nepateikus papildomų įrodymų, nėra galimybės nustatyti žalos dydį.

Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimų netenkino, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių padarytos žalos dydį. Todėl teismas, negalėdamas esančių byloje įrodymų pagrindu nustatyti atsakovų nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dydžio, ieškinį atmetė, kaip neįrodytą.

Ieškovas ieškinio pareiškime nurodė įrodymus, kuriais jis ketino įrodinėti savo reikalavimą. Nagrinėjant civilinę bylą ieškovas papildomai pateikė įrodymus, kurie, jo manymu, apsprendžia žalos dydį. Tačiau, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas iš esmės nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti padarytos žalos dydį. Taigi, byloje nebuvo surinkta tiek įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti padarytos ieškovui žalos dydį. Tačiau teismas, matydamas, kad nepakanka reikšmingų bylai įrodymų, turi teisę įpareigoti šalį pateikti teismo nuomone reikšmingus bylai įrodymus (CPK 198, 199 str.), arba, jeigu iškyla klausimai, į kuriuos atsakyti reikalingos specialios žinios, skirti ekspertizę (CPK 212 str.).

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas 2005 m. rugsėjo 29 d., 2005 m. spalio 20 d. žodinėmis nutartimis ieškovui tik pasiūlė pateikti įrodymus bei pagalvoti, ar nėra tikslinga skirti finansinę ekspertizę (t. 1, b. l. 611, 147, 179). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas įrodinėjimo procese elgėsi nesąžiningai, vengė pateikti įrodymus, netikslino ieškinio, tačiau teismas nesiėmė priemonių ieškovą sudrausminti. Pažymėtina, kad šalys procesines pareigas privalo vykdyti. Už teismo reikalavimų nevykdymą, tarp jų ir rašytinių įrodymų nepateikimą, kaltiems asmenims yra skiriamos baudos (CPK 199 str. 6 d.), taip pat teismas, nustatęs, kad šalis piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, gali skirti asmeniui baudą (CPK 95 str.).

Tuo tarpu, kaip jau buvo pasakyta, teismas, matydamas, kad nepakanka įrodymų nustatyti žalos dydį, ieškovui tik pasiūlė pateikti įrodymus. Nors teismas pagal įstatymą nėra įrodinėjimo subjektas, tačiau siekiant priimti pagrįstą ir teisingą sprendimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, faktų buvimą ar nebuvimą. Todėl teismas gali įpareigoti šalis pateikti jų netgi nenurodytus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį dėl įrodymų nepakankamumo, šia savo teise nepasinaudojo. Įsiteisėję Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. gegužės 28 d. ir 2004 m. sausio 4 d. nuosprendžiai bei Vilniaus apygardos teismo 2004 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamosiose bylose yra privalomi nagrinėjant šią civilinę bylą. Teismo nuosprendžiais yra nustatyta, kad atsakovai nusikaltimais padarė ieškovui žalą ir kad ją padarė būtent atsakovai, t.y. yra nustatytas priežastinis ryšys tarp žalos ir nuteistųjų veiksmų. Atsakovai nebegali įrodinėti, kad jie yra nekalti dėl atsiradusios žalos, nes jų kaltę taip pat patvirtina įsiteisėję teismo nuosprendžiai. Tokiu būdu nagrinėjant šią civilinę bylą reikia nustatyti tik žalos dydį.

Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kuriems esant būtų galima nustatyti žalos dydį. Įrodymus, patvirtinančius išieškotų pagal teismo sprendimus skolų dydžius, vykdomuosius dokumentus ir duomenis apie jų pateikimą vykdymui, apie negalimumą išieškoti priteistas skolas ir kitus duomenis, kurių nesant byloje buvo atmesti ieškovo reikalavimai, būtina išreikalauti iš ieškovo (CPK 156 str. 1 d., 199 str.).

Kadangi pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Danutė MilašienėTeisėjai Vigintas VišinskisVincas Verseckas