- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-04
- Bylos Nr.
- I-4839-764/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02735-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateiktu skundu prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 3 000 Eur neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. liepos 6 d. Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą grindžia tuo, kad buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko minimalaus 3,6 kv. m. ploto asmeniui ir pažymi, kad turėtų būti įvertintas baldų užimamas plotas kamerose. Pareiškėjas taip pat teigia, kad kamerose sanitarinis mazgas buvo neatitvertas nuo gyvenamojo ploto, todėl nuolatos buvo juntamas nemalonus kvapas.
Pareiškėjas skunde paaiškina, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl pašalpos gavimo ir virdulio į kamerą suteikimo, tačiau pareiškėjui buvo atsisakyta suteikti pašalpą ir virdulį, nes teismas baudžiamojoje byloje nėra priėmęs nuosprendžio jo atžvilgiu. Pareiškėjas paaiškina, kad turi iškeltas dvi baudžiamąsias bylas ir pagal vieną bylą jau yra priimtas nuosprendis, kuriuo pareiškėjas yra nuteistas, todėl apie šią aplinkybę buvo informuota Lukiškių TI-K administracija, tačiau vis vien buvo atsisakyta suteikti pareiškėjui pašalpą ir virdulį, o toks sprendimas buvo motyvuotas tuo, kad antstoliai yra areštavę pareiškėjo banko sąskaitą. Pareiškėjas su tokiais argumentais nesutinka ir mano, kad jie yra nepagrįsti.
Skunde pareiškėjas taip pat teigia, kad jo aplankyti buvo atvykusi sesuo ir norėjo perduoti vitaminus, tačiau Lukiškių TI-K darbuotojai neleido to padaryti ir pareiškėjas nebuvo informuotas apie tai, kad yra draudžiama atvežti vitaminus.
2017 m. spalio 9 d. Teisme buvo gauti pareiškėjo papildomi paaiškinimai, kuriuose pareiškėjas teigia, kad norėjo pasitikrinti regėjimą, tačiau Lukiškių TI-K neturėjo gydytojo, todėl pareiškėjui buvo pasiūlyta pasirinkti vienus iš trijų turimų akinių nepatikrinus regėjimo, po kurių nešiojimo jam pablogėjo rega ir jis nemato iš arti.
Šalies argumentai
Atsižvelgus į skunde išdėstytus argumentus, pareiškėjas prašo skundą tenkinti ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 3 000 Eur neturtinę žalą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė atstovaujama Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime paaiškino, kad sanitarinis mazgas yra atskirtas sienele, kuri yra ne mažesnė kaip 1,5 metro aukščio ir toks atskyrimas atitinka bendruosius higienos reikalavimus. Lukiškių TI-K paaiškina, kad privatumui užtikrinti sanitarinis mazgas buvo atskirtas užuolaidomis, o kai kuriose kamerose sanitarinis mazgas buvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis.
Lukiškių TI-K, pasisakydamas dėl piniginių lėšų ir išmokų suteikimo, paaiškino, kad Lukiškių TI-K buhalterinės apskaitos skyrius vykdo antstolių patvarkymus dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, todėl pareiškėjas gali paduoti skundą antstoliui, kuris administruoja pareiškėjo skolą, dėl sumos nustatymo, kuria galėtų laisvai disponuoti. Lukiškių TI-K teigia, kad kiekvienas nuteistasis teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę gauti pašalpą iš Socialinės pašalpos nuteistiesiems fondo, kurios dydį paskiria kalinimo įstaigos administracija, atsižvelgusi į kalinčiojo elgesį, dalyvavimą darbinėje veikloje ar socialinės reabilitacijos programose.
Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl virdulio, pažymėjo, kad elektros virduliais aprūpinamos tik kalėjimų ir areštinių kameros, todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pareiškėjui virdulys nepriklauso.
