Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal G. Č. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nutarimo G. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nutarimu G. Č. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatytojo pažeidimo padarymo, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskirta 1100 Lt. bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviems mėnesiams.

Telšių rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyrius, nesutinkamas dėl taikytų ATPK 30¹ straipsnio nuostatų, kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują, netaikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.

II.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. sausio 23 d. nutartimi panaikino Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nutarimą G. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje ir G. Č. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija nustatė, kad ginčo dėl G. Č. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje numatytojo pažeidimo padarymo nėra.

Teisėjų kolegija pabrėžė, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu.

Teismas nurodė, kad G. Č. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Todėl vien tik simbolinės, jo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtąją nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo gali būti įvertinama parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Asmens veikla (dirbdamas darbas, studijos, visuomeninė veikla ar kt.) pati savaime nelaikoma išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą skirti švelnesnę nei numato įstatymas nuobaudą. Teismas padarė išvadą, kad rajono apylinkės teismo nutarime nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos kaip pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimas kilsiančias pasekmes dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Teismas konstatavo, kad G. Č. skirta nuobauda yra per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, kad nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.

III.

Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. nutarimu G. Č. dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytojo pažeidimo padarymo paskirta 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) Lt. baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Teismas padarė išvadą, kad pažeidimas nustatytas pagal G. Č. prisipažinimą, administracinio teisės pažeidimo protokolą, bylos medžiagą. Skiriant nuobaudas, teismas atsižvelgė į G. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė (ATPK 32 str.), neteistas, administracine tvarka anksčiau nebaustas.

IV.

G. Č. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydamas išaiškinti 2009 m. vasario 17 d. nutarimu paskirtos baudos bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo įvykdymo tvarką. Išaiškinus teismo nutarimą, prašė laikyti, kad jis paskirtą 1100 Lt. baudą yra sumokėjęs ir nuobaudą šioje dalyje įvykdęs. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą prašė G. Č. skaičiuoti nuo 2008 m. kovo 7 d. ir į 2009 m. vasario 17 d. nutarimu paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metų laikotarpį įskaityti laikotarpį nuo 2008 m. kovo 7 d. iki 2009 m. vasario 17 d.

V.

Telšių rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 20 d. nutarimu išaiškino, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. nutarimu paskirta 1100 Lt bauda laikytina įvykdyta, o į paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 1 (vieneriems) metams įskaitė 2 (du) mėnesius, kurie buvo paskirti Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nutarimu.

VI.

G. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nutarimą dalyje dėl paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo įvykdymo tvarkos, ir naujai išaiškinus priimtą nutarimą laikyti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas G. Č. skaičiuojamas nuo 2008 m. kovo 7 d., tai yra nuo to laiko kai buvo priimtas Telšių rajono apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A6-60-399/2008 ir į 2009 m. vasario 17 d. nutarimu paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metų laikotarpį įskaityti laikotarpį nuo 2008 m. kovo 7 d. iki 2009 m. vasario 17 d.

1. Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, t. y. 2008 m. vasario 5 d., policijos pareigūnai paėmė G. Č. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Laikinas leidimas vairuoti transporto priemones nebuvo išduotas ir viso administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo proceso metu G. Č. neturėjo galimybės vairuoti transporto priemones.

2. Teismas 2009 m. vasario 17 d. priimdamas nutarimą nenagrinėjo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino skaičiavimo.

3. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnio 1 dalį, transporto priemonių, laivų vairuotojai, orlaivio įgulos nariai, skrydžių vadovai ir asmenys, pažeidę medžioklės ar žvejybos taisykles bei atliekantys orlaivių techninę priežiūrą, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad asmenys laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos nepriklausomai nuo to, ar jie apskundė šį nutarimą, ir jiems negali būti taikomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio nuostatos dėl laikinojo leidimo naudotis atimta teise išdavimo (administracinė byla Nr. N3-l136/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 27 d. konsultacija, Administracinių teismų praktika Nr. 3, 257 p.). Ši taisyklė yra išimtis iš bendro pobūdžio taisyklių, kad apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šis nutarimas turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 304 straipsnio 2 dalis), kad skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 295 straipsnis).

4. Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 19 punkte nustatyta, kad priėmus nutarimą skirti administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – laikino leidimo vairuoti transporto priemones galiojimas pratęsiamas, iki baigsis nutarimo byloje apskundimo terminas arba iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išskyrus atvejus, kai teisė vairuoti transporto priemones atimama už transporto priemonių vairavimą vairuotojui esant neblaiviam arba apsvaigusiam (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3(13), 2007 rugsėjis-gruodis, p. 363-364).

