- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-07
- Bylos Nr.
- PK-24-665/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-3-00007-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gražina Čereškevičienė
- Civilinis ieškovas
- S. S.
- Kaltinamasis
- V. P.
( Proceso Nr. 1-45-3-00007-2013-6) Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.4.8.2.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2;
2.3.6.4.5.; 1.1.7.2.5.; 2.1.15.1.2.;
2.1.15.3.3.2 .
2014 m . balandžio 7 d.
dalyvaujant nuketėjusiajam ir privačiam kaltintojui bei civiliniam ieškovui S. S. , jo atstovui advokatui M. S., kaltinamajam V. P., jo gynėjui advokatui J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą , kurioje
V. P. , a. k (duomenys neskelbtini) , gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo ,dirbantis (duomenys neskelbtini) dispečeriu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. P. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą: 2013 10 03 apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini) keliuke, esančiame V. P. ir kitiems bendrasavininkams priklausančioje žemėje, griebė dviračiu važiuojančiam S. S. už dviračio ir, šiam nuo dviračio nušokus, sudavė jam smūgį kumščiu į veidą lūpų sritį sritį, ko pasėkoje S. S. buvo padarytas apatinės lūpos sumušimas , pasireiškęs kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu. Šiais savo veiksmais V. P. nežymiai sutrikdė S. S. sveikatą ir padarė 186,10 Lt turtinę bei 1000Lt neturtinę žalą ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 dalyje.
Kaltinamasis V. P. savo kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų visiškai nepripažino. Kaltinamasis paaiškino, S. S. išprovokavo konfliktą. Jis matęs, kaip šis nuvažiavęs pas B. su dviračiu. Grįžtantį S. S. jis pasitiko praėjime, kuris yra jo ir kitų bendrasavininkų, bet ne S. žemėje. S. sustojo, nulipo nuo dviračio, tada jis liepęs S. eiti iš kur atėjęs, kadangi šis buvo su šunimi, o buvo perspėtas, kad nevaikščiotų su šunimi. Tada S. nulipo nuo dviračio, kuris buvo tarp jų ir pradėjo V. P. provokuoti užpakaline dviračio dalimi, nors fizinio kontakto nebuvo. S. S. neišlaikė pusiausvyros ir dviratis nuvirto, S. lenkėsi dviračio ir nukrito jo akiniai. V. P. stovėjo ir laukė, kol S. susitvarkys. Tada atbėgo B. ir stvėrė V. P. už rankos, nors šis nieko nedarė. Tada S. išdrąsėjo ir ėmė prie V. P. agresyviai artintis, o šis pradėjo nuo jo trauktis, pasitraukdamas apie 6 metrus link tvarto, tada V. P. nukrito akiniai ir tada buvo kažkoks kontaktas. Tada jis grįžo prie B., B. jam pasakė, kad galėtų jį apeiti ir ėmė artintis link jo. Su B. santykiai buvo normalūs, tačiau su B. parodymais V. P. nesutinka. Kai S. važiavo pas B. , tai buvo su šunimi, kuris bėgo iš paskos, todėl V. P. jam pasakė , kad su šunimi jo teritorija nevaikščiotų. Kai S. grįžo iš B., tai šalia vėl bėgo jo palaidas šuo, todėl V. P. pasakė neiti per kiemą su šunimi. Kai į priekį važiavo S. S., tai jo lūpa nebuvo patinusi, kai grįžo atgal irgi nebuvo patinusi. Jis tik gynęsis, nes B. stvėrė jį už rankų. V. P. nenorėjęs muštynių, todėl liepė rankas B. atleisti ir pradėjo aiškintis su S., kuris prieš tai mojavo rankomis, matomai dėl to nukrito V. P. akiniai. Tuo metu B. stovėjo ir žiūrėjo. S. pasiėmė dviratį ir pasišalino aplinkui, ne tuo pačiu keliu , kur atėjo. Atsakydamas į klausimus V. P. taip pat paaiškino, kad V. P. S. užtvėrė kelią ir neleido pravažiuoti su šunimi, tačiau už dviračio vairo jis nestvėrė, tik po to, kai S. nušoko nuo dviračio ir ėmė juo mojuoti, mušti jį su dviračiu, tada atsimušdamas V. P. spyrė į S. dviratį, po ko S. neteko pusiausvyros, jo dviratis nukrito ant šono. V. P. pripažįsta smūgį kojom į dviratį, tačiau nepripažįsta sudavęs rankom. Po to atbėgo B. ir V. P. nukrito akiniai. Prieš tai, kai jo žeme S. S. pravažiavo su dviračiu ir bėgančiu šalia savo šunimi, jis stovėjo su laužtuvu, nes montavo padangą, ir S. S. nesivijo. Jis S. S. nepuolė, o neleido jo žeme pravažiuoti su šunimi, nes dėl palaido S. S. šuns ir žemės ribų su S. S. jau daug metų konfliktuoja, nuo S. S. palaido šuns yra nukentėję V. P. šeimos nariai.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis V. P. savo kaltės visiškai nepripažino, jo kaltė yra įrodyta visuma byloje surinktų ir ištirtų įrodymų.