Atsiliepimas
Lukiškių TI-K atsiliepime taip pat paaiškino, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems gali būti leista gauti iš artimųjų, giminaičių ar kitų asmenų arba įsigyti už asmenines lėšas gydytojo paskirtų vaistinių preparatų, o maisto papildai į rinką tiekiami kaip maisto produktai. Lukiškių TI-K pažymi, kad šiuo klausimu pareiškėjas skunde išdėstytus argumentus grindžia abstrakčiais teiginiais, kurie yra bendro pobūdžio ir neįrodė, kad pareiškėjo minimi trūkumai sukėlė pareiškėjui neigiamas pasekmes.
Pateiktu atsiliepimu Lukiškių TI-K taip pat prašo priteisti 2,10 Eur dokumentų parengimo išlaidų ir nurodo, kad vykdydamas teismo nutartį iš viso pateikė 35 lapų bylos medžiagą, todėl prašo iš pareiškėjo priteisti patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką šaliai pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė ginčo laikotarpiu kalint Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.
Byloje pateiktas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. liepos 6 d.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikoma: asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.
Pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas žalą kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas perpildytose kamerose, kurios neatitiko teisės aktais nustatyto minimalaus ploto vienam asmeniui, sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo bendros patalpos, pareiškėjo sąskaita yra areštuota ir jis negali pasinaudoti joje esančiomis lėšomis, taip pat Lukiškių TI-K administracija nesuteikė galimybių turėti virdulį kameros patalpoje ir neleido pareiškėjo seseriai perduoti vitaminų bei dėl Lukiškių TI-K veiksmų pablogėjo pareiškėjo regėjimas.
Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Bylos medžiaga tvirtina, kad ginčo laikotarpiu (2016 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. liepos 6 d.) pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo patalpintas nepažeidžiant teisės aktais nustatyto kameros ploto (3,6 kv. m.), tenkančio vienam asmeniui reikalavimų. Pareiškėjas buvo laikomas tiek vienas kameroje, tiek kameroje, kurioje žmonių skaičius siekė 2 asmenis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad kameros buvo perpildytos, - nepagrįsti. Pareiškėjas teigia, kad kamerose dėl pastatytų baldų nebuvo pakankamai vietos, tačiau šiuo atveju, pažymėtinas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymas Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatoriaus įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, pagal kurį kameroje privalo būti tokie baldai kaip pvz.: lova, stalas, kėdės ir speciali vieta susidėti papildomiems daiktams. Nagrinėjamu atveju, taip pat pažymėtina, kad kameroje esantys baldai neatimami iš teisės aktais nustatyto 3,6 kv. m. kameros ploto, todėl pareiškėjo argumentai dėl kameros plotą užimamų baldų atmestini.
Pareiškėjo teigimu, sanitarinis mazgas buvo įrengtas bendroje erdvėje ir neužtvertas nuo gyvenamosios zonos. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.5 papunkčiu, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nors teisės aktai numato galimą sanitarinio mazgo atskyrimą 1,5 m. tvorele, tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti (2016 m. sausio 21 d. nutartis Nr. A-257-442/2016, 2016 m. gegužė 10 d. nutartis Nr. A-986-756/2016). Lukiškių TI-K teigia, kad sanitariniai mazgai yra atitverti užuolaidomis, o kai kuriose kamerose yra įrengtos atskiros kabinos. Atsižvelgus į tai, Lukiškių TI-K pateikia kamerų duomenis, kuriose užuolaidos yra įrengtos nuo 2017 metų. Iš pateiktų duomenų matyti, kad kameros, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, nuo 2017 m. turėjo įrengtas užuolaidas, todėl pareiškėjo argumentai dėl atviro sanitarinio mazgo atmestini.
Pareiškėjas skunde paaiškina, kad jo atžvilgiu antstolė vykdo išieškojimą, todėl jis negali naudotis piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje. Nagrinėjamu atveju, Teismas pažymi, kad ginčas vyksta dėl neturtinės žalos, kuri atsirado dėl Lukiškių TI-K veiksmų, priteisimo, o antstolės priimti patvarkymai, kurių pagrindu yra vykdomas išieškojimas, gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Atsižvelgus į tai, Teismas neturi teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo argumentų dėl antstolės atliekamų veiksmų.