5. G. Č. paklausus policijoje, kada bus grąžintas vairuotojo pažymėjimas, kuris yra sulaikytas nuo 2008 m. vasario 5 d., nebuvo gautas aiškus atsakymas.

6. Lietuvos vyriausiasis teismas ne karta yra pažymėjęs, kad, konstatavus teisinio reguliavimo spragą, ji užpildytina įstatymų analogijos pagalba. Kadangi tiek administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, tiek baudžiamajame procese sprendžiama dėl asmens pripažinimo kaltu padarius neteisėtą veiką, pagal analogiją taikytinos atitinkamos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3(13), 2007 rugsėjis-gruodis. p. 113, 118). BPK 361 straipsnis reglamentuoja nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimą, tarp kurių yra kardomojo kalinimo įskaitymas į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai; atliktos bausmės įskaitymas, kai bausmė paskirta pagal kelis nuosprendžius, jeigu atliktoji bausmė teismo nuosprendžiu neįskaityta arba įskaityta netiksliai; kiti neaiškumai.

7. Pagal ATPK 309 straipsnio 2 dalį, nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui). Tačiau teismas nepakankamai kontroliavo nutarimo vykdymą. Po Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nutarimo praėjus dviem mėnesiams nei teismas, nei policija G. Č. negrąžino teisės vairuoti transporto priemones, motyvuodami, kad nutarimas yra apskųstas ir kol nebus išnagrinėta byla apeliacine tvarka, teisių jis neatgaus.

Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

VII.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija Telšių rajono aplinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nutarimo (b. l. 59) dalį, kuria, spręsdamas klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 309 str.), pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad į šio teismo 2009 m. vasario 17 d. nutarimu paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą vieneriems metams įskaitytini du mėnesiai, kurie buvo paskirti Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nutarimu.

Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 straipsnio 1 dalį, asmeniui suteikta specialioji teisė gali būti atimta ribotam laikui – nuo vieno mėnesio iki penkerių metų. Pirmiausia pažymėtina, jog Administracinių teisės pažeidimų kodeksas skirtingai reglamentuoja nutarimų skirti administracines nuobaudas bei nutarimo atimti specialiąją teisę vykdymo tvarką. Pastarosios administracinės sankcijos taikymo procesas yra aptariamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso dvidešimt devintame skirsnyje, kuriame įtvirtintos teisės normos yra laikytinos specialiosiomis kitų šio kodekso nuostatų, reglamentuojančių administracinių nuobaudų taikymo procesą, atžvilgiu.

Nagrinėjamu atveju yra aktuali Administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnio, reglamentuojančio nutarimo atimti specialiąją teisę vykdymo terminų skaičiavimą, 1 dalis, be kita ko, nustatanti, jog transporto priemonių vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Taikydamas šią nuostatą konkrečiose administracinių teisės pažeidimų bylose, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tokie asmenys laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar jie apskundė šį nutarimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 29 d, nutartis administracinėje byloje Nr. N11-741/2005; 2006 m. vasario 3 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N62-215/2006; 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N143-1617/2008).

Atsižvelgiant į tai, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu laikytina, kad apeliantas neteko teisės vairuoti transporto priemones nuo Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nutarimo (b. l. 26–27) priėmimo dienos ir teismo sprendimas šioje dalyje turėjo būti vykdomas nepriklausomai nuo to, jog minėtas nutarimas buvo apskųstas apeliacinės instancijos teismui.

Nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą, jeigu vairuotojui atimta teisė vairuoti visų rūšių transporto priemones (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 326 str. 1 d.). Vykdant minėtą Telšių rajono apylinkės teismo nutarimą iš apelianto buvo paimtas tiek vairuotojo pažymėjimas (b. l. 9), tiek jam išduotas 2008 m. vasario 5 d. laikinas leidimas (b. l. 10). Byloje duomenų, kad praėjus Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nutarime nustatytam dviejų mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui G. Č. teisės aktų nustatyta tvarka būtų grąžintas vairuotojo pažymėjimas ar išduotas laikinas leidimas nėra. Taip pat nėra duomenų, kad termino, per kurį iš apelianto buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, skaičiavimas būtų buvęs sustabdytas ar kitaip pertrauktas laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 7 d. iki Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. nutarimo priėmimo.

Šiuo atžvilgiu akcentuotina, jog Telšių rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 7 d. nutarimu G. Č. atėmė teisę vairuoti transporto priemones dviejų mėnesių laikotarpiui. Taigi, specialiosios teisės atėmimo terminas buvo aiškiai apibrėžtas minėtame nutarime, o, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnio 1 dalimi, aplinkybė, kad nutarimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, šio termino skaičiavimui jokios įtakos nagrinėjamu atveju neturėjo, todėl nutarimo dalis dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, pasibaigus minėtam terminui, neturėjo ir negalėjo būti vykdoma. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – taikymo terminas pasibaigė po dviejų mėnesių nuo šio nutarimo priėmimo.

Nutarimų, kuriais yra paskirtos administracinės nuobaudos, vykdymo procesas yra detaliai įstatymiškai reglamentuotas. Šiuo procesu, taikant valstybinę prievartą, yra ribojamos asmenų teisės, todėl valstybės institucijos teisėtai gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie yra numatyti įstatymuose ir laikantis tų veiksmų atlikimo tvarkos. Nutarimų, kuriais yra paskirtos administracinės nuobaudos, vykdymo veiksmai, kurie nenumatyti įstatymuose arba atliekami pažeidžiant įstatymuose nustatytą tvarką, neturi asmeniui jo teises ribojančios teisinės reikšmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-904/2004, Biuletenis Nr. 6, psl. 83–88).

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra aiškiai nustatyti nutarimą atimti specialiąją teisę vykdančios institucijos (pareigūno) (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 325 str.) veiksmai pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui. Pabrėžtina, jog įstatymų leidėjas minėtiems subjektams nesuteikia teisės pasibaigus terminui atsisakyti grąžinti iš asmens paimtus dokumentus (nagrinėjamu atveju – vairuotojo pažymėjimą), motyvuojant vien ta aplinkybe, jog yra paduotas apeliacinis skundas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog „pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui <…>, asmeniui, kuriam specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienerių metų terminui, nustatyta tvarka grąžinami iš jo paimti dokumentai. Jei specialioji teisė atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui, iš asmens paimti dokumentai grąžinami tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus”. To paties straipsnio 3 dalis, nustato, jog, jeigu specialioji teisė buvo atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui iš asmens paimti dokumentai grąžinami tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos.

Vairuotojų pažymėjimų grąžinimo tvarką asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, pasibaigus šios teisės atėmimo terminui, taisyklės buvo nustatytos Vidaus reikalų ministro 2007 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1V-163, kuriuo patvirtintas Vairuotojų pažymėjimų grąžinimo asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, pasibaigus šios teisės atėmimo terminui, tvarkos aprašas. Aprašo 2 punktu nustatyta vairuotojų pažymėjimo gražinimo tvarka ir nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas grąžinimas pateikus įstaigai atėmusiai teisę vairuoti transporto priemones atitinkamus dokumentus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog minėti papildomi reikalavimai vairuotojo pažymėjimui atgauti Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra nustatyti siekiant užtikrinti saugų eismą automobilių keliais. Jie numatyti asmenims, kuriems galimybė faktiškai realizuoti teisę vairuoti transporto priemones buvo ilgą laiką atimta, dėl ko kyla būtinybė pakartotinai patikrinti jų teorines žinias, praktinius transporto priemonės valdymo įgūdžius ir gebėjimus; bei tiems, kurie vairavo transporto priemonę eismo saugumui pavojingoje apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų būsenoje, dėl ko būtina papildoma tokių asmenų medicininė ir švietėjiška atestacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-713/2008; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2624/2008).

Kadangi tiek vairuotojo pažymėjimas, tiek laikinas leidimas suteikia teisę vairuoti atitinkamų kategorijų transporto priemones, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės bei sisteminė ir teleologinė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 4 dalies ir 330 straipsnio analizė leidžia daryti išvadą, jog pasibaigus paskirtajam specialios teisės atėmimo terminui, kai administracinė nuobauda yra vykdoma nuo nutarimo priėmimo, ir esant apeliaciniam skundui dėl griežtesnės administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas – skyrimo, administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui vairuotojo pažymėjimas yra negrąžinamas, tačiau turi būti teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones, kai yra įvykdomi Administracinių teisės pažeidimų 330 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimai.

Pareiga imtis aktyvių veiksmų, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka užbaigti papildomus vairuotojų mokymus ir išlaikyti kvalifikacinius egzaminus, jei teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, bei pereiti medicininę ir švietėjišką atestaciją, jei specialioji teisė buvo atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, tenka administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nepriklausomai nuo to, kad nutarimas dėl šios administracinės nuobaudos skyrimo buvo apskųstas apeliacinės instancijos teismui, jeigu pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui, asmuo nebuvo aktyvus ir nesikreipė į nutarimą atimti specialiąją teisę vykdančias institucijas (pareigūnus) bei nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog yra įvykdyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnio 2 ir (ar) 3 dalies reikalavimai, faktinis laiko tarpas iki vėlesnio nutarimo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, per kurį asmuo neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, negali būti prilyginamas specialiosios teisės atėmimo terminui ir savo ruožtu įskaitomas į toje pačioje administracinio teisės pažeidimo byloje vėlesniu nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos trukmę.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, jog suėjus minėtam dviejų mėnesių terminui, nei policija, nei teismas vairuotojo pažymėjimo jam negrąžino, motyvuodami aplinkybe, jog Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nutarimas yra apskųstas apeliacinės instancijos teismui. Tačiau G. Č. su prašymu pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui į Telšių apskrities VPK dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo nesikreipė ir nepateikė pažymos, kad yra atlikęs medicininę ir švietėjišką atestaciją nepateikė (b.l.75).

Be to, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas faktinis teisės vairuoti transporto priemones neturėjimo laikas negalėtų būti įskaitomas į toje pačioje administracinio teisės pažeidimo byloje vėlesniu nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos trukmę, net ir tuo atveju, kai nutarimą atimti specialiąją teisę vykdančios institucijos (pareigūnų) nepagrįstai atsisakė išduoti laikiną leidimą vairuoti transporto priemones, esant pateiktam prašymui bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimų atitikimą patvirtinantiems dokumentams. Šią išvadą suponuoja aplinkybė, jog tokio faktinio laiko įskaitymo galimybės Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato, o vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais plečiamai aiškinant imperatyvias įstatymo normas, liečiančias nuobaudų skyrimą, būtų pažeistas vienas kertinių principų – teisėtumas. Šio principo turinys atskleistas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 straipsnyje, kur pasakyta, jog niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka; administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo; tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. Šiuo atveju pažymėtina, jog tokio reglamentavimo nebuvimas ir ši nutartis neužkerta kelio asmeniui savo pažeistas teises dėl neteisėtų nutarimą atimti specialiąją teisę vykdančios institucijos (pareigūno) veiksmų ginti kitais teisės aktuose numatytais teisių gynimo būdais ir nustatyta tvarka.

Pastarosios išvados nepaneigia ir G. Č. apeliaciniame skunde nurodytos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos bei teiginiai dėl įstatymų analogijos taikymo.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, jog, nors administracinė nuobauda – specialiosios teisės, nagrinėjamu atveju – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str. 1 d. 4 p.), atitinka baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (Baudžiamojo kodekso 42 str. 6 d.), tačiau skiriasi šių poveikio priemonių vykdymas – nagrinėjamu atveju apelianto atžvilgiu priimto nutarimo dalis dėl specialiosios teisės atėmimo vykdoma iš karto, tuo tarpu minėta baudžiamojo poveikio priemonė pradedama taikyti tik įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui. Be to, pažymėtina, jog nei apelianto nurodomame Baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnyje, nei bet kurioje kitoje šio kodekso (ar Baudžiamojo kodekso) nuostatoje nėra reglamentuojamas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonėms atitinkančių apribojimų, taikytų iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įskaitymo. Pareiškėjo nurodomų normų, reglamentuojančių teismo teisę įskaityti kardomąjį kalinimą į bausmės atlikimo laiką ar įskaityti atliktą bausmę, kai bausmė paskirta pagal kelis nuosprendžius, jeigu kardomasis kalinimas ar atliktoji bausmė teismo nuosprendžiu neįskaityta arba įskaityta netiksliai, taikymo pagrindai yra aiškiai apibrėžti Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalyje ir 66 straipsnyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-382/2004; 2005 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183/2005; 2005 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2K-182/2005), kuriose įtvirtintos nuostatos lemia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomomis nuostatomis negali būti remiamasi taikant įstatymų analogiją.

Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą, todėl pagrindo tenkinti G. Č. apeliacinį skundą nėra.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nutarimą G. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.