Nukentėjusysis S.S. paaiškino, kad važiavo pas kaimyną keliu, kuriuo naudojasi ir vaikšto visas kaimas , nes kitų kelių kaime nėra. Jis važiavo dviračiu, kaimynas P. išbėgo, laikydamas rankose laužtuvą, nes tuo metu matyt dirbo, ir jį vijosi, sakydamas : pasakiau, kad šituo keliu nevaikščiotum, nevažinėtum. Pabuvęs pas kaimyną B., jis ketino grįžti namo ir pasakė Baikovui, kad gali būti užpultas . P. pasilenkęs kažką darė, o kai jis su dviračiu privažiavęs, tai šoko ir jį užpuolė, partrenkė dviratį, spyrė. Jis gynėsi nuo spyrių užsidengdamas dviračiu. V. P. ranka sudavė S. į veidą ir prakirto lūpą. Tada atbėgo B. ir nustūmė P.. S. susirinko savo daiktus ir nuėjo į namus aplinkiniu keliu. Atsakydamas į klausimus S. S. paaiškino, kad įvykis vyko 2013 10 13 apie 14 val. ir truko apie 20 min. Kadangi dėl V. P. veiksmų jis patyrė turtinę žalą ir neturtinę žalą, todėl byloje pareiškęs civilinį ieškinį, kurį prašo patenkinti. Konflikto vieta atitinka V. P. pateiktas nuotraukas, tai buvo ne S. S. žemėje, bet V. P. ir kitų bendrasavininkų žemėje, tačiau toje vietoje yra servitutinis keliukas, kurį skunde pavadino bendro naudojimo keliu. S. S. specialiai nesivedė savo šuns, gal jis vėliau ir atbėgo, tačiau kai gavo smūgį nuo V. P., tai šuns nebuvo, jo šuo savo kieme nebūna pririštas, dėl to su kaimynu yra buvę konfliktų. Būdamas pas B., jis šiam pasakęs, kad V. P. jį prieš tai vijosi, todėl prašė pažiūrėti ir ateiti gelbėti, jei būtų V. P. užpultas, kai grįš į namus . V. P. iššoko priešais važiuojantį dviratį, užkirto kelią ir griebė už dviračio, jis P. nesmūgiavo, tačiau sutinka, kad akiniai galėjo ir patys nukristi, todėl jis V. P. nekaltina, kad šis jam smūgiu numušė akinius. Jis sutinka, kad V. P. pasakius „ sakiau tau, kad čia nevaikščiotum ir nevažinėtum“, atbėgo jo šuniukas. Tvorų kaime nėra, tik P. savo teritoriją apsitvėręs. Kur jis važiavo, tai tos teritorijos P. nėra apsitvėrę. S. traukėsi nuo P. ir dengėsi dviračiu, traukėsi atatupstas, V. P. nutrenkė dviratį koja. Po dviračio numušimo V. P. puolė toliau, tačiau lūpa buvo pramušta, kai S. S. dar dengėsi dviračiu. Nuo V. P. smūgių S. S. gynėsi pasilenkdamas ir taip stengdamasis jų išvengti. Kai atbėgo B., tai dviratis jau gulėjo ant žemės. Su V. P. vyksta konfliktai nuo 1998 metų, tvyro nuolatinė įtampa, nes nesutariama dėl tikslių žemės sklypo ribų. Nuo smūgio skaudėjo lūpą, įvykis sukėlė pergyvenimus. Jei nebūtų P. jo užpuolęs, tai ir akiniai nebūtų nukritę.
