Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Strautininkas, sekretoriaujant Almidai Gurklienei, dalyvaujant prokurorams Danutei Šleivaitei ir Petrui Januliui, kaltinamajai I. P., kaltinamosios gynėjai advokatei Nijolei Petkevičienei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. G., nukentėjusiosios atstovui advokatui Laimučiui Zaukevičiui, teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. Biržų r., Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, išsituokusi, turinti II grupės neįgalumą, gyvenanti Biržų r. sav., Biržai, (duomenys neskelbtini) , neteista, kaltinama pagal LR BK 140 str. 2 d., 155 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Kaltinamoji I. P. 2014 m. birželio 12 d. apie 10 val. Biržų r., (duomenys neskelbtini), ant kelio (duomenys neskelbtini), tyčia seseriai J. G. suduodama rankoje turėta kuprine vieną kartą į veidą, rankomis sučiupdama už rūbų ir stumdama, taip perversdama ją ant žemės, J. G. gulint ant žemės spirdama jai į pilvą, taip sukeldama nukentėjusiajai – savo artimajai giminaitei - seseriai J. G. fizinį skausmą bei padarydama odos įdrėskimą dešiniame žande, veido sumušimą pasireiškusi odos nubrozdinimu kaktoje su aplinkine poodine kraujosruva išplitusią į nosį, abiejų akių vidinius kampus, poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, nežymiai sutrikdydama jai sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka LR BK 140 str. 2 d.

Kaltinamoji buvo perduota teismui ir pagal LR BK 155 str. 2 d. dėl to, kad ji taip pat tuo metu, toje pačioje vietoje, nukentėjusiąją vadino įžeidžiančiais žodžiais.

Kaltinamoji I. P. parodė, kad kuo kaltinama supranta, kaltę pripažįsta iš dalies, nukentėjusiosios nestūmė, sutinka duoti parodymus. Ji birželio 12 d. anksti ryte pėsčia iš Biržų išėjo į kapines. Kapus sutvarkiusi, eidama į (duomenys neskelbtini) kaimą pamatė A., atvažiuojančia su dviračiu ir toliau ateinančią J. G.. Su A. pasisveikino ir nuėjo, su ja nebendrauja apie 6 m. A. su dviračiu nuvažiavo. Susitiko J. G., jos abi pasisveikino. Jai nueinant J. G. pradėjo rėkti, kad ji yra prakeikta, dirba visus “tetulos” darbus. Gegužės mėnesį einant J. J. aikšte, J. G. taip pat ją buvo užkabinusi ir aprėkė. Todėl dabar ji pasakė J. G. kad, ji yra “prakeikta zaraza”, ar nors kartą ją paliks ramiai. Jos buvo kelio pakraštyje. J. G. prišokusi prie jos pradėjo mušti su gėlėmis, gėles J. G. turėjo rankoje, kokios tai buvo gėlės, nežino. Ginėsi, paėmusi kuprinę nuo peties, sudavė J. G. į petį. Jai pasisukus eiti J. G. sugriebė už plaukų, marškinių ir jos abi pargriuvo. J. G. buvo apačioje. Atsistojusi matė J. G. kruviną veidą. J. G. užgulė todėl, kad jai buvo sunku atsistoti dėl skaudančios nugaros, jų kojos buvo griovyje. Atsistojusi pasiėmė kuprinę, ant kelio numestus akinius. Ji nuėjo, prie namų ją paėmė policija. Anksčiau su seserimi nėra susimušusios, turėjo psichologinių problemų, lankėsi pas psichologą, dažnai yra sesers užkabinėjama gatvėje, bažnyčioje, nežino kodėl sesuo taip elgiasi. Pasitikslino, kad su kuprine sudavė seseriai į dešinį petį, šonan, sesers už drabužių nestvėrusi, jos nestūmusi, kai sesuo ją pastvėrė už plaukų, abi pargriuvo. Praeityje yra prašiusi sesers susitaikyti. Kai abi gulėjo, sesuo buvo be akinių, kol sesuo ją mušė su gėlėmis, sesuo dar buvo su akiniais, po to juos nusiėmė, mano, kad pasidėjo į striukės kišenę. Akistatos metu bandė su seserimi susitaikyti. Sulaukė anoniminio skambučio, kad neieškotų akinių, akiniai pas seserį kišenėje. Akinių nelietusi, nesudaužiusi. Jai būtų sudaužyti akiniai, būtų ant kelio stiklų. J. G. nespyrė, mėlynė sena. Kadangi akinių nelietusi, ieškinio nepripažįsta. Su seserimi nori susitaikyti. Nepripažįsta civilionio ieškionio neturtinei žalai atlyginti, kadangi nesijaučia ją įžeidusi, nes žodis yra senovinis lietuviškas.

