- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-17
- Bylos Nr.
- e2A-250-565/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- E. K., M. V.
- Ieškovas
- UAB „Senamiesčio ūkis“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovėms E. K. ir M. V. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms, prašydamas priteisti iš atsakovių E. K. ir M. V. ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ naudai lygiomis dalimis 142,07 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad ieškovui buvo pavesta vykdyti daugiabučių namų, įtrauktų į ieškovo administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų, tarp kurių yra daugiabutis namas, kuriame yra atsakovėms priklaususios negyvenamosios patalpos, sąrašus, patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. sausio 16 d. ir 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymais, bendrojo naudojimo objektų administravimą. Kadangi ieškovas teikė administravimo ir namo bendro naudojimo objektų techninės priežiūros paslaugas atsakovėms bendrąja daline nuosavybe priklausiusioms negyvenamosioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), atsakovės, kaip ir kiti administruojamo namo bendrasavininkiai, turėjo prievolę mokėti už suteiktas paslaugas, už kurias atsakovės liko skolingos ieškovui 142,07 Eur (490,55 Lt) už laikotarpį nuo 2010 m. vasario mėn. iki 2011 m. gegužės 31 d. imtinai.
3. Atsakovė E. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad jai buvo suteiktos ieškinyje nurodytos paslaugos. Ieškovas skolą įrodinėjo pažyma ir 2011 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita–faktūra, kuri yra vienašalis aktas, tačiau šie dokumentai nesudaro pagrindo reikalauti apmokėjimo, taigi atsakovei yra neaišku, kada ir kokias paslaugas ieškovas suteikė.
4. Atsakovė M. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį visiškai patenkino ir priteisė iš atsakovės E. K. ieškovo naudai 71,04 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovės M. V. priteisė ieškovo naudai 71,03 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas teikia butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas Vilniaus mieste. Atsakovėms nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso 72 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa, esanti daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-29 „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 30-8 „Dėl administracijos direktoriaus įsakymo 2006 m. sausio 16 d. Nr. 30-29 „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ keitimo“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“, 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-2610 „Dėl Administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 30-2398 „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ pakeitimo“, ieškovui buvo pavesta vykdyti daugiabučių namų, įtrauktų į UAB „Senamiesčio ūkis“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašus, patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-29 ir 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 30-2398, bendrojo naudojimo objektų administravimą. Aplinkybės, kad tarp priskirtų namų buvo paskirtas ir daugiabutis namas, kuriame yra ir atsakovėms priklaususios negyvenamosios patalpos, atsakovės neginčijo. Atsakovės kaip ir kiti administruojamo namo bendrasavininkiai turėjo prievolę mokėti už suteiktas paslaugas. Tačiau už ieškovo teikiamas paslaugas atsakovės atsiskaitė ne visiškai, šią aplinkybę patvirtina ieškovo mokėjimų suvestinė, kad už patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2010 vasario mėnesio iki 2011 m. gegužės mėnesio 31 d. imtinai liko nepadengtas 142,07 Eur (490,55 Lt) įsiskolinimas.
7. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ už administravimo, komunalinių paslaugų teikimą, techninę priežiūrą apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Paskyrus bendro naudojimo administratorių, butų ir kitų patalpų savininkai jam apmoka už vykdomą bendrojo naudojimo objektų administravimą. Teismas sprendė, kad kiekvienam asmeniui informacija, išdėstyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme yra viešai prieinama, apie ieškovui priskirtų funkcijų pradžios vykdymą atsakovės buvo informuotos pranešimais, siųstais visais ieškovui žinomais ir nustatytais adresais, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovės nesusipažino su įsakymu, kuriuo ieškovas buvo paskirtas administruoti nurodytas patalpas. Ieškovas pateikė Apyvartos žiniaraštį už suteiktas paslaugas, iš kurio matyti, kad iš atsakovių buvo gauti mokėjimai, taigi atsakovės apie paslaugų teikimą žinojo ir pripažino, kad joms šios paslaugos buvo teikiamos.
