Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-07-14 · Administracinė byla Nr. A-502-1120-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-07-14
Bylos Nr.
A-502-1120-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
P. Ž.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos
Administracinė byla Nr. A5 – 1120/2006Procesinio sprendimo kategorija 4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. liepos 14d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininko), Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Rūtai Šipkauskienei,dalyvaujant pareiškėjui P. Ž. ,pareiškėjo atstovui adv. Raimondui Kivyliui,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Jolantai Bružaitei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo P. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinei, G. M. paslaugų įmonei dėl įsakymo ir akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. 13.6- 681 bei 2004 m. rugpjūčio 20 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. 08-020. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 13.6- 681 0,40 ha ploto žemės sklypas, esantis Karklės kaime, Klaipėdos rajone, suteiktas neterminuotai naudotis Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinei, o 2004 m. rugpjūčio 20 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu Nr. 08-020 nustatytos ir paženklintos šio žemės sklypo ribos.

Pareiškėjas savo reikalavimus grindė tuo, kad Kretingalės apylinkės tarybos 1993 m. gruodžio 27 d. I šaukimo 25 sesijoje jam buvo skirta 3 ha ploto žemės ūkio naudmenų asmeniniam ūkiui. Už šią žemę pareiškėjas kiekvienais metais mokėjo žemės mokestį. 1994 m. kovo 10 d. suteiktoje žemėje buvo paženklinti ir suformuoti du sklypai 454² ir 454³. Šių žemes sklypų planai yra dingę. Klaipėdos rajono valdyba 1994 m. gruodžio 22 d. potvarkiu Nr. 747-V pareiškėjui leido pirkti iš valstybės ne aukciono tvarka suteiktą asmeniniam ūkiui naudojamą žemę, už kurią jis sumokėjo investiciniais čekiais ir grynaisiais pinigais. Tačiau Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinė įregistravo pastatus Nekilnojamojo turto registre, kurie pažymėti unikaliais Nr. 5596-0007-7016 (pastatas sandėlis), Nr. 5596-0007-7027 (pastatas sandėlis), Nr. 5596-0007-7038 (tvora). Šie pastatai buvo palikti sunykimui, jie nebuvo žymimi jokiuose kadastro ir registro žemėlapiuose, juridiškai jie neegzistavo iki 1996 m., kuomet buvo atlikti pirmieji kadastriniai matavimai ir kuriuos pareiškėjas išsaugojo, suremontavo, atstatė, pradėjo inventorizacijos darbus. 1996 m. balandžio 18 d. inventorizacinėje byloje buvo sudarytas pastatų ir po jais esančios pareiškėjui skirtos žemės planas. 1996 m. birželio 3 d. buvo suderintas geodezinių žemės sklypo matavimų planas, su tikslu pastatą įforminti kaip pareiškėjo asmeninę nuosavybę. Pastato kadastro duomenys užfiksuoti 1996 m. balandžio 18 d., įregistruotas 1997 m. balandžio 30 d. Skundžiami teisės aktai, pareiškėjo teigimu, yra neteisėti, nes įsakymas dėl žemės panaudos priimtas vykstant teisminiams ginčams dėl sklype esančių pastatų nuosavybės, be to, per suteiktą naudotis žemės sklypą eina pajūrio juosta, suteiktas naudotis žemės sklypas yra žymiai didesnis, nei reikalinga pastatui eksploatuoti, analogiškas suteiktam naudotis žemės sklypui sklypas yra skirtas pareiškėjui kaip asmeninio ūkio žemė, suteiktas naudotis žemės sklypas nebuvo suderintas su pareiškėju, sklypas yra pareiškėjo faktiškai naudojamas, už jį sumokėta.

Atsiliepimas

Atsakovas su skundu nesutiko, paaiškino, kad pareiškėjui nebuvo formuojamas žemės sklypas, kuris šiuo metu išnuomotas trečiajam asmeniui, kadangi jis ten neturėjo nuosavybės teise priklausančių pastatų. Pareiškėjas buvo savavališkai atlikęs geodezinius matavimus, kuriuos buvo atsisakyta tvirtinti. Jam buvo skirta 3 ha ir suformuoti du sklypai, tačiau jie skirti visai kitoje vietoje, ką patvirtino žemės sklypų paženklinimo aktai. Tik žymiai vėliau, formuojant žemėnaudą, projekto autorius suformavo 3 žemės sklypus, tačiau irgi ne toje vietoje, kur nurodo P. Ž.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinė pareiškėjo skundą prašė atmesti, nurodė, kad žemė apie pastatus ir statinius visada buvo valstybės nuosavybė. Dėl šio sklypo naudojimo valstybės sienos apsaugai į Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių kreiptasi dar 2001 m. vasario 13 d. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl abejonių, kad pastatai priklauso valstybei, nėra. Ginčijami aktai yra teisėti, nes teismui nepateikti dokumentai, patvirtinantys, jog pareiškėjui būtų leista pirkti (privatizuoti) konkretų žemės sklypą, nėra pateiktas žemėtvarkos projektas (žemės sklypų planai, kur būtų aiškiai pažymėti žemės sklypai, ir galima būtų nustatyti, kurioje tiksliai vietoje yra ginčijamas žemės sklypas).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui Kretingalės apylinkės tarybos 1993 m. gruodžio 27 d. I šaukimo 25 sesijoje skirta 3 ha ploto žemės ūkio naudmenų asmeniniam ūkiui. 1994 m. kovo 10 d. paženklinimo aktais paženklinti sklypai Klaipėdos rajone, Karklės kaime (2,85 ha ir 0,15 ha), jų plotas atitinka žemės plotą, kuris skirtas asmeniniam ūkiui. Teismas nustatė, kad su pažymėtųjų sklypų vieta ir ribomis pareiškėjas sutiko ir pasirašė paženklinimo aktuose (b. l. 155-156). Iš planinės medžiagos teismas nustatė, kad nei vienas iš nurodomų sklypų nėra tas žemės sklypas, kuris, pareiškėjo teigimu, buvo paskirtas jam, o šiuo metu ženklinamas unikaliu Nr. 4400-0540-3101, kadastrinis Nr. 528/0003:334, kuris skirtas krašto apsaugos tikslams, ir Pakrančių apsaugos rinktinei suteiktas Klaipėdos apskrities viršininkės 2005 m. vasario 25 d. įsakymu neterminuotam naudojimuisi.

Iš pareiškėjo pateiktos planinės medžiagos, žemės sklypų paženklinimo aktų teismas taip pat nustatė, kad tik 2002 metais pareiškėjui papildomai suformuotas naujas sklypas, pažymėtas indeksu 454-2, tačiau šių abrisų pareiškėjas nepasirašė. 2005 m. gegužės mėn. planine medžiaga formuojamas naujas žemės sklypas 454-2 ir liko anksčiau suformuotieji sklypai 454-4 (buvęs 454-2), 454-3 (buvęs 454-3), būtent šie sklypai yra paženklinti 2005-05-12 sklypo ribų paženklinimo aktais ir pasirašyti pareiškėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, tarp jų ir fizinių ar juridinių asmenų naudojami nuosavybės teise ir reikalingi turimiems pastatams bei statiniams eksploatuoti. Vyriausybės 1994 m. kovo 16 d. nutarime Nr. 183 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ 1 punkte nustatyta, kad žemės pirkimo - pardavimo sutartis sudaroma tik parengus asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktą ir suderinus įsigyjamos žemėnaudos išsidėstymo projektą su žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiu institutu. Pareiškėjas teigia, kad pageidavo, jog jam formuojant 3 ha asmeninio ūkio žemės plotus, būtų skirtas ir suformuotas žemės sklypas, kuris šiuo metu yra registruotas unikaliu Nr. 4400-0540-1101, kadastrinis Nr. 528/0003:334 - valstybės sienos apsaugos žemė, skirta krašto apsaugos tikslams, ir Klaipėdos apskrities viršininkės 2005 m. vasario 25 d. įsakymu patikėjimo teise suteiktas Pakrančių apsaugos rinktinei neterminuotam naudojimuisi. Teismas nustatė, kad šis sklypas yra Klaipėdos raj., Karklės kaime, prie Valstybės sienos apsaugos tarnybos įregistruotų pastatų. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad šiame žemės sklype nebuvo ir nėra pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų, pareiškėjas savo iniciatyva, neturėdamas Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus reikalingo leidimo atlikti geodezinius matavimus, atliko geodezinius matavimus prie pastato, nepriklausančio jam nuosavybės teise. Teismas nurodė, kad procesiniais teismų sprendimais Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2-01, Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 3A-501/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-1166/2002 m., Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-74-02/2003, Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 3A-1/2004, konstatuota pastatų priklausomybė valstybei. Tai, kad pareiškėjo iniciatyva atlikti geodeziniai matavimai ir sudarytas planas, teismo vertinimu, negali būti teisiniu pagrindu, suteikiančiu reikalavimo teisę į minimą sklypą. Teismas pareiškėjo motyvus, kad jis sumokėjo už perkamą žemę, įvertino kaip nesudarančius teisinio pagrindo pretenduoti į minimą žemės sklypą, nes mokesčiai įskaityti ne už konkretų žemės sklypą, o už suteiktą visą 3 ha žemės plotą.