Nukentėjusioji civilinė ieškovė J. G. parodė, kad važiavo autobusu ir matė, kaip I. P. nueina į kapines. Viena nenorėjo eiti į kapines, bijojo, todėl užėjo pas A., laukė kol I. P. išeis, kad nereikėtų susitikti. A. paėmė visus jos daiktus, sudėjo į kibirą, uždėjo ant dviračio. Išėjo iš kiemo ant kelio ir kadangi A. sunkiai vaikšto sėdo ant dviračio ir važiavo palengva. Prieš posūkį pamatė atsiradusią I., einančią nuo kapinių. Irena nešėsi ne kuprinę, o medžiaginį maišelį. Su seserimi pasisveikino. Sesuo pradėjo rėkti ant jos, vadinti “cholera”. Ji vienoje rankoje nešėsi rankinuką, kitoje puokštę. Pakėlė rankas, kad negautų iš kauptuko. Jos rankos buvo užimtos, todėl ji negalėjo kaltinamosios čiupti už plaukų. Pakėlus rankas, pajuto stūmimą ir, kad krenta aukštielnika, krintant trumpam neteko sąmonės, atsitokėjusi pajuto stiprų smūgį į galvą. Kad neužmuštų pradėjo klykti, sesuo drąskė jai veidą, ji tuo metu buvo užsimerkusi. Akinius nešioja visą laiką, akiniai tvirtai laikosi. Krentant buvo su akiniais, spėja, kad akiniai buvo nuplėšti jai drąskant veidą. Kaltinamoji nebuvo ant jos užvirtusi, bet persivertusi ir pradėjusi šaukti „cholera“ sudavė į paširdžius, spyrė į šlaunį. Kaltinamosios ginčijama mėlynė buvo kitoje kojoje ir seniai jos nebėra. Seseriai nuėjus, ji atsikėlė iš šlaito. Atsikėlusi nerado akinių, įlipo į griovį jų ieškoti, nerado, nerado ir šukių. Akinių į kišenę nedėjusi.Nuo nudrąskytos nosies pradėjo tekėti kraujas, nuėjo į kapines pas A.. Svaigo galva, kadangi kraujo spaudimas šokinėja, pykino, buvo negera. A. taip ieškojo akinių, nerado. Naujų akinių vertė 550 Lt, senų - 300-350 Lt. Nežino, kodėl kyla nesutarimai su seserimi kurie tęsiasi nuo 2012 m. Po birželio 12 d. sesuo nebandė atsiprašyti. Akistatos metu davė gėles, minėjo nutilti, nelaiko to atsiprašymu. Vieną kartą kaltinamoji kapinėse buvo su skapstuku sudaužiusi kibirą paliktą prie senelio kapo. Pareikštą ieškinį palaiko. Prašo priteisti už akinius 550 Lt. Taip pat prašo priteisti ieškinį dėl neturtinės žalos. Po sumušimo vaikščiojo į polikliniką, darė galvos nuotrauką, nes galvoje buvo guzas, taip pat dėl šlaunies kraujosruvų. Poliklinikoje lankiausi dėl sumušimo. I. P. neplūdo, nesakė “durna boba”. Apklausos protokole pasirašė neskaičiusi, nes neturėjo akinių. Su puokšte nemušė kaltinamosios, tik ginėsi galvą, nes jinai buvo užsimojusi. Dėl sesers pasakytų žodžių neįsižeidusi.

Liudytoja A. V. Š. parodė, kad nukentėjusioji J. bijojo eiti į kapines, nes žinojo, kad kapinėse yra I.. Kadangi liudytoja sunkiai vaikšto, pasiėmė dviratį. I. susitiko netoli kapinių. I. nenoriai su ja pasisveikino, tada ji nuvažiavo toliau. Nuvažiavus į kapines vis nesulaukė J.. Sėdusi važiuoti ant dviračio, pamatė ateinančią J. susiėmusią už šono, kruvina nosimi, su guzu kaktoje, be akinių. Paklausus kas atsitiko, pasakė, kad primušė I. P., įvertė į griovį, su kažkuo sudavė į kaktą. Atvyko greitoji pagalba, išsivežė J.. Nežino kodėl kaltinamoji nesutaria su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji jos prašė paieškoti akinių, bet ji neradusi.

Liudytoja O. K. parodė, kad pažįsta ir nukentėjusiąją ir kaltinamąją, visos yra iš vieno krašto, kartu ėjo į mokyklą, nesipyksta. Įvykio nematė, tik matė kaip prieš 2-3 metus I. P. su skapstuku sukapojo J. G. kibirą. Patvirtini, kad kaltinamoji su nukentėjusiąją pykstasi seniai, yra girdėjusi kalbų apie I. P. netinamą elgesį kitų žmonių atžvilgiu. Apie įvykį sužinojo iš paskambinusios J. G., kad ją užpuolė ir sumušė I. P.. po įvykio J. G. nebuvo sutikusi.

