Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš minėtos GR pažymos bei 2016 m. gegužės 19 d. GR pažymos apie asmens duomenis (S. I.) Nr. GR.3A-1105-2 matyti, kad S. I. ir O. I. santuokos metu, t.y. 1971 m. gegužės 4 d. susilaukė dukters J. B.. Pastarąją aplinkybę, be kita ko, patvirtina prie šio pareiškimo pridedama pareiškėjos gimimo liudijimo kopija. Aplinkybę apie pareiškėjos pavardės pasikeitimą patvirtina kartu su šiuo pareiškimu pridedama 1989 m. lapkričio 18 d. sudarytos santuokos liudijimo kopija.

Santuokos metu, S. I. ir O. I. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, be kita ko, (duomenys neskelbtini) sudaryta pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 22-2020 įgijo Butą/Patalpą - Butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu L. G. g. , Vilnius.

Pažymėtina, kad abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta iki pat jų mirties momento buvo deklaruota Buto buvimo vietos adresu: L. G. g. 102-24, Vilnius.

O. I. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau S. I., pergyvenęs savo sutuoktinę, dėl teisinių žinių stokos bei nematydamas tam realaus poreikio (kadangi po sutuoktinės mirties liko faktiškai gyventi nurodytame bute bei juo rūpinosi), nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl po sutuoktinės mirties atsiradusio palikimo priėmimo.

Be S. I., jokie kiti O. I. pirmosios ir/ar antrosios eilės įstatyminiai įpėdiniai (ar kiti suinteresuoti asmenys) dėl po jos mirties atsiradusio palikimo, t.y. ½ dalies santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto Buto ir/ar kito turto, priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą taip pat iki šiol nesikreipė. Šią aplinkybę patvirtina VĮ „Centrinės hipotekos įstaigos“ Testamentų registro išrašas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad po O. I. mirties atsiradusio palikimo priėmimo faktas liko neįregistruotas, tačiau tai nereiškia, kad jis nebuvo priimtas kitais įstatyme numatytais palikimo priėmimo būdais

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvyko. Atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Civilinė byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Teismo posėdyje pareiškėjos J. B. atstovas advokatas Karolis Merkevičius pareiškimą palaikė.

Pareiškimas tenkinamas.

Iš pareiškėjos atstovo paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1970 m. gegužės 22 d. tarp S. I. mirusio (duomenys neskelbtini) ir O. I., mirusios (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka. O. I. mirė būdama santuokoje su S. I.. Šią aplinkybę patvirtina VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro 2016 m. gegužės 19 d. pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-1105-1.

Iš minėtos GR pažymos bei 2016 m. gegužės 19 d. GR pažymos apie asmens duomenis (S. I.) Nr. GR.3A-1105-2 matyti, kad S. I. ir O. I. santuokos metu, t.y. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters J. B.. Pastarąją aplinkybę, be kita ko, patvirtina prie šio pareiškimo pridedama pareiškėjos gimimo liudijimo kopija. Aplinkybę apie pareiškėjos pavardės pasikeitimą patvirtina kartu su šiuo pareiškimu pridedama (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos liudijimo kopija.

Santuokos metu, S. I. ir O. I. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, be kita ko, (duomenys neskelbtini) sudaryta pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 22-2020 įgijo Butą/Patalpą - Butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu L. G. g. , Vilnius.

Pažymėtina, kad abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta iki pat jų mirties momento buvo deklaruota Buto buvimo vietos adresu: L. G. g. , Vilnius.

O. I. mirė 1994 m. lapkričio 10 d., tačiau S. I., pergyvenęs savo sutuoktinę, dėl teisinių žinių stokos bei nematydamas tam realaus poreikio (kadangi po sutuoktinės mirties liko faktiškai gyventi nurodytame bute bei juo rūpinosi), nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl po sutuoktinės mirties atsiradusio palikimo priėmimo.

Be S. I., jokie kiti O. I. pirmosios ir/ar antrosios eilės įstatyminiai įpėdiniai (ar kiti suinteresuoti asmenys) dėl po jos mirties atsiradusio palikimo, t.y. ½ dalies santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto Buto ir/ar kito turto, priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą taip pat iki šiol nesikreipė. Šią aplinkybę patvirtina VĮ „Centrinės hipotekos įstaigos“ Testamentų registro išrašas.

S. I. iki pat savo mirties momento prižiūrėjo butą, esantį L. G. g., Vilniuje, mokėjo už jį nustatytus mokesčius. Iš kartu su šiuo pareiškimu pridedamų rašytinių įrodymų matyti, kad S. I. gyvenamoji vieta tiek iki sutuoktinės mirties, tiek ir po to, buvo deklaruota tame pačiame bute, esančiame L. G. g. , Vilniuje, į kurio ½ dalį atsirado jo paveldėjimo teisė. Šiuo atveju S. I. net nereikėjo atlikti jokių aktyvių veiksmų, kad atsirastų palikimo priėmimo faktas, kadangi nurodytame bute S. I. visą laiką (iki pat savo mirties) faktiškai gyveno. Vien pats gyvenimo faktas patvirtina, jog S. I. perėmė O. I. priklausiusią ½ dalį buto ir valdė kaip savo. Jau minėta, kad pagal LR CK nėra reikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, šiuo atveju užtenka pačių veiksmų atlikimo fakto.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad po O. I. mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Byloje nustatytomis aplinkybėmis po O. I. mirties jos sutuoktinis S. I. ir/ar kiti paveldėtojai į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo įstatyme nustatytu terminu nesikreipė.

Siekdama priimti po tėvo S. I. mirties atsiradusį palikimą, pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas priėmė sutuoktinės O. I. palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldėtą turtą. Atsižvelgiant į tai, teismas šioje byloje tiria, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės gali būti laikomos faktišku S. I. pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančios palikimo priėmimą.

Palikimo atsiradimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (1964 m. CK 587 straipsnis) nustatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Aptartos įstatymo normos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimą įgyvendinimą, taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą taikant 1964 m. CK 587 straipsnio nuostatas, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami tik aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t.y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-23 nutartis c.b. Nr. 3K-3-251/2012; 2012-07-03 nutartis c.b. 3K-3-366/2012). Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti.

Tai, kad S. I., mirusios O. I. palikimą jos sutuoktinis S. I. priėmė iš karto po palikėjos mirties, pareiškėja įrodinėja tuo, jog po sutuoktinės mirties jo tėvas naudojosi gyvenamuoju būstu, pradėjo faktiškai valdyti visus namų apyvokos daiktus, mokėjo mokesčius. Tai reiškia, kad pareiškėjo tėvas palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėnesius nuo palikėjos O. I. mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios turtą negavo.

Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, teismas sprendžia, kad pareiškėjos tėvas S. I. po sutuoktinės O. I. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.

CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos tėvas S. I. po sutuoktinės O. I. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas. Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 270 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 443, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. I., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, faktiniu valdymu yra priėmęs ją pergyvenęs sutuoktinis S. I., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.