Teismas pažymėjo, kad Žemės reformos įstatymo 13 straipsnyje yra nustatytas išsamus sąrašas atvejų, kada žemė yra neprivatizuojama. Minėto straipsnio l dalyje yra nurodyta, kad žemė yra neprivatizuojama, jeigu ji užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai, taip pat kai ji yra priskirta Lietuvos Respublikos pajūrio juostai. Pagal byloje esančius planus (b. l. 129-132) teismas nustatė, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. 5528/0003:334, patenka tiek į buvusios pajūrio juostos ribas (pajūrio juostos ribas, nustatytas Vyriausybės 1996 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 78), tiek į esamos pajūrio juostos ribas (pajūrio juostos ribas, nustatytas Vyriausybės 2005 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 155). Tokiu būdu ši teritorija negali būti privatizuojama. Remiantis Seimo 2000 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. VIII-1620 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinės saugos bei gelbėjimo sistemos plėtotės programos patvirtinimo“, žemės sklypas (unikalus Nr. 4400-0540-3103, kadastrinis Nr. 528/0003:334) bus naudojamas kaip strateginis objektas. Šis faktas, teismo vertinimu, taip pat patvirtina aplinkybes, kad žemės sklypas yra suformuotas ir perduotas trečiajam suinteresuotajam asmeniui teisėtai ir pagrįstai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

1. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, nesurinko visų reikiamų įrodymų, pasisakė ne dėl visų pareiškėjo nurodytų argumentų.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad žemės privatizavimo procesas trunka per ilgai, pareiškėjo žemės byla buvo dingusi, padaryta kitų grubių žemės privatizavimo pažeidimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovas teismui teikė tendencingus aiškinimus bei įrodymus apie pareiškėjo žemės privatizavimo procesą. Pareiškėjas pateikė dokumentus iš žemės bylos, kurių atsakovas nepateikė teismui, pateikdamas pareiškėjo žemės bylos kopiją. Apeliantui akivaizdu, kad atsakovas siekė nuslėpti tikrąją pareiškėjo žemės privatizavimo proceso eigą. Nežiūrint į tai, teismas atsisakė prijungti prie bylos pareiškėjo žemės bylos originalą. Teismas atsisakė prijungti ieškinio dėl nuosavybės teisės į pastatus, po kuriais Pakrančių apsaugos rinktinei suteiktas naudotis sklypas, kopiją, bei pačią civilinę bylą, nors pareiškėjas rėmėsi argumentu, jog įsakymas dėl žemės panaudos negalėjo būti priimtas vykstant civilinei bylai dėl sklype esančių pastatų nuosavybės. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo atstovo prašymų įpareigoti Pakrančių apsaugos rinktinę pateikti minėtų pastatų priėmimo – perdavimo aktą bei tuometinio buvusio Pakrančių apsaugos rinktinės vado įsakymą, kurio pagrindu pareiškėjas pradėjo minėtų pastatų inventorizaciją savo vardu.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, aiškinantis pareiškėjui skirtų sklypų formavimo procesą, teismas negalėjo apsieiti be Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų, kurių pirmajame atvaizduotas pareiškėjui skirtas žemės sklypas, analogiškas skirtam panaudai, bei asmeninio ūkio žemės suvestinio plano (1 : 10000) su priedais (1 : 5000), patvirtinančių tą pačią aplinkybę. Šių dokumentų reikalingumas patvirtintas ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos viršininkės 2002 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. 09-06-Ž-5 „Dėl duomenų pateikimo“ (2, 5, 6, 7 punktai). Apeliantas akcentuoja šio rašto 6 punktą, kuriame, priešingai teismo išvadoms, nurodoma, kad 1994 m. buvo užfiksuotas asmeninio ūkio žemės naudojimo faktas dviejuose sklypuose, o patvirtintame Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte žemės sklypai yra išdėstyti trijose vietose, taip pat 7 punktą, kuriame nurodoma, kad dokumentai, įrodantys, kaip ir kur naudojama asmeninio ūkio žemė, yra 1994 – 1996 m. suvestiniai asmeninio ūkio žemės planai M 1 : 5000. Teismas, priimdamas sprendimą, šiais dokumentais nesivadovavo. Apeliantas nurodo, kad teismui buvo pateikta dalies asmeninio ūkio žemės suvestinio plano kopija, iš kurios matyti, kad pareiškėjui suformuoti trys sklypai – 454-3 (20 arų), 454-4 (20 arų), kurie analogiški Pakrančių apsaugos rinktinei suteiktam naudotis 40 arų žemės sklypui. Apeliantas akcentuoja, kad teismas šios kopijos nepriėmė, asmeninio ūkio žemės suvestinio plano neišreikalavo.

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai atmetė prašymą kviesti liudytojais G. S. , tuometinį Klaipėdos raj. žemėtvarkos skyriaus vedėją, AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ darbuotojus R. F. , A. K. , N. S. , sudariusius 1996 m. birželio 3 d. suderintą geodezinių žemės sklypo matavimų planą (b. l. 109) ir galinčių paaiškinti šio plano atsiradimo bei kūrimo aplinkybes. Šių asmenų parodymai paneigtų atsakovo poziciją, kad šis planas buvo pradėtas ir atliktas pareiškėjo iniciatyva, savavališkai, atsakovui nežinant bei patvirtintų sklypo prie jūros suformavimo datą.

Apeliantas nurodo, kad teismas nepasisakė dėl argumento, jog 2004 m. rugpjūčio 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas yra neteisėtas jau vien todėl, kad, kaip nurodoma šio akto 2 punkte, žemės sklypo paženklinimas buvo atliktas vadovaujantis vien tik žemės sklypo planu, nors buvo būtina vadovautis ir kitais teritorijų planavimo dokumentais (žemės reformos žemėtvarkos projektu ir kt.).

2. Apelianto teigimu, teismo sprendime padarytos klaidingos išvados.

Teismas padarė klaidingą išvadą, kad tik 2002 metais pareiškėjui papildomai suformuotas naujas žemės sklypas, pažymėtas indeksu 454-2. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad 2001 m. kovo 8 d. pareiškėjui suprojektuoti 3 sklypai: Nr. 454-2, 454-3, 454-4.

Teismas padarė klaidingą išvadą, kad pareiškėjas savo iniciatyva, neturėdamas Klaipėdos raj. žemėtvarkos skyriaus reikalingo leidimo atlikti geodezinius matavimus, atliko geodezinius matavimus prie pastato, nepriklausančio jam nuosavybės teise ir kad geodeziniai matavimai ir sudarytas planas negali būti teisiniu pagrindu, suteikiančiu reikalavimo teisę į minimą sklypą. Apelianto teigimu, tokias teismo išvadas paneigia vien tas faktas, kad geodeziniai matavimai yra suderinti, antra, geodeziniai matavimai atlikti prie pastato, kuris tuo metu juridiškai niekam nepriklausė (nebuvo inventorizuoti), pastatų inventorizacija buvo pradėta pareiškėjo vardu. Visa tai turi esminės reikšmės nustatant faktą, jog analogiškas žemės sklypas toje pačioje vietoje (apie pastatus) pareiškėjui buvo suformuotas dar 1995 m.