Ekspertas Ramūnas Žilionis patvirtino pateiktą išvadą, nurodė, kad sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais, pirmas trauminis poveikis - kaktoje su aplinkine kraujosruva, antras trauminis poveikis – žande nubrozdinimas, trečias trauminis poveikis – kraujosruva šlaunyje. Pagal lokalizaciją kraujosruva buvo nukentėjusiosios apatiniame šlaunies trečdalyje. Pagal lokalizaciją nėra būdinga, kaip taip būtų nugriuvus ir atsitrenkus į žemės paviršių, kraujosruva buvo padaryta kietu, buku daiktu. Kraujosruva buvo padaryta nuo sumušimo, t.y objektyvus sumušimo požymis. Nuo jaunystės laikų galėtų išlikti apgamas arba pigmentinė dėmė. Pagal aplinkybes kraujosruva pagal spalvinę išraišką atsirado įvykio metu. Taip pat kaktoje buvo nedidelis įdrėskimas su aplinkine kraujosruva kas rodo, kad buvo trauminis poveikis, tačiau nėra galimybės identifikuoti sužalojusį daiktą. Galėjo krepštelėti nugriuvus, vartaliojantis. Veide įdrėskimas galėjo būti padarytas kažkokiu ribotu kietu daiktu. Galima, kad griūnant į žemę, žemės paviršius nėra lygus, taip pat galėjo būti ir braukiant ranka per veidą. Labiau panašu, kad nubrozdinimai galėjo būti padaryti braukiant ranka, nuo žemės nubrozdinimai būna platesni, o čia toks įdrėskimas greičiau galėjo būti nuo nagų, arba kietu ribotu daiktu. Taip pat galėjo būti veide padarytas toks sužalojimas ir nuo gėlių stimburų-kotų, arba traukiant akinius su nagais.

Kaltinamosios kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo savo seseriai, be jos pačios, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, eksperto paaiškinimų teismo posėdyje, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2014-06-12 d. surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vietoje ant apaugusio žolėmis kelkraščio yra numesta gėlių puokštė, prie jos yra išgulėta žolė, apžiūrint kelkraštį daugiau jokių daiktų, kraujo pėdsakų nei kelkraštyje nei ant kelio nepastebėta (b. l. 6-11); iš 2014-06-12 d. asmens kratos protokolo matyti, kad pas I. P. kratos metu rasta ir paimta kuprinė raudonos ir juodos spalvos, 1 vnt. sodininko grėbliukas žalios spalvos, 1 vnt. metalinis kauptukas su mediniu kotu, 1 vnt. medžiaginis lietpaltis ir mėlynos spalvos metalinis kastuvėlis geležinis su žaliu kotu, 3 daigai „Irisu“ (b. l. 24); iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Panevėžio skyriaus 2014-06-16 atlikto tyrimo specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. G. padaryta odos įdrėskimas dešiniame žande, veido sumušimas pasireiškęs pasireiškęs odos nubrozdinimu kaktoje su aplinkine poodine kraujosruva išplitusią į nosį, abiejų akių vidinius kampus, poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje. Sužaklojimai padaryti kietais bukais daiktais, prieš 3-5 paras iki apžiūros, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 3 trauminiais poveikiais Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 30).

Kaltinamoji neigia galėjusi padaryti nukentėjusiajai sužalojimą – poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, teigdama, kad ją nukentėjusioji turi dar nuo vaikystės. Tačiau tai kategoriškai paneigė ekspertas, teismo posėdžio metu patvirtindamas, kad kraujosruva nukentėjusiajai buvo padaryta sumušimu ir negalėjusi likti nuo vaikystės ir atsirado įvykio metu. Ekspertas taip pat patvirtino savo anksčiau duotą išvadą, kad sužalojimai nukentėjusiajai padaryti trimis trauminiais poveikiais, nubrozdinimai veide galėjo būti padaryti nagais ar kietu ribotu daiktu – gėlių kotais ar traukiant akinius su nagais. Liudytoja A. V. Š. patvirtino, kad iškarto po įvykio matė nukentėjusiąją, kuriai buvo padaryti sužalojimai, o nukentėjusioji jai sakiusi, kad sužalojo ją kaltinamoji. Tiek iš A.V. Š. parodymų, tiek iš liudytojos parodymų matyti, kad nukentėjusioji bijo kaltinamosios – savo sesers, kuri yra ir anksčiau agresyviai pasielgusi nukentėjusiosios atžvilgiu. Nukentėjusiosios parodymai neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, eksperto išvadai, juos patvirtina liudytojos A.V. Š. parodymai, todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais. Kaltinamosios parodymus, kad ji tik trenkusi kuprine į dešinį petį nukentėjusiajai ir kartu su ja pargriuvusi ir taip nukentėjusioji galėjusi būti sužalota teismas vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti atsakomybės, nes tai paneigia eksperto išvada.