8. Teismas atmetė atsakovės E. K. argumentą, kad ieškovo išrašyta PVM sąskaita-faktūra kaip vienašališkai išrašytas dokumentas įrodomosios reikšmės neturi, kadangi pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1087-943/2015 buvo konstatuota, kad PVM sąskaita-faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas, vertintinas kaip viena iš įrodinėjimo priemonių, remiantis kuria gali būti įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymų. Atsakovė neįrodė, kad ieškovas neatliko jokių administravimo, komunalinių ar techninės eksploatacijos priežiūros paslaugų, už kurias buvo išrašomos sąskaitos-faktūros, priešingai, aplinkybę, kad šios paslaugos buvo joms teikiamos, patvirtina ieškovo pateiktame apyvartos žiniaraštyje užfiksuoti atsakovių gauti mokėjimai už administravimo paslaugas. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimus (CPK 178 str.)
9. Teismas, patenkinęs ieškinį, priteisė iš abiejų atsakovių lygiomis dalimis ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 15 Eur žyminį mokestį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Atsakovė E. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
10.1. Atlikti mokėjimai neturi jokios įrodomosios galios ginčo laikotarpiui.
10.2. Byloje kilo ginčas dėl paslaugų nesuteikimo, todėl atsakovės niekada nepripažino, kad ginčo laikotarpiu ieškovas suteikė paslaugas.
10.3. Ne atsakovai turi įrodyti paslaugų nesuteikimą, o ieškovas turi įrodyti, kad suteikė paslaugas.
10.4. Ieškovas turėjo pateikti įrodymus, kad tam tikras darbuotojas tam tikru metu padarė konkretų darbą. Darbų atlikimą įrodo įrašai, esantys statinio priežiūros techninės priežiūros, šildymo sistemos, elektros sistemos, komunalinių paslaugų žurnalai, darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad buvo suteiktos paslaugos.
10.5. Teismo posėdžio metu teismas du kartus pasiūlė ieškovo atstovei pateikti papildomus įrodymus, tačiau ieškovo atstovė atsisakė tai padaryti. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu patvirtinto Pastato Šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo reikalavimuose nurodyta, kad turi būti pildomas Šilumos punkto šildymo sistemos priežiūros žurnalas, kuriame privalo būti atliekami Šilumos punkto prietaisų rodmenų įrašai ir registruojami operatyviniai veiksmai, patvirtinantys, kad ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę buvo atliekami darbai, tačiau šiuo atveju toks žurnalas į bylą nepateiktas.
10.6. Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašo I dalies 1 p. nurodyta, kad šis statybos techninis reglamentas nustato gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ir kitų statinių, išskyrus energetikos objektus, taip pat statinius, kurių naudojimo priežiūrą vykdo Susisiekimo ministerija, techninės priežiūros reikalavimus, kvalifikacinius reikalavimus statinių techniniams prižiūrėtojams, šių statinių techninės priežiūros dokumentų formas bei pildymo ir saugojimo tvarką.
11. Ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
11.1. Ieškovui buvo pavesta vykdyti daugiabučių namų, įtrauktų į UAB „Senamiesčio ūkis“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašus, patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, bendrojo naudojimo objektų administravimą. Atsakovė nepateikė duomenų, kad ginčo laikotarpiu namo, esančio (duomenys neskelbtini), korpusas i A3/p, buvo įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija ar sudaryta jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės objektams administruoti, taip pat ieškovo teikiamų paslaugų dėl daugiabučio namo administravimo neatsisakė ir neteikė jokių pretenzijų dėl teikiamų paslaugų kokybės.