Šalies argumentai

3. Apeliantas nurodo, kad ginčijamas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. vasario 25 d. įsakymas nebuvo tinkamai vykdomas, nes panaudos sutartis buvo sudaryta vėliau, nei nurodyta įsakyme.

4. Apeliantas teigia, kad įsakyme numatyta neterminuota panauda prieštarauja Civilinio kodekso 6.629, 6.478 straipsniams.

5. Teismas neatsižvelgė, kad Pakrančių apsaugos rinktinei suteiktas žemės sklypas uždengia dalį pareiškėjui 2005 m. gegužės 12 d. suprojektuoto sklypo Nr. 54-2, tai teismo posėdyje pripažino ir atsakovo atstovas.

6. Teismas neatsižvelgė, kad Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius ne kartą pranešė, jog pareiškėjui privatizuoti žemės sklypą Nr. 454-2 galės tik tada, kai bus nustatyta konkreti pajūrio juostos vieta.

7. Teismas neatsižvelgė, kad pagal dabartinę situaciją patraukus pareiškėjui skirtą privatizuoti žemės sklypą Nr. 454-2 nuo jūros ir jį sumažinus, pareiškėjui atsirado žemės trūkumas iki 3 ha.

8. Apeliantui nesuprantama, kodėl bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos sudėtis nuolat kito. Apeliantas abejoja teismo nešališkumu.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovo nuomone, ginčo nagrinėjimo metu teismo ir šalių iniciatyva buvo pateikti visi bylai svarbūs dokumentai ir planinė medžiaga. Tai, ar įrodymų sprendimui priimti pakanka, sprendžia teismas, vadovaudamasis vidiniu savo įsitikinimu, ir teigti, kad papildomų įrodymų išreikalavimas būtų lėmęs skirtingą bylos baigtį, nėra pagrindo. Pareiškėjo argumentai, jog jo užsakytas ginčijamo sklypo plano sudarymas suteikia teisę pretenduoti į tą sklypą, neturi teisinio pagrindo. Atsakovas pažymi, kad 0,4 ha sklypo planas nebuvo suderintas su Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriumi, jis negalėjo būti derinamas net teoriškai, kadangi buvo užimtas valstybinių pastatų, o bet kokie atlikti projektavimo darbai neturėjo galimybės baigtis to sklypo privatizavimu pareiškėjo vardu. Pareiškėjui suprojektuotas sklypas Nr. 454-2, kurį jis įvardija, kaip analogišką tam, į kurį pretenduoja pareiškėjas, tik dalinai persidengia su tuo, kuris perduotas naudotis Pakrančių apsaugos rinktinei. Atsakovas pažymi, kad ginčijamo sklypo klausimu Klaipėdos apskrities viršininko vardu niekada nebuvo priimtas įsakymas dėl minimo sklypo pardavimo pareiškėjui, kadangi projektavimo darbai nebuvo baigti. Kol projektavimo procesas tęsiasi, sklypų padėtis ir ribos gali kisti. Tai, jog išsiplėtus pajūrio juostos riboms, sklypo Nr. 454-2 ribos sumažėjo, nėra ir nebuvo šio teisminio nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjas turi teisę gauti 3 ha, ir ši teisė jam nėra atimta. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, sklypų projektavimo darbai galės būti tęsiami.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Administracinis ginčas kilęs dėl administravimo aktų, kuriais nuspręsta įregistruoti 0,40 ha ploto žemės sklypą, esantį Karklės kaime, suteikti šį sklypą neterminuotai naudotis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinei bei nustatytos (paženklintos) šio sklypo ribos, teisėtumo ir pagrįstumo. Minėti aktai nėra tiesiogiai skirti pareiškėjui, todėl būtina nustatyti, ar jie pažeidžia ir kuo pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus. Teisminė gynyba garantuojama asmeniui, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str.).

