- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-12-07
- Bylos Nr.
- 1-306-517/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00793-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- G. S.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
G. S., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, karo prievolininkas, niekur nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis G. S., naudodamas psichinę prievartą, grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent:
Laikotarpyje nuo 2012m. sausio 01d. iki 2012m. sausio 07d. kaltinamasis G. S. dėl buvusių asmeninių problemų ir nesutarimų su pil. G. šeima, su kuria dirbo Norvegijos Karalystėje, iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. (8-612) 39211 skambindavo pil. Ž. G., kuriai grasino, sakydamas žodžius „ tu žinai koks aš žmogus, man patinka pjauti žmones ir aš pjoviau ir pjausiu, ir čia viskas ne dėl pinigų, aš jų turiu daug, bet aš vis tiek darysiu savo “, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2012m. spalio 01d., vakare, kaltinamasis G. S., iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. (8-612) 39211 paskambinęs pil G. G., pastarajam taip pat grasino, sakydamas žodžius „ aš tave pakasiu po žeme, sulyginsiu po žeme, susitiksime su vyrais ir pamatysi kas tau bus “, ir tokiu būdu jis(kaltinamasis G. S.), naudodamas psichinę prievartą prieš nukentėjusiuosius G. G. ir Ž. G., pastaruosius baugino, sukeldamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai nukentėjusiuosius nužudyti gali būti įvykdyti.
Kaip matyti iš kaltinamojo G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad jis labai gerai pažįsta pil. G. šeimą, su kuria apie dvejus metus dirbo kartu ir gyveno Norvegijoje pas ūkininką. Tarp jų šeimų dažnai būdavo visokių nesutarimų, jie pykdavosi ir vėl susitaikydavo. 2011m. pabaigoje jam pasidarė nebeįmanoma dirbti Norvegijoje ir jis buvo atleistas iš darbo, po ko, 2012m. sausio mėn. grįžęs į Lietuvą, nebevažiavo atgal prasitęsti darbo kontrakto. Jam atrodė, kad dėl darbo praradimo buvo kalta pil. G. šeima. Buvo susitikęs su pil. G., skambindavo ir telefonu, nes norėjo pasiaiškinti dėl jo atleidimo iš darbo, tačiau tarpusavyje nesusikalbėdavo. Po švenčių pradėjo girtauti. Būdamas neblaivus, skambindavo pil. G., kuriems prišnekėdavo visokių nesąmonių, tačiau ką konkrečiai kalbėjo, dėl girtumo neatsimena, tačiau neneigia, kad galėjo ir grasinti susidorojimu su pil. G. šeima. 2012m. spalio 01d. jis, būdamas neblaivus, kartu su savo draugais buvo nuvažiavęs pas Ž. G. tėvą P. B. pasiaiškinti dėl nesutarimų su jo dukra ir žentu. Po to buvo telefoninis pokalbis su G. G., kuriam, būdamas neblaivus, taip pat galėjo prišnekėti visokių nesąmonių.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis G. S. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiųjų Ž. G. ir G. G. ir liudytojų P. B. ir G. R., duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 19-22, 24, 26-27, 31), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 7) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 8), daiktų apžiūros protokolu(b.l. 11) ir priedais prie minėto protokolo, t.y. išrašu iš medicininių dokumentų ir vaistų pirkimo kvitais(b.l. 12-18) bei visa kita byloje esančia medžiaga.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad ji pažįsta G. S., su kurio šeima apie dvejus metus dirbo kartu ir gyveno Norvegijoje pas ūkininką. G. S. dažnai girtaudavo, o būdamas neblaivus, triukšmaudavo ir keldavo konfliktus. 2012m. gruodžio mėn. G. S., atvažiavęs į Lietuvą, atgal į Norvegiją nebegrįžo ir darbo kontrakto nepratęsė, todėl ūkininkas jį atleido iš darbo. Nuo to laiko G. S. jos šeimai nedavė ramybės, priekaištaudamas, kad neva ji su vyru yra kalti dėl jo atleidimo iš darbo. Jai su vyru būnant Lietuvoje, ne vieną kartą buvo susitikusi girtą G. S., kuris vis kaltindavo jos šeimą dėl savo nesėkmių, būdavo dažni ir telefoniniai skambučiai, kada G. S. grasino ir fiziniu susidorojimu ne tik jai, bet ir jos sutuoktiniui. Telefonu jai būdavo grasinama tokais žodžiais „ tu žinai koks aš žmogus, man patinka pjauti žmones ir aš pjoviau ir pjausiu, ir čia viskas ne dėl pinigų, aš jų turiu daug, bet aš vis tiek darysiu savo “. Dėl ginčų su G. S. ir jo grasinimų fiziniu susidorojimu jai pablogėjo sveikata, dėl nuolatinio streso buvo kreiptasi pas gydytoją-psichologą, pastoviai vartojo gydytojo prirašytus vaistus. Jai žinoma, kad 2012m. spalio 01d. neblaivus G. S. su savo draugais buvo atvažiavęs pas jos tėvą pasiaiškinti dėl savo nesutarimų su jos(nukentėjusiosios Ž. G.) šeima(b.l. 27, 31).
