Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko Algirdo Puidoko apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. sausio 20 d. M. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. sausio 19 d., 22.40 val., Plungės r. sav., kelyje Mažeikiai-Plungė-Tauragė 55 km, vairavo automobilį PEAUGOT 406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,81 promilės), kai teisė vairuoti atimta Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu, pakartotinai, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus, transporto priemonė neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tuo M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 238 punktų reikalavimus.

Plungės rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 7 d. nutarimu M. K. pagal ATPK 130² straipsnį paskyrė administracinę nuobaudą – 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) baudą su transporto priemonės konfiskavimu, pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 80 Lt (aštuoniasdešimt litų) baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskyrė M. K. subendrintą nuobaudą – 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo. Paskirtos 4000 Lt baudos mokėjimą išdėstė per 20 mėnesių laikotarpį, kas mėnesį mokant po 200 Lt, pradedant mokėti nuo 2014 m. vasario mėnesio ir baigiant 2015 m. rugsėjo mėnesį įskaitytinai.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas Algirdas Puidokas prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarimą, kuriame sušvelninta sankcijoje numatyta nuobauda, ir M. K. paskirti nuobaudą ATPK 130² straipsnio sankcijos ribose. Skunde nurodo, kad M. K. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą - būdamas neblaivus pakartotinai metų laikotarpyje vairavo automobilį. Plungės rajono apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, turėjo paskirti administracinę nuobaudą vadovaudamasis ATPK 130² straipsniu. M. K., būdamas neblaivus, vairuodamas transporto priemonę, priklausančią kitam asmeniui, sąmoningai pažeidė ATPK ir tai darė tyčiniais veiksmais, jis suprato, kad neblaivus vairuodamas transporto priemonę pažeidžia įstatymus, sąmoningai naudojosi kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu daiktu (automobiliu). Tai reiškia, kad teisės pažeidėjas savo tyčiniais neteisėtais veiksmais sudarė tokią situaciją, kai jo laikinai valdomas ar naudojamas kito asmens turtas gali būti prarastas, nes įstatyme yra nustatyta, kad pažeidimo padarymo įrankis yra konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kas yra jo savininkas. ATPK 26 straipsnio pirmojoje dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių reguliavimas šiuo atveju yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. ATPK 30¹ straipsnyje numatyta galimybė skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tačiau šiai galimybei realizuoti įstatymų leidėjas kelia tam tikras sąlygas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytoms taisyklėms, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Apeliantas nurodo, kad administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniui komfortu. Apelianto teigimu, ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda - atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ATPK 254 straipsnio 1 dalis numato viešą administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, o įrodymais pripažįstami bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). Be, to, įrodymus renka ne tik pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, bet ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Jeigu nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teismo posėdyje parodymus, paaiškinimus duoda ATPK 256 straipsnio 2 dalyje išvardyti asmenys, tie parodymai ir paaiškinimai turi būti užfiksuoti teismo posėdžio protokole, nes tie duomenys reikalingi ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms išsiaiškinti ne tik pirmosios instancijos, bet ir apeliacinės instancijos teisme, kur bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, teismo posėdyje nedalyvaujant byloje dalyvaujantiems asmenims, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas, šiuo atveju teismas, bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, tačiau byloje nėra teismo posėdžio protokolo, iš kurio būtų galima matyti, kokie asmenys buvo apklausti, kokius parodymus davė, nors teismas remiasi suinteresuoto asmens P. S. parodymais duotais teismo posėdyje. Be to, pirmosios instancijos teismas nutarime konstatuoja, kad M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai galisi dėl padaryto pažeidimo, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. K. savo paaiškinime administracinio teisės pažeidimo protokole nurodo, kad jis neblaivus vairavo automobilį, nes turėjo tikslą nuvykti pas draugą, nieko neužsimena apie tai, kad gailėtųsi dėl tokio savo poelgio. Nors iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio 2014 m. vasario 7 d. M. K. prašymo galima spręsti, kad jis dalyvavo teismo posėdyje nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, tačiau jo pozicija dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo lieka neaiški. Tokiu būdu, nesant pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, nėra galimybės patikrinti, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė šią lengvinančią aplinkybę. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą išnagrinėjus žodžiu ir apklausus ATPK 256 straipsnio 2 dalyje išvardyti asmenis, tačiau nesurašius teismo posėdžio protokolo, buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje nesant teismo posėdžio protokolo, nėra galimybės nustatyti, ar pagrįstai M. K. paskirtos nuobaudos.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad transporto priemonė, kuria buvo padarytas pažeidimas, priklauso ne administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. K., o P. S.. ATPK 130² straipsnyje numatyta papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas, yra privaloma, o ne alternatyvi. Be to, ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuojamas gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti padarant administracinį teisės pažeidimą, šio kodekso straipsniuose, tarp kurių nurodytas ir ATPK 130² straipsnis, numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. Taigi nubaudus asmenį pagal ATPK 130² straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Pagal administracinių teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3213/2010). ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (t. y. į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes), taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Nagrinėjamu atveju iš bylos aplinkybių nėra galimybės įvertinti, ar egzistuoja išskirtinė situacija, kodėl M. K. galima taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Iš administracinio teisės pažeidimo medžiagos negalima teigi, kad M. K. P. S. priklausantį automobilį vairavo be jo žinios, todėl negalima išvada, kad P. S. neatsakingas už savo nuosavybės panaudojimą. Pažymėtina, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Leisdamas naudotis transporto priemone pašaliniam asmeniui, automobilio savininkas turi būti pakankamai atsargus ir rūpestingas, priešingu atveju kilusios pasekmės gali turėti įtakos ir automobilio savininko interesam. Taigi, nesant ištirtų minėtų svarbių bylai aplinkybių, nėra galimybės išsamiai išspręsti nuobaudos individualizavimo pažeidėjui klausimą.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai išaiškintos ir atskleistos svarbios bylai aplinkybės, todėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Plungės rajono apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.