Telšių apylinkės teismo įsakymas

2015-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-163-922/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-10-16
Bylos Nr.
1-163-922/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42126-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Janiulytė
Kaltinamasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-163-922/2015
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42126-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4; 1.2.26.2.1.; 2.10.1.1.; 2.10.1.4. (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 16 d.Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teisėja Loreta Janiulytė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Akmenės r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta- (duomenys neskelbtini), neteistas, tačiau 2012-07-17 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 str.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2015-07-18 d. apie 21.30 val. Naujojoje Akmenėje, Respublikos gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, kilus konfliktui vieną kartą rankos dilbiu sudavė į dešinę veido pusę A. K., nuo ko šis nukrito ant šaligatvio, ir taip įžūliu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. M. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino pilnai ir parodė, kad 2015-07-18 jis kartu su savo bendradarbiu A. K. po darbo buvo nuėję į svečius pas kažkokius A. K. draugus Naujojoje Akmenėje, kur visi vartojo alkoholinius gėrimus. Kartu buvo ir jo draugas G. G., kuris yra A. K. posūnis. Begeriant tarp jo ir A. K. buvo kilęs žodinis konfliktas dėl darbinių reikalų. Vakare, kiek buvo laiko jis jau nepamena, jie išsiskirstė ir jis su G. G. parėjo pas jį į namus (duomenys neskelbtini). Vienu momentu G. G. jam pasiūlė nueiti prie „Techaso“ parduotuvės ir išsiaiškinti santykius su A. K.. Iš kur G. G. sužinojo, kad A. K. ten yra, jis nežino. Jis su G. G. nuėjo prie tos parduotuvės. Kiek buvo valandų, jis nežino, bet jau buvo vakaras. Jis pamatė, kad prie parduotuvės yra A. K., buvo vienas pats, stovėjo. Jis priėjo prie A. K. ir pradėjo su juo kalbėtis. Iš pradžių jie tik kalbėjosi, o paskui A. K. pradėjo jį „kolioti“, įžeidinėti, jie vėl susipyko. Kai A. K. pradėjo jį „kolioti“, jis labai susinervino ir nebesusivaldęs A. K. vieną kartą viršutine rankos dalimi trenkė kažkur į smakrą. A. K. nukrito ant žemės, o jis nuo jo nuėjo šalin. G. G. nuėjo kartu su juo. Kaip ir ant ko A. K. nukrito, jis tiksliai pasakyti negali. Dėl to, jog nesusivaldęs sudavė smūgį A. K., jis dabar labai gailisi (b.l. 61-62, 65-66).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2015-07-18 po darbo jis kartu su bendradarbiais, tame tarpe ir A. M., buvo svečiuose pas kitą bendradarbį, kur visi gėrė degtinę. Vakarojant tarp jo ir A. M. buvo kilę žodiniai konfliktai, greičiau buvo tokie apsižodžiavimai, nes A. M. pradėjo jam priekaištauti dėl to, kad jis, atsieit, kitus bendradarbius skundžia viršininkui. Apie 21.00 val. vyriškiai iš savo pažįstamo namų, kur vakarojo, išėjo į gatvę ir pradėjo skirstytis kiekvienas link savo namų. Jo palydėti namo atėjo sugyventinės sūnus G. G., kartu su kuriuo jis pradėjo eiti link parduotuvės „Techasas“ Naujojoje Akmenėje. Apie 21.30 val. jam su G. G. būnant aikštelėje tarp parduotuvių „Techasas“ ir „Senukai“, kuomet jie jau ruošėsi eiti namo, jis staiga pamatė, kad prieš jį stovi A. M.. Iš kur A. M. atsirado, jis nežino, net nepastebėjo, iš kur šis atėjo. A. M. vėl pradėjo jam priekaištauti dėl jo santykių su darbdaviu, jie vėl apsižodžiavo. Tuo momentu jis stovėjo priešais A. M., visai netoli jo, kai A. M. staiga rankos dilbiu trenkė jam į