- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-21
- Bylos Nr.
- 2S-1460-153/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Izolda Nėnienė, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- E. J., R. J.
- Atsakovas
- V. L., A. L., Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Jurbarkų
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centro
procesinio dokumento kategorijos: 122.1., 122.3, 122.5, 121.5, 106.8.2.
NUTARTIS
2011 m. rugsėjo 21 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų E. J. ir R. J. atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų E. J. ir R. J. ieškinį atsakovams V. L., A. L. ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Jurbarkų seniūnijai, trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Tauragės filialui dėl pažymos pripažinimo negaliojančia ir nuosavybės teisės į pastatus pripažinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai E. J. ir R. J. Jurbarko rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2002-05-30 Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Jurbarkų seniūnijos pažymą Nr. 248, kurios pagrindu atsakovas V. L. savo vardu įregistravo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) ; 2) panaikinti teisinę registraciją atsakovo V. L. vardu į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) ; 3) pripažinti ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į ½ dalį pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato su dviem priestatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ; 4) pripažinti atsakovams V. L. ir A. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į ½ dalį pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato su dviem priestatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ; 5) priteisti iš atsakovų ieškovų naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį, nurodė kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba į Jurbarko rajono apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-6-74/2011 ir ieškovų įtraukimo į šį procesą.
Teismas nustatė, kad Jurbarko rajono apylinkės teisme 2011-04-20 buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-6-74/2011, kurioje buvo nutraukta santuoka tarp A. L. ir V. L. ir padalintas jų turtas, taip pat buvo padalintas ir šiame ieškinyje nuosavybe prašomas pripažinti turtas, t. y. gyvenamasis namas, šiltnamis ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) . Ieškovai nepateikė jokių dokumentų, jog būtų teismo prašę juos įtraukti į teisminį procesą civilinėje byloje Nr. 2-6-74/2011. Teismo nuomone, dabartiniu metu ieškovai turėtų pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-6-74/2011 su prašymu juos įtraukti dalyvaujančiais asmenimis, nes turto padalijimo bylose kreditoriai trauktini dalyvaujančiais asmenimis, visi klausimai turi būti išspręsti nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą. Teismas nurodė, kad dėl pripažinimo negaliojančia 2002-05-30 Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Jurbarkų seniūnijos pažymos Nr. 248 ir panaikinimo teisinės registracijos V. L. vardu į gyvenamąjį namą ir šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovai turi kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 str. 2 d. 2 p. pagrindu, kaip neteismingą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai E. J. ir R. J. prašė Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti ir bylą perduoti nagrinėti Jurbarko rajono apylinkės teismui. Apeliantų nuomone, skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta dėl šių motyvų:
1) ieškinio reikalavimai dėl seniūnijos pažymos pripažinimo negaliojančia ir teisinės registracijos panaikinimo būtų teismingi administraciniam teismui, tačiau kiti du ieškinio reikalavimai dėl nuosavybės teisės į nekilnojamuosius pastatus pripažinimo ieškovų ir atsakovų vardu lygiomis dalimis yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Byloje esant pareikštiems susijusiems administracinio teisinio pobūdžio ir civilinio teisinio pobūdžio reikalavimams, turi būti taikoma absorbcijos taisyklė ir byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė, todėl ieškinys yra teismingas Jurbarko rajono apylinkės teismui;
2) Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimas byloje, kurioje yra nutraukta atsakovų V. L. ir A. L. santuoka ir padalintas turtas, nėra įsiteisėjęs ir yra apskųstas. Pagal CPK 365 str. procesą atnaujinti galima prašyti tik tuomet, kai teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Į minėtą bylą ieškovai nebuvo įtraukti dėl teismo kaltės. Be to, ieškinys, kurį teismas atsisakė priimti, yra pareikštas ne tik civilinės bylos Nr. 2-6-74/2011 šalims V. L. ir A. L., bet ir dar vienam atsakovui – Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Jurbarkų seniūnijai;
3) atsakovė A. L. informavo Jurbarko rajono apylinkės teismą iki bylos Nr. 2-6-74/2011 pradėjimo nagrinėti iš esmės apie ieškovų pareikštą ieškinį bei apie ieškovus kaip kreditorius ir prašė privalomai sustabdyti bylą Nr. 2-6-74/2011, kol bus išspręstas ieškovų ieškinys, nes jame ginčijamas įgijimo teisinis pagrindas to turto, kurį A. L. ir V. L. dalijosi byloje Nr. 2-6-74/2011. Teismas byloje Nr. 2-6-74/2011 ne tik nepriėmė jokio procesinio sprendimo dėl A. L. prašymo sustabdyti bylą, bet ir matydamas, kad yra ginčijamas šioje byloje dalijamo turto įsigijimo pagrindas, neįtraukė ieškovų trečiaisiais asmenimis į procesą, nesustabdė bylos, o ją išnagrinėjo iš esmės, net nedalyvaujant atsakovei A. L.. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė į procesą neįtrauktų asmenų teises;
4) ieškinys, kurį teismas atsisakė priimti, turi būti nagrinėjamas atskirai, kadangi jo yra ne tos pačios šalys, jame ginčijamas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovo V. L. atstovas advokatas Z. J. J. prašė atskirąjį skundą atmesti dėl šių motyvų:
1) reikalavimas pripažinti negaliojančia Jurbarkų seniūnijos 2002-05-30 pažymą Nr. 248 bei panaikinti teisinę namų valdos registraciją, jeigu tai atsisakytų padaryti savo sprendimu Nekilnojamąjį turtą registruojanti institucija, turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Kreiptis dėl teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo ieškovai galėtų tik nuginčiję pažymą Nr. 248 ir jeigu dėl kokių nors priežasčių VĮ Registrų centras namų valdos įregistravimo V. L. vardu nepanaikintų;
2) ieškovai tik nuginčiję namų valdos (gyvenamojo namo ir ūkinių statinių) teisinę registraciją ir turėdami rašytinius įrodymus, kad gali pretenduoti į dalį namų valdos, galėtų reikšti tokius ieškinio reikalavimus;
3) ieškovų pradėta byla ir joje reiškiami turtiniai reikalavimai yra ne kas kita, o mėginimas ir toliau vilkinti teisme išnagrinėtą bylą Nr. 2-6-74/2011. Ieškovai klaidina teigdami, kad jie į procesą trečiaisiais asmenimis nebuvo įtraukti ir teismas nepriėmė jokio procesinio sprendimo dėl A. L. prašymo sustabdyti bylą. Ieškovė E. J., kuri yra atsakovės A. L. duktė, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, tačiau pretenzijų į namų valdos dalį nesikreipė į teismą nei raštu, nei žodžiu dėl įtraukimo į šią bylą trečiaisiais asmenimis.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl ieškinio reikalavimo rūšinio teismingumo.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė (b. l. 80-81), jog ieškovai neteisingai įgyvendina savo teises, nes pareiškė turtinius reikalavimus dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atskiroje byloje, o ne civilinėje byloje Nr. 2-6-74/2011 dėl atsakovų (sutuoktinių) bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo. Taip pat kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl pažymos ir nekilnojamo turto teisinės registracijos panaikinimo, nors šios kategorijos ginčai priskirtini nagrinėti ne bendrosios kompetencijos teismui, o administraciniam teismui.
Bylos duomenimis, ieškovai E. J. ir R. J. ieškinio pareiškime nurodė, kad prašo pripažinti ieškovams nuosavybės teisę į Jurbarko rajone, Dainių kaime esančio nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo, ūkio pastatus) ½ dalį, nes ginčo turtas sukurtas ieškovų lėšomis ir darbu. Tame pačiame ieškinio pareiškime ieškovai prašė pripažinti negaliojančia Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Jurbarko seniūnijos 2002-05-30 pažymą Nr. 248, kurios pagrindu atsakovai įregistravo ginčo turtą savo vardu, bei panaikinti ginčo turto teisinę registraciją atsakovų vardu (b. l. 2-6). Taigi matyti, kad ieškovai ieškinio pareiškime sujungė kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus siekdami įgyti nuosavybės teisę į ½ dalį nekilnojamo turto, priklausančio atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CPK 136 str. 1 d.).
Administracinių bylų teisenos įstatymas nereglamentuoja atvejų, kuomet yra sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurių dalis yra teisminga administraciniam teismui, kita dalis teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Civilinio proceso kodekso 26 str. 2 d. yra nustatyta, kad jeigu byloje vienas reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovų ieškinio pareiškimą, kaip nepriskirtiną šiam (bendrosios kompetencijos) teismui.
Įstatyme įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai (CPK 7 str.), proceso tikslas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.) lemia tai, kad tiek teismas, tiek proceso dalyviai turi būti suinteresuoti kuo greičiau išspręsti kilusį ginčą. Todėl teisėjų kolegija sutinka su ieškovų atskirojo skundo motyvais, kad ieškinio reikalavimų pareiškimas skirtingose bylose ir skirtingos kompetencijos teismuose užvilkins teisminį procesą ir pažeis CPK 7 str. nuostatas.
Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko. Todėl pagrįstas atskirojo skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, atsisakydamas priimti ieškovų ieškinio pareiškimą vien tuo pagrindu, jog ieškovai, nebūdami įtraukti į bylos nagrinėjimą civilinėje byloje Nr. 2-6-74/2011, minėtoje byloje nesikreipė dėl proceso atnaujinimo, o pareiškė ieškinį kitoje byloje. Pažymėtina, kad skundžiamojoje teismo nutartyje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis Nr. 3k-P-186/2010 nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškovų ieškinio pareiškimą, nes kasacine tvarka išnagrinėtos civilinės bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos. Kaip matyti iš šioje byloje pateikto ieškinio pareiškimo, ieškovai yra tos nuomonės, kad jie yra ginčo nekilnojamo turto bendraturčiai, nes turtą kartu su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo ieškovai, o ne atsakovų kreditoriai. Todėl ieškovai prašo teismą pripažinti jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į ginčo turto ½ dalį, o ne priteisti iš atsakovų lėšas ir darbo sąnaudų išlaidas, investuotas į atsakovų vardu registruotą ginčo nekilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje šių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą suklydo.
Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų, nes jie neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant tokioms aplinkybėms skundžiama nutartis dėl proceso teisės normų pažeidimo panaikinama (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.), atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, nes ieškinio pareiškimo priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo diskrecijai (CPK 137 str. 1 d.). Skundžiamą nutartį panaikinus, ieškinio pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti, ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.