- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-19
- Bylos Nr.
- 1S-426-72/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Tomas Zdanavičius (pirm.), Ričardas Gilys, Nijolė Sušinskienė
- Nuteistasis
- Ž. Š.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios Ž. Š. skundą dėl 2010-05-05 Anykščių rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas jos prašymas dėl teismo nuosprendžiu paskirtos baudos mokėjimo atidėjimo ir dėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos bei atstovavimo išlaidų mokėjimo atidėjimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010 m. sausio 28 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu Ž. Š. pripažinta kalta pagal LR BK 281 str. 1 d. ir jai paskirta 10 MGL, t. y. 1250 Lt bauda, ją sumokant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiajai R. L. iš Ž. Š. priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 1000 Lt advokato išlaidų.
2010-04-02 Panevėžio apygardos teismo nutartimi, apylinkės teismo nuosprendis pakeistas ir priteista R. L. iš Ž. Š. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir papildomai 500 Lt atstovavimo išlaidų. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
2010-04-12 Anykščių rajono apylinkės teisme gautas Ž. Š. prašymas pratęsti baudos mokėjimo terminą iki vienerių metų ir išdėstyti žalos atlyginimo bei atstovavimo išlaidų sumokėjimą R. L. per trejus metus.
Skundžiama 2010-05-05 Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi atmestas Ž. Š. prašymas dėl teismo nuosprendžiu paskirtos baudos mokėjimo atidėjimo ir dėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos bei atstovavimo išlaidų mokėjimo atidėjimo, motyvuojant tuo, kad LR Bausmių vykdymo kodekso normos, reguliuojančios baudos mokėjimo tvarką nenumato teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos – išdėstymo, dėl ko negali būti tenkintas nuteistosios prašymas paskirtos baudos sumokėjimą atidėti iki metų laiko. Bauda nėra didelė, paskirtas 4 mėnesių sumokėjimo terminas taip pat ne trumpas, todėl nuteistoji ją privalo sumokėti per nurodytą terminą. Nuteistoji prašydama atidėti žalos mokėjimą nurodė, kad gauna tik pensiją, kitokių pajamų ar turto neturi. Tačiau tai neatspindi tikros nuteistosios turtinės padėties, nes byloje yra duomenų, kad ji turėjo nemažai nekilnojamojo turto, tačiau iš karto po eismo įvykio, jį padovanojo savo vaikams. Visa tai rodo, jog nuteistoji visaip stengėsi išvengti žalos atlyginimo nukentėjusiajai.
Šalies argumentai
Skundu nuteistoji Ž. Š. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-05-05 nutartį ir tenkinti jos prašymą dėl priteistos žalos atlyginimo išdėstymo R. L., sustabdyti vykdomąją bylą dėl 5000 Lt žalos atlyginimo iš jos išieškojimo. Nurodo, kad su teismo nutartimi nesutinka. Gyvena viena, gauna tik neįgalumo pensiją, kurią sudaro 650 Lt. Iš gaunamų pajamų išlaiko būstą, už kurį moka kiekvieną mėnesį apie 110 Lt, būsto apkūrenimui per metus išlaidžia 1200 Lt, mėnesiui tenka po 100 Lt. Kadangi yra neįgali, labai ligota, patyrė keletą gana sunkių operacijų, tai be medikamentų negali pragyventi nė dienos. Vaistams per mėnesį išleidžia 80 Lt. Teigia jau dešimt metų auginanti šuniuką ir kačiuką, kurių net dėl lėšų stygiaus jokiu būdu negalėtų pasmerkti mirčiai, o juos išlaikydama per mėnesį išleidžia apie 50 Lt. O kiek dar išleidžia maistui, skalbimo milteliams, muilui ir pan. Teigia neatsisakanti sumokėti priteistas sumas, tačiau jas sumokėti iš karto neturi jokių galimybių. Iš nutarties ir dar aiškiau tai buvo matyti posėdžio metu, kad buvo ypač akcentuojama tai, jog nesutiko su savo kalte dėl eismo įvykio, kas jos manymu ir buvo priežastimi netenkinti jos prašymo. Taip pat negali suprasti bei sutikti su nutarties teiginiais apie jos turtą. Nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad ji neva turėjo nemažai nekilnojamojo turto, kurį iš karto, po eismo įvykio, padovanojo savo vaikams. Tačiau jau apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Teigia byloje yra duomenys apie jos nekilnojamąjį turtą, kuriuos išanalizavus yra aišku, kad ji prieš sudėtingą širdies operaciją, kuri vyko ne iš karto, o po metų nuo eismo įvykio, padovanojo butą bei garažą esančius (duomenys neskelbtini) kaime, Anykščių rajone, savo vaikams. Prašė gydytojo iš karto operuoti širdį ir plaučius, tačiau gydytojai atsisakė daryti dvigubos operacijos dėl pavojaus jos gyvybei. Be to, jos turtui nebuvo uždėtas joks areštas ir ji jį padovanodama savo vaikams, jokių pažeidimų nepadarė. Daugiau jokio turto neturi, kaip ir neturi jokių kitų pajamų, iš kurių galėtų atlyginti priteistas sumas. Nurodo, jog pinigų iš vaikų paimti negali, nes dukra tik neseniai pradėjo dirbti, o sūnus yra bedarbis. Be to, jų šeimose auga vaikai, kuriais tėvai privalo rūpintis pirmiausia. Negali sutikti ir suprasti nutarties bei dalyvavusių byloje asmenų priekaištų, kad per keturis metus neatlygino nukentėjusiajai žalos. Teigia pagrįstai tikėjosi, kad teismas nuodugniai išsiaiškins visas aplinkybes ir priims teisingą sprendimą, todėl nesijausdama kalta dėl eismo įvykio, įstatymiškai neprivalėjo atlyginti žalos. Nurodo, jog iš kaimynų pasiskolino pinigų baudai sumokėti ir susitarė, kad jai paskolins pinigų nukentėjusiosios advokatės išlaidoms padengti. Tačiau teigia negalinti gauti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Šiuo metu jau yra atlyginusi 50 Lt nukentėjusiajai ir sumokėjusi 625 Lt baudos bei pilnai sumokėjusi R. L. jos turėtas advokato bei vykdymo išlaidas – 1728 Lt. Už tai, kad nukentėjusioji nesulaukusi bylos baigties, kreipėsi pas antstolius, papildomai buvo priversta sumokėti 278 Lt antstolių kontorai vykdymo išlaidų, nors šią sumą galėjo pervesti nukentėjusiajai. Nesupranta, kodėl teismas neatsižvelgė į jos prašymo teiginius, kad priverstinis išieškojimas ne tik dar labiau pasunkintų jos ir taip sunkią finansinę būklę, tačiau ir iš jos gaunamos neįgalumo pensijos iškaičiuojamos sumos nebūtų didesnės, negu jas išdėstant ir sudarant galimybę mokėti pačiai. Teigia niekam nebus geriau, kai išaugs vykdymo išlaidos, kurias taip pat išieškos iš jos gaunamos neįgalumo pensijos. Nurodo, kad apie vykstančius teismus informavo antstolę ir kadangi nesutinka su apylinkės teismo nutartimi, tai mano, jog turėtų būti sustabdoma vykdomoji byla dėl žalos atlyginimo bei atstovavimo išlaidų priverstinio išieškojimo.
Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja CPK, todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. Vadovaudamasis CPK 284 str. 1 d. teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi šių nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo vykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimą priimantis teismas. Pirmiausia, atsakovo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki (vien blogos atsakovo materialinės padėties aptariam procesiniam institutui taikyti nepakanka), tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 str. 1 d. įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.
Nuteistoji skundu nesutinka tik su teismo sprendimu, kuriuo atmestas jos prašymas dėl neturtinės žalos nukentėjusiajai R. L. atlyginimo išdėstymo, todėl skundą nagrinėjantis teismas pasisako tik dėl šio nuteistosios reikalavimo. Pirmosios instancijos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartis atmesti nuteistosios Ž. Š. prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą yra teisėta ir pagrįsta, atitinka CPK 284 str. nuostatas ir ją naikinti pagal nuteistosios skunde išdėstytus argumentus nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, kurios sudaro faktinį ir teisinį pagrindą atmesti nuteistosios prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą pagal jos prašymą. Teismas teisingai nustatė, kad nuteistosios pajamas šiuo metu sudaro jos gaunama 650 Lt pensija ir pagrįstai nurodė, kad Ž. Š. turėjo nekilnojamojo turto, t. y. butą ir garažą, esantį Anykščių raj., (duomenys neskelbtini) k., kuriuos iš karto po eismo įvykio padovanojo savo vaikams (T. 2, b. l. 140-145). Apylinkės teismas pagrįstai nurodė ir tai, kad nuteistosios nurodomos aplinkybės tik apie jos gaunamą pensiją bei kitų pajamų ar turto neturėjimą, neatspindi tikrosios jos turtinės padėties, nes iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Ž. Š. laikotarpyje nuo 1992-04-16 iki 2006-05-02 turėjo jai nuosavybės teise priklausančius dar 5 butus Jonavos ir Anykščių rajonuose, taip pat turi automobilį, kurį kaip pati nurodė apylinkės teisme, ketinanti parduoti (T. 2, b. l. 146-155, T. 3, b. l. 229), o iš 2009-09-10 SEB banko sąskaitos išrašo matyti, kad Ž. Š. sąskaitoje laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31 buvo 30 000 Lt (T. 2, b. l. 178-182). Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistosios materialinė padėtis, nepaisant jos statuso – kad ji yra pensininkė, nėra itin sunki, dėl ko jai galėtų būti taikomos CPK 284 str. 1 d. nuostatos. Pažymėtina ir tai, kad jei būtų tenkinamas nuteistosios prašymas, būtų pažeistos kitos šalies, tai yra nukentėjusiosios, kuri dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų neteko 50 procentų darbingumo ir dėl jai tokio nustatyto nedarbingumo lygio gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje (T. 3, b. l. 12, 16), teisė kuo greičiau gauti jai priteistos neturtinės žalos atlyginimą.
Sustabdyti vykdomąją bylą dėl nuteistosios skunde nurodytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo (LR CPK 626-627 str.), todėl šis nuteistosios prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutar ė:
Nuteistosios Ž. Š. skundą atmesti ir palikti galioti 2010-05-05 Anykščių rajono apylinkės teismo nutartį.
Nutartis neskundžiama.