Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2022-05-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-419-1078/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-05-26
Bylos Nr.
A6.-419-1078/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00543-2022-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Ieva Narbutaitė (pirm.)
Pažeidėjas
V. D.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-419-1078/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00543-2022-9Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. gegužės 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Jurgitai Gailik,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. D., būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Įstaiga), Įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), vadove ir žinodama apie Įstaigos finansinę padėtį, t. y. kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turi mokestinę nepriemoką ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, to nepadarydama pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama V. D. nurodė, jog kaltę pripažįsta. Kai pamatė, kiek yra padaryta pavedimų į buvusios dalininkės sąskaitą, dokumentų, kur išleistos tos lėšos, nebuvo. Nemokumas atsirado ne jos direktoriavimo laikotarpiu. Vadove tapo 2021 m. balandžio mėnesį, o prie banko prisijungimus turėjo 2021 m. birželio mėnesį. 2021 m. rugpjūtį išsiuntė raštą buvusiai dalininkei dėl lėšų grąžinimo. Rugpjūčio mėnesį buvo patikslintos deklaracijos. Nemokumą už senus laikotarpius VMI pamatė 2021 m. rugpjūčio mėnesį. Pripažįsta, kad galėjo kreiptis dėl bankroto, tačiau nesikreipė, nes tikėjosi, kad lėšos bus grąžintos. Šiuo metu vykdo individualią veiklą. Prašė paskirti švelnesnę nuobaudą.

Byloje esančiame VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo su priedais (toliau – ir Pareiškimas) nurodoma, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2022 m. balandžio 19 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 114 820,58 Eur. Pareiškime nurodoma, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė pagal pateiktas patikslintas deklaracijas nustatytu terminu nesumokėjus pelno mokesčio už 2018-2020 m. mokestinius laikotarpius (skola nuo 2019 m. birželio 18 d.), gyventojų pajamų mokesčio už 2021 m. liepos mėn., mokestinį laikotarpį (skola nuo 2021 m. liepos 16 d.), taip pat avansinio pelno mokesčio už 2021 metus (skola nuo 2021 m. kovo 16 d.). Buvo atlikti išieškojimo veiksmai, kurių metu buvo bandoma išieškoti mokestinę priemoką iš Įstaigos, tačiau nesėkmingai, laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą išieškota tik 19,79 Eur. VMI 2021 m. spalio 13 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto buvo perduotas vykdyti antstoliui. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, vykdomoji byla pagal VMI sprendimą yra užbaigta persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, įstaigos vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis, Įstaigos vardu registruotų transporto priemonių nėra. 2022 m. balandžio 19 d. duomenimis, Įstaiga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neskolinga, apdraustųjų asmenų nėra. Juridinių asmenų registro duomenimis, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nėra teikusi finansinės atskaitomybės, todėl nevykdo Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 11 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui metinių finansinių ataskaitų. VMI nurodo, jog tai, kad Všį „(duomenys neskelbtini)“ nemoki, V. D., kaip vadovei, turėjo tapti žinoma nuo 2021 m. balandžio 20 d., tapus Įstaigos direktore. Žinodama, kad Įstaiga nesumoka mokesčių ir gaudama VMI sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nurašymo, V. D. turėjo susipažinti su valdomos įstaigos finansine būkle ir jau žinojo, kad Įstaiga nemoki, kas ją įpareigojo ieškoti sprendimų Įstaigos mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškime nurodoma, kad tai leidžia daryti išvadą, jog Įstaigos vadovė V. D., žinodama apie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI, nesant galimybei atsiskaityti su kreditore, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą neįvykdė, tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Šalies argumentai

Esant tokiai susidariusiai situacijai, VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi Įstaigai iškėlė nemokumo (bankroto) bylą. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. vasario 22 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad V. D. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 120 straipsnio 1 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai išvardinti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurių iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą. Taigi, pagal šį straipsnį atsako specialusis subjektas – Įstaigos vadovas ar kitas asmuo pagal jo kompetenciją.

JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pažymėtina, kad šiuo metu galioja naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, pakeitęs ĮBĮ, kuris taip pat nustato juridinio asmens vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalies 1 punktas).

VMI pradėjus priverstinį skolos išieškojimą iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto, išieškota tik 19,79 Eur. Įstaigos vadove nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. vasario 22 d. buvo V. D., tačiau ji ignoravo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto procedūrą inicijavo VMI.

Taigi, V. D. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes ji, būdama atsakinga, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės VMI teisės.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. D. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiama V. D., žinodama apie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Įstaigai, taip suekldama pavojų tiek esamų, tiek potencialiai būsimų kreditorių teisėtiems interesams. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti V. D. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiama V. D. SODROS duomenimis dirba, vykdo individualią veiklą, kaip nurodė posėdžio metu, pajamos per mėnesį viršija 1000 eurų. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad V. D. prisipažino ir nuoširžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta V. D. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis minimalus – 1400 Eur. Skirti jai švelnesnę administracinę nuobaudą, nei sankcijoje nustatyta minimali, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. D. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadele“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB Luminor banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 banko kodas 21400; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo paskirties lauke turi būti nurodomas įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje turi būti nurodomas administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-419-1078/2022. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1-2 dalys).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė