Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. J. ir nuobaudą paskyrusios institucijos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Virginijui Čėsnai, teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracine tvarka nubaustos V. J. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko (toliau- Institucijos) 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje V. J. prašė skundą tenkinti ir paaiškino, kad 2012 m. lapkričio 20 d. vakare vežė krovinį ir, norėdama sutrumpinti kelią, pasuko kaimo keliukais, nes jau buvo tamsu ir vėlu. Privažiavusi geležinkelio pervažą matė įrengtą kelio ženklą „STOP“, pristabdė, matė, kad pervažoje neartėja traukinys, pilnai nesustabdė automobilio ir pravažiavo pervažą. Pažeidimo padarymo metu nesiginčijo su pareigūnais, su pažeidimu sutiko, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. 2012-12-11 Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko nutarimu, vadovaujantis ATPK 125 str., jai buvo paskirta 550 litų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams. Nurodė, jog yra individualios įmonės savininkė, smulkaus verslo atstovė, pati rūpinasi visais įmonės klausimais: tiek prekybos organizavimu, tiek prekių pristatymu į parduotuves, į parodas, yra pati ir vadovas, ir buhalteris, ir vairuotojas, įmonė turi kreditinių įsipareigojimų, samdyti išgali tik būtiniausius darbuotojus- pardavėjus, todėl jai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones.

Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas Virginijus Čėsna nurodė, kad skiriant administracinę nuobaudą V. J. buvo atsižvelgta į jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Dėl nuobaudos keitimo prašė spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš administracinėje byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (3 b. l.) matyti, kad V. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nes ji 2012 m. lapkričio 20 d. 18.40 val. Raseinių r. sav., vairuodama automobilį „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kelio Paraseinys- Alėjai- Lioliai- Kelmė 11,00 km nesustojo prie kelio ženklo „STOP“, esančio prieš geležinkelio pervažą, tuo pažeisdama KET 175 punkto reikalavimus. Iš 2012-12-11 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko nutarimo (4 b. l.) matyti, kad V. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnį buvo skirta administracinė nuobauda- bauda, artima sankcijos minimumui, ji buvo nubausta 550 litų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams. Tiek savo skunde, tiek duodama parodymus teisme V. J. neneigia padariusi jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, tačiau mano, kad jai paskirta nuobauda yra per griežta, nes neatitinka padaryto pažeidimo pavojingumo, teisingumo ir protingumo principų.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnyje numatyta, jog važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per pervažą, taip pat kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių. Pagal Kelių eismo taisyklių 175 punktą, duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė.

Byloje ginčo dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nėra, teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Šio pažeidimo padarymo faktas ir jo kvalifikavimas nėra ginčijami ir pačios pažeidėjos, tačiau skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos dydžio klausimas – V. J. mano, kad jai paskirta administracinė nuobauda, susijusi su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams yra per griežta atsižvelgiant į jos darbo pobūdį ir įmonės kreditinius įsipareigojimus.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnio sankcijoje numatyta bauda bei privaloma papildoma nuobauda – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Mažesnės ar švelnesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas, t.y. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio taikymas yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N5-1647/2006, N1-1396/2007, N444-685/2009, N63-681/2010, N261-4731/2011 ir kt.). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnyje numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės, nei numatyta sankcijoje, nuobaudos skyrimo, arba jos neskyrimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas išskirtine aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, dėl kurios veika galėtų būti laikoma mažareikšme ar mažiau pavojinga, ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (pvz.: nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N3-34/2007, N1-413/2007, N444-685/2009, N63-681/2010, N261-4731/2011). Pažymėtina tai, kad su nuobaudos paskyrimu neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad V. J. yra individualios įmonės savininkė (25 b. l.) ir pati įmonėje atlieka visus darbus, išskyrus tai, kad samdo tik pardavėjas, apibūdina pažeidėjos asmenybę ir jos darbo pobūdį, tačiau nėra ypatinga išimtinė aplinkybė, dėl kurios galėtų būti švelninama paskirta administracinė nuobauda. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad tai individuali įmonė- smulkusis verslas, kuri turi kreditinių įsipareigojimų bankui (17-21 b. l.), 2011 m. baigė nuostolingai (22-24 b. l.), tačiau ir sunkmečiu sugebėjo išlikti ir išsilaikyti rinkoje, kad V. J. pati turi darbą, t. y. iš savo verslo gauna pajamas, bei suteikia darbo vietas ir pastovias pajamas dar keliems žmonėms, į tai, kad ji administracine tvarka yra bausta už smulkius kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau į tai jau buvo atsižvelgta skiriant šią administracinę nuobaudą- baudą, kuri yra ne minimali, o viršijanti sankcijos minimumą, į tai, kad jos padarytas pažeidimas nėra šiurkštus ar pavojingas, padarytas ne regioninės reikšmės kelyje, pervažoje, kurioje nėra intensyvaus traukinių eismo, nesukeliant realios grėsmės kitų asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui bei avarinės situacijos, tiek pažeidimo padarymo, tiek tyrimo metu, tiek nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme ji pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, dėl jo išgyveno, kritiškai įvertino savo veiksmus, šių veiksmų sukeltas pasekmes ir padarė reikiamas išvadas, pagrindinė administracinė nuobauda yra bauda, nubaudimas pasiekė ne tik auklėjimo, bet ir prevencinių tikslų, V. J. patyrė neigiamas pasekmes, nepatogumus, kas leidžia teismui daryti išvadą, jog šiuo atveju net minimalios papildomos nuobaudos, t.y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo paskyrimas būtų neproporcingas padarytam pažeidimui, kadangi neigiamai atsilieptų V. J. darbui ir verslui bei jos įmonėje dirbančių asmenų gerovei, kas sudaro pagrindą manyti, kad nagrinėjamu atveju ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas V. J. atžvilgiu yra galimas. Todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo ir už jį paskirtos nuobaudos proporcingumą ir adekvatumą bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, manytina, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti neskiriant V. J. papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis), todėl V. J. paskirta administracinė nuobauda švelnintina, o skundžiamas nutarimas keistinas, papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems mėnesiams – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutaria:

V. J. skundą tenkinti.

Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimą ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, panaikinti V. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnį paskirtą papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems mėnesiams, paliekant 550 Lt piniginę baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.