Iš liudytojo A. B. parodymų nustatyta, kad jis matė, kai S. S. su dviračiu važiavo iš jo namų kiemo. Konkrečiai jis įvykį matė iš savo kiemo, abu kaimynai visą laiką, kol juos liudytojas stebėjo iš savo kiemo, buvo liudytojo stebėjimo lauke: S. buvo į liudytoją nugara, o P. jis matė priekį, matė, kad S. gynėsi. Prieš tai jis matė, kaip viskas prasidėjo. S. važiavo dviračiu, P. stvėrė už dviračio ir paleido kumščius į darbą. S. gynėsi, nušokęs ant žemės rankose laikė dviračio vairą ir traukėsi. V. P. spyrė į S. dviratį, todėl S. nuo dviračio nušoko, po to P. sudavė S. su ranka. Kai S. gavo smūgį, tai paleido dviratį ir dviratis nukrito ant žemės. Tada liudytojas greitai bėgo link jų , pribėgęs pradėjo skirti vieną nuo kito, nes jie jau buvo susikabinę. Liudytojas stvėrė V. P. už rankų ir liepė jam ramintis, nes P. pirmas pradėjo konfliktą, jis matė S. be akinių, kraujas tekėjo iš jo lūpos. Tuo metu jis palaido S. šuns nematė. B. buvo ir yra žinoma, kad abu kaimynai konfliktuoja seniai dėl žemės ribų. (duomenys neskelbtini) kaime yra viena (duomenys neskelbtini) gatvė.
Todėl nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojo A. B. parodymai, kuris yra tiesioginis įvykio liudytojas, juo netikėti teismas neturi pagrindo, nes V. P. paaiškino, jog iki šio įvykio jo ir A. B. santykiai buvo normalūs, specialisto išvada. Duomenų , kad S. S. lūpa buvo sumušta kitomis aplinkybėmis, nei nurodo S. S. ir A. B. bei kiti netiesioginiai liudytojai nėra.
Iš liudytojos J. S. parodymų matyti, kad ji yra S. sutuoktinė. Paties įvykio ji nematė, tačiau matė, kaip vyras grįžo į namus su prakirsta lūpa. Vyras paaiškino, kad lūpą jam prakirto kaimynas V. P.- davė į lūpą ir sakė, kad čia nevaikščios. Dar vyras sakė, kad tuo metu pradėjo šaukti ir atėjo kaimynas B.. P. kiemas yra aptvertas, konfliktas vyko neaptvertoje teritorijoje, nes kaimynai P. turi tvorą, yra tik užtvėrimas nuo jų teritorijos ir S.. Vyras nėra konfliktinis žmogus. Po šio įvykio vyras atrodė labai pasimetęs, ji matė jo pergyvenimus, jis labai nervinosi, pakilo spaudimas, gėrė vaistus, negalėjo surasti sau vietos- tokia buvo jo būsena, prireikė raminamųjų. Šiuo metu vyras yra pasikeitęs, bijo eidamas keliuku būti sumuštas, ją taip pat baugina kaimynas P.. Su kaimynu P. jau seniai vyksta konfliktai, prieš kelis metus jis liudytoją tampė- tada buvo ginčas dėl tvoros, kvietė policiją, jos riešai buvo mėlyni.
Iš liudytojos H. S. parodymų matyti, kad ji yra S. S. sesuo, kuriai brolis pasakojo apie savo sumušimą, jau praėjus laikui po įvykio, sakydamas, kad jį einant keliu užpuolė kaimynas V. P. ir trenkė . V. P. ne pirmą kartą smurtauja, ji mačiusi, kaip mušė brolienę J. S. ir broliui bandė trenkti. Tuo metu buvo konfliktai dėl tvorų ir dėl kelių.