Pareiškėjas tvirtina, jog ginčijamais aktais trečiajam suinteresuotam asmeniui suteiktas žemės sklypas buvo jam skirtas kaip asmeninio ūkio žemė, kuria pareiškėjas naudojosi. Taigi turi būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, ar ginčijami aktai pažeidžia pareiškėjo, kaip asmeninio ūkio žemės naudotojo teises ir teisėtus interesus, jei pažeidžia – kuo ir kokioje apimtyje.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui Kretingalės apylinkės tarybos 1993 m. gruodžio 27 d. I šaukimo 25 sesijoje skirta 3 ha ploto žemės ūkio naudmenų asmeniniam ūkiui. 1994 m. kovo 10 d. paženklinimo aktais paženklinti sklypai Klaipėdos rajone, Karklės kaime (2,85 ha ir 0,15 ha), jų plotas atitinka žemės plotą, kuris skirtas asmeniniam ūkiui. Iš planinės medžiagos teismas nustatė, kad nei vienas iš nurodomų sklypų nėra tas žemės sklypas, kuris, pareiškėjo teigimu, buvo paskirtas jam, o šiuo metu ženklinamas unikaliu Nr. 4400-0540-3101, kadastrinis Nr. 528/0003:334, kuris skirtas krašto apsaugos tikslams, ir Pakrančių apsaugos rinktinei suteiktas Klaipėdos apskrities viršininkės 2005 m. vasario 25 d. įsakymu neterminuotam naudojimuisi. Tačiau byloje esantys duomenys (b.l.156) nėra informatyvūs ir pakankamo pagrindo teismo padarytai išvadai neduoda.

Kita į bylą pateikta planinė medžiaga bei žemės sklypų paženklinimo aktai (b.l. 164-172, 175-177,201-203 patvirtina, kad pareiškėjui asmeniniam ūkiui suprojektuoti kitokio dydžio sklypai 454-2, 454-3 ir 454-4. Taigi, yra neaišku, kokie konkretūs žemės sklypai teisėtai buvo suteikti pareiškėjui ir jo naudojami kaip asmeninio ūkio žemė, ar šių žemės sklypų ribos susikerta ar kitokiu būdu ribojasi su žeme suteikta ginčijamais aktais trečiajam suinteresuotam asmeniui. Tik nustačius šias reikšmingas aplinkybes bus galima daryti pagrįstas išvadas dėl keliamo ginčo ir reiškiamų reikalavimų pagrįstumo.

Pažymėtina, jog atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo pripažįsta tą aplinkybę, jog dalis pastarajam suteiktos žemės sklypo sutampa su pareiškėjui suprojektuoto žemės sklypo 454-2 dalimi. Ši aplinkybė netirta ir nevertinta. Byloje nėra duomenų, kad nustatyta tvarka pareiškėjui teisė naudotis asmeninio ūkio žeme ar jos dalimi panaikinta.

Įrodymus, kaip taisyklė, administraciniame procese teikia šalys ir kiti proceso dalyviai, tačiau teismui numatytas taip pat aktyvus vaidmuo (ABTĮ 57, 81 straipsniai). Todėl teismas privalo siūlyti šalims teikti naujus įrodymus, kai jų nepakanka reikšmingoms ginčui aplinkybėms nustatyti, o esant reikalui tokius įrodymus ir išreikalauti. Šiuo atveju pagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad asmeninio ūkio žemės buvimo vietai nustatyti yra reikalingi asmeninio ūkio žemės suvestiniai planai bei Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kiti įrodymai.

Konstatuojama, kad ginčui išnagrinėti reikalinga rinkti ir tirti naujus įrodymus, dėl ko teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti.;

Atkreiptinas dėmesys, jog ginčijamų aktų pagrindu yra sudarytas civilinis sandoris – žemės panaudos sutartis. Dėl šios aplinkybės pareiškėjo pareikštų reikalavimu tenkinimas neturėtų tiesioginio poveikio jo teisėms ar teisėtiems interesams, teismo sprendimas nesukurtų tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjui. Todėl teismas turėtų išaiškinti pareiškėjui jo teisę tikslinti reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. Ž. apeliacinį skundą tenkinti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti, bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasArūnas Sutkevičius