Kaip matyti iš nukentėjusiosios Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis byloje pilnai patvirtino savo sutuoktinės-nukentėjusiosios Ž. G. duotus parodymus apie nesutarimus su kaltinamuoju G. S., kuris grasino jo šeimai fiziniu susidorojimu. Pasak nukentėjusiojo G. G., po pokalbio su jo uošviu 2012m. spalio 01d. tą pačią kaltinamasis G. S. ir jam ne vieną kartą skambino telefonu, pokalbių metu grasindamas tokiais žodžiais „ aš tave pakasiu po žeme, sulyginsiu po žeme, susitiksime su vyrais ir pamatysi kas tau bus “(b.l. 24-26).
Kaip matyti iš liudytojo P. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2012m. spalio 01d., apie 21¹⁰ val., pas jį į namus buvo atėjęs pažįstamas G. R., kuris jį pakvietė išeiti į kiemą pasikalbėti. Lauke matė stovintį automobilį, jį pasitiko nepažįstamas vyriškis, kuris klausinėjo apie nesutarimus su G. S.. Po to iš automobilio išlipo neblaivus G. S., kuris kalbėjo apie nesutarimus su jo dukra Ž. ir žentu, skundėsi apie savo asmenines problemas, darbą Norvegijoje. Jam yra žinoma, kad G. S. neduoda ramybės jo dukros šeimai, jai grasino fiziniu susidorojimu(b.l. 19-21).
Kaip matyti iš liudytojo G. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2012m. spalio 01d., apie 21¹⁰ val., jis kartu su G. S. ir S. I. buvo atvykę prie jo pažįstamo P. B., gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), namų. G. S. buvo neblaivus. Jis pakvietė P. B. išeiti į kiemą pasikalbėti su G. S.. Jis girdėjo, kaip G. S. kalbėjo apie darbo sąlygas Norvegijoje, apie jo nesutarimus su pil. Geneikų šeima(b.l. 22).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta yra daugiabučio gyvenamojo namo adresu: (duomenys neskelbtini), kiemas, kur kartu su draugais atvažiavęs kaltinamasis G. S. apie savo nesutarimus su nukentėjusiųjų-pil. G. šeima aiškinosi su nukentėjusiosios Ž. G. tėvu-pil. P. B.(b.l. 7-8).
Kaip matyti iš prie baudžiamojoje byloje esančio daiktų, dokumentų pateikimo protokolo pateiktų dokumentų, nukentėjusioji Ž. G., pablogėjus sveikatos dėl patiriamo nuolatinio streso po ginčų su kaltinamuoju G. S., grasinusiu jos šeimai fiziniu susidorojimu, kreipėsi pas gydytoją-psichologą, kuris nukentėjusiajai nustatė vidutinio sunkumo depresiją, gydymui paskirdamas vaistus(b.l. 11-18).
Tokiu būdu, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis G. S. savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1d., t.y. grasinimas nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas, nes nusikaltimu jokia žala padaryta nebuvo.
Kaltinamasis G. S. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi-bauda ir jos dydžiu(b.l. 41-42).
Sankcijoje už kaltinamajam G. S. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1d., padarymą bauda, kaip bausmės rūšis, yra numatyta kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.
Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo G. S. atžvilgiu taikymo, yra atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo G. S. atžvilgiu byloje nėra. Kadangi siūlomos sumokėti baudos, kaip bausmės, dydis yra ženkliai mažesnis, nei įstatymo nustatytas už padarytą veiką galimos skirti baudos vidurkis(LR BK 47 str. 3d. 2p.), todėl atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes, tiek ir į paties kaltinamojo G. S., kaip pagal baudžiamosios bylos duomenis šiuo metu niekur nedirbančio asmens, asmenybę ir jo turtinę padėtį, kaltinamajam G. S. yra paliktinas prokuroro siūlomos sumokėti baudos dydis, tačiau nustatant ilgesnį baudos susimokėjimo terminą.
Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1d., ir paskirti 4 (duomenys neskelbtini) Lt.(penkių šimtų dvidešimties litų ir 00 ct.) dydžio baudą.
Bauda turi būti sumokėta per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.