Iš liudytojos I. P. parodymų matyti, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Tarp jų šeimos ir S. S. jau seniai vyksta konfliktai : nesutariama dėl to, jog S. S. nesilaiko šunų laikymo taisyklių, bičių laikymo taisyklių, dėl servitutinio keliuko, S. tvora neteisėtai pastatyta. 2013 10 13 įvykio ji pati nematė, nes nebuvo namuose. V. P. jai apie jį vėliau sakė, kad S. su šunimi ėjo pas B., todėl vyras jam pasakė su šunimi nevaikščioti, tačiau S. ir atgal grįžo su šunimi. Tarp jų, S. grįžtant, įvyko konfliktas, S. skėsčiojo dviračiu, akinius numetė, po to atėjo B.. A. išgirdęs atėjo, nesikišo, tik sakė S. : jūs galite su šunimi jį apeiti. Jau po to įvykio ji matė, kaip S. du kartus dar važiavo dviračiu, tačiau į jį nežiūrėjo ir prakirstos lūpos nematė. Ji netiki, kas jos vyras keltų ranką prieš vyresnį žmogų.
Iš 2007 10 24 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad pagal V. P. pareiškimą Švenčionių RPK atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2007 10 15 konflikto (duomenys neskelbtini) kaime tarp E. P. ir V. P. dėl S. S. pastatytos tvoros V. P. priklausančioje namų valdoje.
Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad liudytoja H. S. ir E. P. yra ta pati S. S. sesuo, ši liudytoja savo parodymuose minėjo buvusį anksčiau konfliktą, todėl teismas šį įrodymą vertina kaip patvirtinantį tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo esančius konfliktus dėl sklypo ribų ir esant kitus nesutarimus.
Iš Specialisto išvados Nr. G3342/13(01) matyti, specialistui buvo pateikti medicininiai dokumentai su duomenimis, kad 2013 10 03 S. S. kreipėsi į VŠĮ Švenčionių rajono PSPC Švenčionėlių padalinį , kur jam buvo nustatyta diagnozė : apatinės lūpos muštinė žaizda, skirtas gydymas. Specialistui S. S. paaiškino, kad 2013 10 03 apie 14 val. (duomenys neskelbtini) važiuojant dviračiu užpuolė kaimynas V. P., kuris kumščiu vieną kartą sudavė į veidą lūpų sritį. Po smūgio parkritęs, be sąmonės nebuvo. Med. pagalbos kreipėsi į Švenčionių r. PSPC kur buvo konsultuotas ir fiksuoti sužalojimai kūne. Dabar skundžiasi sumuštos lūpos jautrumu. Specialistas padarė išvadą, remiantis apžiūros ir med. dokumentų duomenimis, kurioje nurodė, kad S. S. padaryta apatinės lūpos sumušimas, pasireiškęs kraujosruva ir minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimas padarytas trauminio poveikio kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Sužalojimo padarymo galimybė įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku ( 2013 10 03) nėra atmetama. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir jo priedų (b.l.4,5,52-66) matyti, kad buvo nustatyta jog konfliktas tarp S. S. ir V. P. įvyko dėl ankstesnių tarpusavio nesutarimų, todėl viešoji tvarka nebuvo pažeista ir V. P. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d. , požymiai, ir išaiškinta S. S. teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Šių įrodymų pagrindu byloje neabejotinai yra nustatyta, kad 2013 10 03 apie 14 val. V. P. buvo konflikto iniciatorius , nes buvo nepatenkintas, kad S. S. važiavo dviračiu keliuku, einančiu (duomenys neskelbtini) gatvėje per V. P. ir kitų bendrasavininkų žemės sklypą ( b.l.36,37,38,39), buvo nepatenkintas S. S. elgesiu, ko pasėkoje iš asmeninių paskatų V. P. sudavė kumščiu S. S. į veido sritį apatinę lūpą , nežymiai sužalojo S. S., tokie jo veiksmai atitinka LR BK 140 str. 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį, jo kaltė pilnai įrodyta , veika kvalifikuota teisingai. Atmetami V. P. ir jo gynėjo argumentai, kad V. P. elgesys ir veiksmai neužtraukia jam baudžiamosios atsakomybės, kadangi tokiu būdu jis siekė apginti savo nuosavybę. Byloje yra nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusioje yra neišspręstas ginčas dėl žemės sklypų tikslių ribų, šuns laikymo ir vedžiojimo taisyklių galimo pažeidimo, kurie gali būti sprendžiami įstatymo nustatyta tvarka, o baudžiamojon atsakomybėn V. P. trauktinas ir turi atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą už fizinį smurtą prieš S. S. ir smūgį, kurio pasėkoje buvo nežymiai sužalota S. S. sveikata, nors būtinybės smurtauti jokios nebuvo, nebuvo būtinybės gintis nuo smurto, V. P. tiesiog galėjo stovėti važiuojamojoje dalyje, nes pats į ją sąmoningai išbėgo, taip siekdamas užtverti kelią dviračiu važiuojančiam nukentėjusiajam.