dešinę veido pusę, į žandą. Nuo suduoto smūgio jis nukrito ant žemės. Tada A. M. pradėjo jį mušti gulintį, kojomis spyrė tris ar keturis kartus. Jis pamena, kad vieną kartą jam pataikė į dešinę alkūnę, kuria jis dengėsi galvą, vieną kartą pataikė į dešinės kojos viršutinę pusę ir vieną kartą įspyrė į nugaros apatinę dalį, dėl ko jam lūžo stuburo slankstelis. Jis pradėjo šaukti, tada dar pamatė, kad G. G. pripuolė prie A. M. ir šį nuo jo patraukė. Tada jis atsistojo ir A. M. pasakė, kad kvies policiją, po ko A. M. su G. G. nuėjo šalin. A. K. papildomos apklausos metu parodė, kad jis A. M. jokių pretenzijų nebeturi ir civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 14, 19-20, 22-23).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. G. parodė, kad jis pažįsta ir A. M., ir A. K., jie jam abu kaip ir draugai, be to, A. K. gyvena su jo mama, tačiau jie gyvena atskirai ir jis A. K. jokiu savo patėviu nelaiko. 2015 metų vasarą, tikslaus laiko jis jau nepamena, žino tik, kad buvo vasara, vieną dieną, vakare, jis kartu su A. M. ir A. K. buvo svečiuose Naujojoje Akmenėje pas kažkokį jų draugą, kuris gyvena nuosavame name. Ten jie visi gėrė alkoholį. Jis ten truputį pabuvo ir išėjo, o A. K. ir A. M. pasiliko. Kol jis dar buvo ten svečiuose, tarp A. K. ir A. M. jokių žodinių konfliktų nebuvo. Pakui jis vėliau mieste, tiksliai kokioje vietoje nepamena, žino, kad kažkur prie „Gausos“ parduotuvės, susitiko A. M., kuris papasakojo, kad besėdint pas tą draugą jis žodžiais susipyko su A. K.. Tada jo draugei S. F., kuri buvo kartu su juo, paskambino A. K., ir paprašė, kad jis ir S. F. jį parvestų namo. S. F. paklausė, kur A. K. yra, šis atsakė, kad tarp „Senukų“ ir „Techaso“. Tada jis A. M. pasakė, kad šis gali eiti kartu su jais ir pasikalbėti su A. K., viską išsiaiškinti, tik sakė, kad jokiais būdais nesimuštų. Tada jis, S. F. ir A. M. nuėjo kur pasakė A. K.. Pamatė, kad A. K. stovi prie „Techaso“ parduotuvės, atsirėmęs į parduotuvės lango stiklą. Visi trys prie jo priėjo ir A. M. vėl pradėjo aiškintis su A. K.. Jie tarpusavyje tuos santykius aiškinosi kelias minutes, bet nesimušė. Abu buvo neblaivūs, todėl besiaiškindami svirduliavo ir taip nuėjo nuo parduotuvės kelis metrus ir atsidūrė ant šaligatvio ties įėjimu į parduotuvę. Vienu momentu A. M. nuo A. K. pradėjo trauktis, iš ko jis suprato, kad A. M. nebenori aiškintis. Tada jis išgirdo, kaip A. K. pradėjo garsiai kažką šaukti ant A. M., kuris nuo jo jau nueidinėjo ir buvo prie pat ji su S. F.. Tada A. M. pribėgo prie A. K. ir vieną kartą rankos viršutine dalimi ar pečiu, tiksliai jis nematė, trenkė A. K. į galvos sritį, gavosi toks kaip pastūmimas. Nuo to smūgio A. K. nukrito, kiek jis pamena, ant šaligatvio. Nukrito ant nugaros. Kai A. K. virto, A. M. jau apsisukęs ėjo nuo A. K. link jo su S. F.. Jis tikrai matė, kad A. M. A. K. daugiau jokių smūgių nesudavė, prie jo pasilenkęs nebuvo, prie A. K. niekas iš jų priėjęs taip pat nebebuvo. Kai A. M. atėjo prie jo ir S. F., jie visi trys nuėjo nuo A. K. šalin. A. K. tuo momentu jau buvo atsistojęs ir pradėjo šaukti, kažką panašaus į „muškit, muškit“, bet prie jo niekas nebepriėjo. Jis pasakė, kad reikia greičiau eiti šalin, nes gėda nuo žmonių dėl tokio A. K. elgesio. Jis mano, kad A. K. pats išprovokavo A. M., kad tas jam sudavė tą smūgį, nes A. K. garsiai šaukė ir visokiais žodžiais įžeidinėjo nueinantį A. M., o pastarasis ir nesusivaldė (b.l. 35-36).