11.2. Ieškovas ginčo laikotarpiu, t.y. nuo 2010 m. vasario mėnesio iki 2011 m. gegužės 31 d., teikė tiek administravimo, tiek ir namo bendro naudojimo objektų, techninės priežiūros paslaugas. Administravimą patvirtina tokie administratoriaus veiksmai kaip mokesčių skaičiavimas, sąskaitų, sudarymas ir išsiuntimas gyventojams, sutarčių sudarymas su tiekėjais, bendravimas su klientais. Atliekamą techninę priežiūrą patvirtina vadybininkų atliekamos kasmėnesinės, kasmetinės ir neeilinės apžiūros techninės priežiūros žurnalų pildymas, įvairių remonto darbų organizavimas, smulkūs remonto darbai ir kita. Pažymi, kad administravimas nereiškia vien tik tam tikrų paslaugų teikimo rezultato įforminimo aktu. Administratorius visą laiką yra atsakingas už pačio pastato priežiūrą ir prisiima civiline atsakomybę prieš trečiuosius asmenis, kad jie nepatirtų žalos, kurią galėtų sukelti pastato savininkų daline nuosavybe priklausantys bendrojo naudojimo objektai (t.y. administratorius sudaro civilinės atsakomybes draudimo sutartis.
11.3. Iš pateiktų apyvartos žiniaraščių už suteiktas paslaugas matyti, kad 2010 m. rugpjūčio mėn. buvo atliktas 43,44 Eur (150 Lt) mokėjimas, kuris patvirtina, kad atsakovės pripažįsta, jog ieškovas teikė administravimo ir namo bendro naudojimo objektų techninės priežiūros paslaugas bei neginčija suteiktų paslaugų kokybės, todėl teismas objektyviai įvertinęs visus į bylą pateiktus įrodymus ir remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, skundžiamu sprendimu pagrįstai pripažino, jog ieškovas teikė paslaugas atsakovėms. Šiuo atveju buvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų tinkamą paslaugų suteikimą. Pažymi, kad atsakovės piktnaudžiavo, naudodamosis joms ieškovo teikiamomis paslaugomis, už kurias nemokėjo. Teismų praktikoje yra taip pat išaiškinta patalpų savininkų pareiga mokėti mokesčius, bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, ar kitaip tvarkyti (CK 4.82 str. 1 d., 4.85 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.
13. Bylos duomenimis, kad ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms E. K. ir M. V., prašydamas priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis 142,07 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį visiškai patenkino ir priteisė ieškovo naudai iš atsakovės E. K. 71,04 Eur skolą, o iš atsakovės M. V. – 71,03 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir po 7,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 str. 3 d.). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti (CK 4.82 str. 3 d., 4 d.). Pagal CK 4.236 str. 2 d. turto administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu. CK 4.84 str. nurodytas atvejis, kai turto administravimas nustatomas administraciniu aktu. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai (CK 4.82 str. 1 d.). Siekdamas efektyvaus jų tvarkymo, įstatymų leidėjas nustato pagrindines šių objektų administravimo (t. y. tvarkymo, priežiūros) teisines formas – namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijas arba tvarką, kurią nustato savininkų sudaryta jungtinės veiklos sutartis (CK 4.84 ir 4.85 str.). Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams nesudarius nei bendrijos, nei jungtinės veiklos sutarties, įstatymų leidėjas tokių objektų administravimą paveda savivaldybės institucijos paskirtam turto administratoriui (CK 4.84 str.). Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Tais atvejais, kai butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija (CK 4.84 str. 2 d.). Savivaldos institucijai įgyvendinant įgaliojimus, nurodytus CK 4.84 str. (nustatant namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir skiriant turto administratorių), sukuriamos civilinės teisinės pasekmės – susiklosto turto administravimo teisiniai santykiai, reglamentuojami civilinės teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-378/2015). Taigi pagal nustatytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką kiekvienas daugiabutis gyvenamasis namas turi turėti bendrojo naudojimo objekto administratorių.
15. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. sausio 16 d., 2010 m. sausio 5 d., 2012 m. gruodžio 4 d., 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymais ieškovui pavesta vykdyti daugiabučių namų, įtrauktų į UAB „Senamiesčio ūkis“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų (tarp kurių yra ir atsakovėms nuosavybės teise priklausanti negyvenamoji patalpa, esanti daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini)) sąrašus, patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. sausio 16 d. ir 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu, bendrojo naudojimo objektų administravimą. Byloje nustatyta, kad apie ieškovui priskirtų funkcijų pradžios vykdymą atsakovės buvo informuotos pranešimais, siųstais visais ieškovui žinomais ir nustatytais adresais, be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kiekvienam asmeniui informacija, išdėstyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme, yra viešai prieinama. Taigi nurodytų poįstatyminių teisės aktų pagrindu ieškovui yra suteikta teisė teikti atsakovėms priklausančioms negyvenamosioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas, kadangi nurodyto namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai nesudarė nei bendrijos, nei jungtinės veiklos sutarties (CK 4.84 str.). Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo byloje nėra. Tačiau šioje byloje kilo ginčas, ar ieškovas realiai suteikė 142,07 Eur vertės paslaugas atsakovėms laikotarpiu nuo 2010 m. vasario mėn. iki 2011 m. gegužės 31 d.
16. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindė pateikta 2016 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita –faktūra ir Apyvartos žiniaraščiu už 2009 m. rugsėjo mėn. – 2011 m. rugsėjo mėn. laikotarpį, iš kurių matyti, kad ieškovas teikė namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros, bendros nuosavybės administravimo ir avarijų likvidavimo darbų paslaugas atsakovėms, iš kurių buvo gautas vienkartinis 150 Eur mokėjimas, tačiau kitų sąskaitų atsakovės daugiau neapmokėjo. Todėl 2011 m. birželio 1 d. duomenimis susidarė 490,55 Lt (142,07 Eur) skola ieškovui, kurios atsakovės nepripažįsta, motyvuodamos, jog ieškovas neįrodė, kad teikė atsakovėms paslaugas, o atsakovių atlikti mokėjimai neturi jokios įrodomosios galios ginčo laikotarpiui.
17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, priešingai nei nurodo atsakovė apeliaciniame skunde, atsakovės, iš dalies atsiskaičiusios su ieškovu už jo teiktas paslaugas, t. y. 2010 m. rugpjūčio mėn. atlikusios 43,44 Eur (150 Lt) mokėjimą ieškovui, pripažino, kad ieškovas teikė administravimo ir namo bendro naudojimo objektų techninės priežiūros paslaugas. Nesutiktina su atsakove, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovas realiai suteikė paslaugas, kadangi ieškinio reikalavimų pagrįstumą patvirtinta ieškovo pateikta 2016 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita –faktūra ir Apyvartos žiniaraščiu už 2009 m. rugsėjo mėn. – 2011 m. rugsėjo mėn. laikotarpį. Priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų atsakovės nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu, nepateikė (CPK 12, 178 str.), taip pat atsakovės ieškovo teikiamų paslaugų dėl daugiabučio namo administravimo neatsisakė, pretenzijų dėl teikiamų paslaugų kokybės neteikė. Konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriaus funkcijas teisėtai vykdė ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“, kuris rūpinosi šio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, avarijų likvidavimu ir technine priežiūra, kas mėnesį apskaičiuodavo mokėtinus mokesčius (2014 m. vasario 24 d. Apyvartos žiniaraštis už 2009-2011 m.). Konstatuotina, kad atsakovės kaip negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės, nesilaikė savo pareigos proporcingai savo daliai turi pareigą apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti (CK 4.82–4.85 str.). Ši bendraturčio pareiga nepriklauso nuo to, ar bendraturtis faktiškai naudojasi bendru turtu, taigi atsakovėms kyla pareiga proporcingai jų nekilnojamojo turto daliai mokėti už ieškovo teiktas paslaugas ginčo laikotarpiu. Todėl darytina išvada, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas 2010 m. vasario mėn. – 2011 m. gegužės mėn. laikotarpiu teikė nurodytame name, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovėms priklausančiai dalinei nuosavybei administravimo, komunalines ir techninės priežiūros paslaugas, už kurias atsakovės liko skolingos ieškovui 142,07 Eur.
18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamos teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.