LR BK 41 str. nustatyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų, nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Skirdamas kaltinamajam V. P. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikų stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.
Teismas įvertina kaltinamojo padarytos veikos pavojingumo laipsnį : V. P. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kurį įstatymo leidėjas priskiria prie nesunkių nusikaltimų ( LR BK 11 str. ). Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis V. P. charakterizuojamas teigiamai, nebaustas administracine tvarka, neteistas , teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę minimalios sankcijos ribose , nustatant įpareigojimą teismo nustatytu terminu atlyginti turtinę žalą.(LR BK 48 str. ).
Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo S. S. ieškinys dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 186,10 Lt turtinės žalos atlyginimo. Ieškinys tenkintinas iš dalies . Turtinės žalos atlyginimo reikalavimas priteistinas iš kaltinamojo pilnai, nes yra įrodytas byloje pateiktais įrodymais, žala atsirado dėl kaltinamojo V. P. nusikalstamų veiksmų – lūpos sumušimo gydymo ir vaistų įsigijimo išlaidos 37,80 Lt ( b.l.6,7,33), teismo medicinos ekspertų apžiūra -65 Lt ( b.l8,34) , kelionės išlaidos -83,30 Lt ( b.l. 32,35). S. S. paaiškino, kad nurodė, jog jis patyrė neturtinę žalą , nes dėl sumušimo jautė fizinį skausmą, dvasinius pergyvenimus dėl nežymaus sveikatos sužalojimo, patyrė didelius nepatogumus. Liudytoja J. S. patvirtino nukentėjusiojo patiriamus išgyvenimus ir nepatogumus bei baimes dėl kaltinamojo veiksmų. Teismas remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir LR CK 6.250 str., nustato neturtinės žalos dydį. Todėl teismas sprendžia, kad 1000 litų suma pakankama materialinė išraiška, padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į paties nukentėjusiojo didelį neatsargumą,- ji, žinodamas, kad V. P. yra nepatenkintas ir agresyviai nusiteikęs ir apie tai informavęs A. B., nepasirinko grįžimui į namus saugesnio kelio, nors teisminio nagrinėjimo metu yra nustatyta, kad iš įvykio vietos nukentėjusysis pasišalino kitu aplinkiniu keliu,- vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, susiklosčiusią teismų praktiką sprendžia, kad neturtinei žalai kompensuoti pakankama yra 1000 litų suma.
Byloje yra pateiktos nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos, kurios yra įrodytos, nes advokatas nukentėjusįjį konsultavo, surašė civilinį ieškinį, pateikė teismui išreikalautus iš Švenčionių RPK dokumentus ir atstovavo jį pirmos instancijos teisme, palaikydamas kaltinimą. Šios nukentėjusiojo S. S. atstovavimo išlaidos- 2500 Lt ( b.l.67) pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos nukentėjusiajam S. S. iš kaltinamojo V. P.. Byloje turėtos 15 Lt teismo pašto išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo V. P. į valstybės pajamas. ( LR BPK 104, 105 str. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 297, 298 , 303-305,307-308 straipsniais, teismas
nusprendė:
V. P. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės apribojimu trims mėnesiams, įpareigojant per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam S. S. 186,10 Lt turtinę žalą .
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. S. civilinį ieškinį dėl 3186,10 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš dalies patenkinti. Priteisti iš kaltinamojo V. P. nukentėjusiajam S. S. 186,10 turtinės žalos atlyginimo ir 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo , kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš V. P. nukentėjusiajam S. S. 2500 litų jo turėtų šioje byloje bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš V. P. 15 Lt proceso išlaidų( teismo turėtų pašto išlaidų ) į valstybės pajamas .
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo , gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.