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. F. parodė, kad 2015 m. vasarą, vakare, tikslaus laiko ji nepamena, ji su tuometiniu savo sugyventiniu G. G., su kuriuo dabar yra susipykę, ir dar su tokiu jo draugu A. M., buvo nuėję pas kažkokį jų bendradarbį į namus Naujojoje Akmenėje, V.Kudirkos g. Vyrai išgėrinėjo, o ji buvo visiškai blaivi. Iš G. G. kalbos ji suprato, kad prieš tai G. G. su A. M. buvo pas kažkokį kitą savo bendradarbį nuosavuose, ten buvo ir G. G. taip vadinamas patėvis A. K.. Ji suprato, kad visi vyrai ten gėrė, o paskui A. K. pradėjo priekaištauti A. M., todėl šis išėjo pas kitą bendradarbį, o A. K. pasiliko pas tą bendradarbį nuosavame name. Ji pas G. G. bendradarbį V.Kudirkos gatvėje pabuvo trumpai, nes paskui jai paskambino mama ir ji ėjo prie tvenkinio su ja susitikti. Eidama pro „Techaso“ parduotuvę pamatė, kad ten stovi A. K.. A. K. buvo toks girtas, kad negalėjo pastovėti ant kojų, todėl ji paskambino G. G. ir pasakė, kad šis ateitų ir A. K. paimtų bei parvestų namo, nes buvo gėda nuo žmonių dėl to, kaip A. K. atrodė. Ji nuėjo iki tvenkinio ir netrukus ėjo atgal, pamatė, kad prie „Techaso“ parduotuvės ateina G. G. su A. M. ir jos vaiku, kurį ji buvo palikusi G. G.. Taip jie visi ir susitiko prie parduotuvės „Techasas“. A. K. stovėjo atsirėmęs į parduotuvės sieną, nes vos begalėjo pastovėti, rankose laikė bambalį alaus. G. G. pradėjo A. K. sakyti, kad „einam namo“, tačiau šis namo eiti atsisakė ir vėl pradėjo žodžiais pulti ant A. M., šaukė ant jo, vadino visokiai negražiais žodžiais, sakė „tu pyderasas, suskis, avinas, aš tave tuoj padėsiu į vietą“ ir panašiai, visų žodžių ji net neatsimena, žino tik, kad A. K. visą tai šaukė garsiai. A. M. valdėsi, nors matėsi, kad yra labai susinervinęs. A. K. taip draskėsi kelias minutes. Tada pro šalį važiavo A. K. viršininkas S., kuris sustojo, išlipo iš mašinos ir pradėjo A. K. priekaištauti, kad tas, neturėdamas teisių, paėmė valdišką mašiną ir ja girtas važinėjo. A. M. S. pritarė, pradėjo A. K. sakyti, kad „kaip tu galėjai taip daryti“. Tada S. A. K. pasakė, kad „susitiksime darbe ir viską išsiaiškinsime“ ir nuvažiavo. Tada A. K. pradėjo pulti ant A. M. sakydamas, kad tas yra viršininko „stukačius“ ir vėl pradėjo A. M. visaip įžeidinėti, o vienu momentu A. K. priėjo prie A. M. iš už nugaros ir jį kažkaip čiupo už pečių, ji nemoka pasakyti kaip, bet tikrai ne iš draugiškumo. A. M. staigiai sukosi į priekį link A. K. ir šis, neišlaikęs pusiausvyros dėl girtumo, nukrito ant nugaros. Nukrito ant šaligatvio prie įėjimo į parduotuvę. Tada A. M. A. K. daugiau nieko nedarė, pradėjo eiti nuo A. K. šalin. Bet A. K. atsikėlė ir vėl pradėjo A. M. įžeidinėti visokiais žodžiais, ant jo šaukti, po ko A. M. nebesusivaldė ir priėjęs prie A. K. šiam vieną kartą rankos viršutine dalimi, kur virš alkūnės, vieną kartą kažkur sudavė. Kur tiksliai sudavė, ji pasakyti negali. Sudavė nestipriai, bet A. K. dėl girtumo susvirduliavo ir vėl nukrito ant nugaros, ant šaligatvio. A. M. prie A. K. pasilenkęs nebuvo. Nei ji, nei G. G. prie A. K. taip pat priėję nebuvo. Kai A. K. nukrito, ji su G. G. pradėjo A. M. sakyti, kad reikia eiti šalin. A. K. pradėjo keltis, bet dėl girtumo vėl nukrito, visą laiką garsiai šaukė ir keikėsi. Ji su G. G. nusprendė nebevesti A. K. namo ir jį paliko, o patys su A. M. išėjo, palydėjo A. M. namo, o patys parėjo į namus pas G. G. mamą. Tada galėjo būti apie 21.00 val., nes ji žino, kad dar nebuvo sutemę. Ji užmigdė vaiką, o apie 24.00 val. namo grįžo A. K.. Kur A. K. valkiojosi visą tą laiką, jis pats nežinojo, buvo toks girtas, kad vos paėjo. Ryte A. K. sakė, kad pats neatsimena, kur vakar vakare dar buvo, bet nieko nesakė apie tai, kad jam kas nors skauda. Ryte dar juokavo, sakė, kad jei būtų buvęs ne girtas, būtų tą Algį padėjęs į vietą. Ji ne kartą yra mačiusi, kaip A. K. prigėręs dažnai griūva, nes jam kažkaip „nelaiko kojos“ (b.l. 39-41).