Kaltinamosios nusikalstama veika pagal LR BK 140 str. 2 d. kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamoji kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčia suduodama rankoje turėta kuprine vieną kartą J. G. į veidą, rankomis sučiupdama už rūbų ir stumdama, taip perversdama ją ant žemės, J. G. gulint ant žemės spirdama jai į šlaunį, taip sukeldama nukentėjusiajai – savo artimajai giminaitei - seseriai J. G. fizinį skausmą bei padarydama odos įdrėskimą dešiniame žande, veido sumušimą pasireiškusi odos nubrozdinimu kaktoje su aplinkine poodine kraujosruva išplitusią į nosį, abiejų akių vidinius kampus, poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, nežymiai sutrikdydama jai sveikatą.

Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str. 2 d., yra nesunkus nusikaltimas (LR BK 11 str. 3 d.).

Kaltinime buvo nurodyta, jog kaltinamoji kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 155 str. 2d. padarymu, kad ji tuo pat metu, toje pačioje vietoje nukentėjusiąją vadino įžeidžiančiais žodžiais. Baudžiamasis įstatymas nustato, kad tas, kas neviešai įžeidė žmogų, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas atitinkama sankcija (LR BK 155 str. 2 d.). Šiuo atveju yra svarbu, kaip išsakytus žodžius suprato nukentėjusioji, kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl kaltinamosios – sesers išsakytų žodžių neįsižeidusi, todėl teismas daro išvadą, kad šis kaltinimas nepasitvirtino. Todėl kaltinamoji iš šio kaltinimo išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Tikslintinas kaltinimas nurodant, kad kaltinamoji nukentėjusiajai sudavė rankoje turėta kuprine, o ne rankinuku, kaip nurodoma kaltinime, nes tokia aplinkybė nustatyta bylos nagrinėjimo metu.

Kaltinamosios I. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgiama į jo asmenybę – neteista (b. l. 32), nebausta administracine tvarka (b. l. 33), psichoneurologinėje ir narkologinėje įskaitoje neregistruota (b.l. 35), Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2007-07-02 išdavė neterminuotai neįgaliojo pažymėjimą, specialiųjų poreikių lygis vidutinis (b.l. 36), spaudoje charakterizuojama teigiamai. Po nusikaltimo padarymo duomenų apie tai, kad ji būtų padariusi naują nusikalstamą veiką byloje nėra. Taip pat atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo apimtį, padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, kaltės formą. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant I. P. sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant jos terminą mažesnį nei bausmės vidurkis ir skiriant įpareigojimą atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį.

LR CK 6.250 str. 1 d. konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt.

Nustatyta, jog kaltinamosios smurtinių veiksmų pasekoje, nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, jai buvo padaryti kūno sužalojimai, todėl ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

LR CK 6.250 str. 2 d. konstatuota, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatyta, jog kaltinamosios nusikalstamų veiksmų pasekoje, patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, veika padaryta tyčia, kaltinamoji yra pensininkė, todėl atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei susiformavusią teismų praktiką, nukentėjusiajai priteistina 100 Eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji pateikė ieškinį turtinei žalai atlyginti dėl 160,45 Euro. Tokio dydžio ieškinį nukentėjusioji pareiškė siekdama, kad jai būtų kompensuotos nukentėjusiosios nusikalstamos veikos pasekoje patirtos išlaidos dėl nusikalstamos veikos metu prarastų akinių įsigijimo. Nors I. P. kaltinimai dėl nukentėjusiajai priklausančių akinių sunaikinimo nėra pareikšti, tačiau iš nukentėjusiosios parodymų bei liudytojos A. V. Š. parodymų matyti, kad nukentėjusioji įvykio metu dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų prarado akinius, tiek nukentėjusiosios, tiek A.V. Š. parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, todėl spręstinas turtinės žalos atlyginimo klausimas. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, byloje esančius ir civilinį ieškinį pagrindžiančius rašytinius įrodymus (b.l. 85, 86) ieškinys tenkintinas pilnai, nes turtinė žala kaltinamosios nusikalstamų veiksmų pasekoje (LR CK 6.263 str. 2 d.).

Kaltinamajai I. P. kardomoji priemonė nepaskirta.

Iš kaltinamosios išieškotinos proceso išlaidos valstybei (LR BPK 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307-308 str., teismas

nusprendžia:

I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal LR BK 140 str. 2 d. ir nubausti 8 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant ją per 5 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

I. P. pagal LR BK 155 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Priteisti iš I. P. nukentėjusiajai J. G. 160,45 Euro turtinės žalos atlyginimo ir 100 Eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Iš kaltinamosios I. P. išieškoti 8,26 Euro proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.