Pareiškėjas paaiškina, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl pašalpos išdavimo, tačiau jam buvo atsisakyta tokią pašalpą suteikti.
Remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalimi, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems kartą per mėnesį iš areštinės arba pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka. Kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos, išmokų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad suimtiesiems prilyginami asmenys, kurie yra nuteisti arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio nuostatomis, pareiškė norą atlikti bausmę, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas.
Remiantis Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2016 m. gruodžio 30 d., galutinį nuosprendį dėl pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė 2017 m. birželio 1 d. ir jis įsiteisėjo 2017 m. birželio 22 d., o Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo kalinamas iki 2017 m. liepos 6 d. Atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas, galutinio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo datą ir tai, kad pareiškėjas turėjo suimtojo statusą, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K pagrįstai atsisakė suteikti socialinę paramą pareiškėjui.
Pareiškėjas mano, kad Lukiškių TI-K nepagrįstai atsisakė išduoti virdulį, tačiau remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“, matyti, kad elektros virduliais aprūpinamos tik kalėjimų ir areštinių kameros, todėl, pagal teisės aktų nuostatas, pareiškėjui nepriklausė virdulys.
Skunde pareiškėjas paaiškina, kad nepagrįstai buvo uždrausta perduoti vitaminus, tačiau tokius pareiškėjo argumentus Teismas vertina kritiškai. Pažymėtina, kad pareiškėjo išdėstyti argumentai nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis (pvz. Lukiškių TI-K administracijos rašytiniu atsisakymu), todėl nesant jokių, susiklosčiusias aplinkybes pagrindžiančių duomenų, teisinio pagrindo pripažinti Lukiškių TI-K administracijos neteisėtus veiksmus, nėra.
Pareiškėjas skunde taip pat paaiškino, kad dėl akių regos patikros kreipėsi į Lukiškių TI-K gydytoją, kuris nepatikrinęs pareiškėjo regos, išrašė akinius, po kurių nešiojimo pareiškėjui pablogėjo rega. Lukiškių TI-K pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius vykdytą pareiškėjo sveikatos apžiūrą. Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos 2017 m. spalio 18 d. pranešimas Nr. 24-6996 tvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 30 d. pareiškėjas į Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos medicinos darbuotojus dėl regos patikrinimo nesikreipė. Lukiškių TI-K taip pat pateikė duomenis, kurie patvirtina, jog pareiškėjo rega buvo patikrinta 2017 m. rugsėjo 27 d. Alytaus pataisos namuose ir pareiškėjui buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) bei paskirti akiniai. Atsižvelgus į tai, kad nėra jokių medicininių išrašų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K medicinos darbuotojus dėl regos patikrinimo prieš Alytaus pataisos namuose atliktą patikrinimą ir pareiškėjui būtų išrašyti netinkami akiniai, pagrindo laikyti, kad Lukiškių TI-K atliko neteisėtus veiksmus, nėra.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtent dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių būtų pablogėjusi jo sveikata ar jis būtų patyręs kitas neigiamas pasekmes, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, t. y. padarytos žalos, nėra pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį.
Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau remiantis byloje išdėstytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, matyti, kad pareiškėjo teiginiai dėl perpildytų kamerų ir pažeisto vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto yra nepagrįsti, taip pat atmestini pareiškėjo skundo argumentai dėl kamerose esamų baldų, nepaskirtos socialinės pašalpos, nesuteikto virdulio bei sanitarinio mazgo atitvėrimo. Pažymėtina, kad taip pat nebuvo nustatyta Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo regos pablogėjimo, todėl pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui buvo padaryta reali žala, nėra. Atsižvelgus į tai, prašymas priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atmestinas.
Lukiškių TI-K taip pat prašė priteisti 2,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl dokumentinės medžiagos parengimo.
Nagrinėjimu atveju pažymėtina, kad Lukiškių TI-K nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų prašomą priteisti sumą (pvz. PVM sąskaitų faktūrų), taip pat pateikė dokumentus, vykdydami privalomą teismo įpareigojimą, todėl Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas dokumentų parengimo išlaidas, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.