2015-07-18 d. 21.52 val. A. K. nustatytas 2.40 promilių girtumas (b.l. 11).

2015-09-10 – 2015-09-14 VTMT Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1362/15 (04) nurodyta, kad A. K. Naujosios Akmenės ligoninėje 2015-08-11 traumatologo diagnozuotas uodegikaulio srities sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė yra paremta tik subjektyviais skausminiais nusiskundimais ir nepagrįsta objektyviais traumavimo požymiais. Nesant objektyvių traumavimo požymių nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą (b.l. 30).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teismas daro išvadą, kad A. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, įrodo ne tik jo prisipažinimai bet ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Civilinių ieškinių byloje nėra.

Prokuroras siūlo pripažinti A. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 12 MGL baudą; remiantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis skirti galutinę bausmę – 8 MGL baudą.

A. M. neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokuroro siūloma bausme (b.l. 70-71).

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. M. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę A. M., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikaltimą, kuris laikytinas nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgė į konkrečios veikos padarymo faktines aplinkybes, į tai, kad turtinė žala nepadaryta, į A. M. asmenybę – neteistas; administracine tvarka baustas; dirbantis; VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre nesilankė, priklausomybės ligų registre neįrašytas; į baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sukinančią aplinkybes. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgė į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų. Teismas įvertino visumą aptartų aplinkybių, konkrečiai padarytą veiką, pobūdį ir sunkumą, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant A. M. prokuroro prašomos rūšies ir dydžio bausmę.

A. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam teismo įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

pripažinti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 12 (dvylikos) MGL baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis A. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) MGL (301,28 EUR) baudą, nustatant jos sumokėjimo terminą per 2 (du) mėnesius.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad Š. V. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Loreta Janiulytė