Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjų A. C. ir J. C. prašymo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-09-19 teisme gautas pareiškėjų A. C. ir J. C. prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 538 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

CK 2.12 straipsnyje nurodyta, kad nuolatine asmens gyvenamąja vieta laikoma valstybė ar jos teritorijos dalis, kur asmuo nuolat ar daugiausiai gyvena ir kurią laiko savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta. CK 2.16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Asmuo faktiškai gali gyventi keliose gyvenamosiose vietose, tokiais atvejais vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), yra laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis). Jeigu asmens nuolatinė gyvenamoji vieta negali būti nustatyta pagal kodekso 2.12 straipsnio kriterijus, konstatuojama, kad tokio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra jo gyvenamoji vieta (CK 2.16 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio asmens nuolatine gyvenamąja vieta yra laikoma to iš tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausiai gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.14 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjos J. C. kartu su nepilnamečiais vaikais E. C. ir A. C. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Tuo tarpu nors pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas faktiškai taip pat nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje.

Pareiškimas teismui pateiktas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Prie pareiškimo pateiktoje sutartyje sprendžiami nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimai. Nustačius jog byla turi tarptautinį elementą, spręstinas klausimas, ar ši byla teisminga Lietuvos Respublikos teismui (CPK 782 str.).

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga, todėl teismas ex officio privalo patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys. Lietuvos Respublikai 2004-05-01 tapus Europos Sąjungos nare, sprendžiant bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimą, privalu vadovautis teismingumo klausimus atitinkamose bylose reglamentuojančių Europos Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų nuostatomis.

Sprendžiant civilinių bylų dėl santuokos ir tėvų pareigų teismingumo klausimus, tarptautinio civilinio proceso šaltinis yra 2003-11-27 Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“, kuris dar vadinamas reglamentu „Briuselis Ha”. Reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal EB steigimo sutarties 110 str. 2 d. Nacionalinis teismas negali pakeisti reglamente įtvirtintų teismingumo taisyklių ar atsisakyti jas taikyti. Reglamento „Briuselis Ha“ preambulės 11 p. nustatyta, kad į jo taikymo sritį neįeina išlaikymo pareigos, nes joms jau taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001; teismai, turintys jurisdikciją pagal reglamentą „Briuselis Ha“, paprastai turi jurisdikciją priimti sprendimus dėl išlaikymo pareigų, taikydami Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 5 str. 2 d. Pažymėtina, jog nagrinėjamos bylos atveju reiškiami reikalavimai yra susiję su tėvų teisėmis ir pareigomis. Reglamento „Briuselis Ha“ I skyriaus 1 str. 1 p. numatyta, kad šis reglamentas taikomas bet kokio pobūdžio teismo civilinėms byloms, susijusioms su santuokos nutraukimu, tėvų pareigų skyrimu, naudojimosi jomis. Šio Reglamento II skyriaus 3 str. nustatyta bendroji jurisdikcija reikalavimams dėl santuokos nutraukimo. Reglamento 3 str. a punkte išvardinti šeši alternatyvūs jurisdikcijos kriterijai, kurie susiję su vieno ar abiejų sutuoktinių nuolatine ar paskiausia gyvenamąja vieta. Tačiau reikalavimams dėl tėvų pareigų pagrindinė jurisdikcijos taisyklė (Reglamento 2 skirsnio 8 str.) nustato, kad byloms dėl tėvų pareigų vaikui taikoma tos valstybės teismų jurisdikcija, kurioje yra nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta. Kaip jau minėta, pareiškėjai su nepilnamečiais vaikais nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje, kas suponuoja, jog šiuo atveju byloje keliamiems klausimams turi būti taikoma Jungtinės Karalystės teismų jurisdikcija.

Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog pareiškėjų bei jų nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, bet Jungtinėje Karalystėje, dėl ko byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams. Kadangi prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduotas nesilaikant teritorinio teismingumo taisyklių, jį atsisakyti priimti (CPK 538 straipsnio 2 dalis ir 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 5 dalimi, 290-291 straipsniais, 538 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

prašymą atsisakyti priimti, jį grąžinti procesinį dokumentą pateikusiems asmenims.

Pareiškėjams išaiškinti, kad jų keliamiems reikalavimams turi būti taikoma Jungtinės Karalystės teismų jurisdikcija

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama paduodant atskirąjį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.