Kauno apygardos teismo nuosprendis

2012-01-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-14-133-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-01-16
Bylos Nr.
1A-14-133-2012
Teisminio proceso Nr.
1-91-1-00042-08-08
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Romualdas Lincevičius (pirm.), Arūnas Paštuolis, Regina Majauskienė
Nuteistasis
R. T.
Nukentėjusysis
A. E., R. E.
Civilinis ieškovas
R. E., A. E.
Kaltinamasis
R. T.
Civilinis atsakovas
AAS „Gjensidige Baltic“
Advokatai
Loreta Kraujutaitienė
Kategorijos

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-14-133/12

Teisėja Lina Antanaitienė (Proceso Nr.1-91-1-00042-08-08)
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. sausio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Laimai Gėbliūnienei, Nomedai Vilimavičienei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam R. T., jo gynėjai advokatei Loretai Kraujutaitienei, nukentėjusiesiems A. E., R. E., ekspertui V. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T. gynėjos advokatės Loretos Kraujutaitienės apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir nuteistas 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo. Taikytas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. E. ir A. E. civilinis ieškinys tenkinti iš dalies ir priteista iš kaltinamojo R. T. po 24136,80 Lt (dvidešimt keturis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt šešis litus 80 ct), iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo po 863,20 Lt (aštuonis šimtus šešiasdešimt tris litus 20 ct) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam iš nukentėjusiųjų R. E. ir A. E..

Nukentusiesiems ir civiliniams ieškovams R. E. ir A. E. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos priteisimo, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteista iš kaltinamojo R. T. 800 (aštuoni šimtai) Lt proceso išlaidų už advokato darbo apmokėjimą lygiomis dalimis R. E. ir A. E..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos respublikos BK 281 str. 5 d. už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, tai yra 2008 m. sausio 23 d. apie 8.05 val. Kauno gatvėje, Lekėčiuose, Šakių rajone, vairuodamas automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 172 punkto reikalavimus, vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, tai yra pasirinkdamas važiavimo greitį, turėjo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, turėjo sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, dėl ko susidūrė su priekyje ta pačia kryptimi važiavusiu medvežiu, valstyb. Nr. 1770 LF, vairuojamu A. J. ir buvo sunkiai sužalotas automobilio keleivis M. E., kuris nuo patirtų sužalojimų 2009-03-11 mirė.

Šalies argumentai

Nuteistojo gynėja apeliaciniu skundu prašė Šakių rajono apylinkės teismo 2011-04-08 nuosprendį panaikinti ir priimti ginamojo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

Gynėja nurodė, kad ginamojo nuomone, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, ko pasekoje jos netinkamai buvo įvertinos. Gynėja skunde nurodė, kad Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, jog kaltinamasis R. T., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, t.y. 2008-01-23 apie 8 val. 05 min., Kauno gatvėje, Lekėčiuose, šakių rajone, vairuodamas automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 172 p. reikalavimus, vairuodamas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių tamsiu paros metu, nesulėtino greičio, ko pasėkoje susidūrė su priekyje ta pačia kryptimi važiavusiu medvežiu, ant kurio priekabos nebuvo pritvirtintų šviesos atšvaitų, v/n Nr.1770 LF, vairuojamą A. J.. Eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas automobilio VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) keleivis M. E., kuris nuo sužalojimų 2009-03-11 mirė.

Žemesnės instancijos teismas

Gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad 2008-01-23 eismo įvykio apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vietos apžiūra pradėta 8.30 val., oro sąlygos buvo pakankamai geros, nesnigo, kelio danga buvo slidi, tačiau 2010-01-28 LR hidrometereologijos tarnybos prie aplinkos apsaugos ministerijos pažyma Nr. (8.42)-B8-136, nurodyta, kad eismo įvykio metu krito šlapdriba. Be to teisme apklausti liudytojai parodė, kad buvo slidu, šviežias sniegas (liudyt. R. V.). Vertinant liudytojų parodymus neatsižvelgta, kad visi liudytojai atvyko po 8 val. ryto, o šlapdriba buvo iki 8 val. ryto, liudytojai patvirtino, kad buvo šviežias sniegas. Liudytojai R. V. ir liudytoja R. V. parodė, kad jie staiga pamatė priekyje pakilusį sniego debesį, privažiavus arčiau pamatė, kad susidūrė traktorius ir automobilis. Iš šių parodymų galima daryti išvadą, kad matomumas buvo blogas, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisminio nagrinėjimo metu niekas nesiaiškino kokiu atstumu nuo įvykio vietos jie buvo, kai pamatė sniego debesį.

Teismas neanalizavo skirtingų oro sąlygų parodymų, o vertino tik 2010-02-10 pažymą apie metereologines sąlygas Nr. (8.42)-B8-189, kurios visiškai priešingos prieš tai pateiktoms. Ši aplinkybė yra labai svarbi, vertinant transporto vairuotojų matomumą kelyje. Teismas nelaikė svarbiais ir nevertino skirtingus byloje pateiktus liudytojo R. V. parodymus, kur 2010-02-22 apklausos protokole jis teigė, kad susidūrusias mašinas balto debesio pavidalu pamatė iš 200 metrų, o kitame 2008-01-23 apklausos protokole jis teigė, kad pravažiuodamas pro autoįvykio vietą iš 400 metrų pastebėjo baltą debesį, kas galimai galėjo būti susidūrusios mašinos. Tai suponuoja, kad autoįvykio metu buvo blogos metereologinės sąlygos, krito šlapdriba, todėl pastebėti be atšvaitų medvežį buvo neįmanoma, kas matyti ir iš kaltinamojo R. T. parodymų.

Taip pat nesiaiškinta, kiek įtakos turėjo medvežio priekabos parametrai, ar matant tik ant medvežio kėbulo viršaus žibintus, neturėjo įtakos priekabos ilgis, kad būtų galima turėti objektyvią galimybę priekyje važiavusio medvežio priekabą nuo to priklauso objektyvi galimybė pastebėti medvežį ir išvengti susidūrimo.

Pirmos instancijos teismas savo nuosprendyje vadovavosi tik 2011-02-11 eksperimento protokolu, tačiau neįvertino, kad šis protokolas yra surašytas pažeidžiant LR BPK normas, t.y. proceso dalyviai- specialistas G. V. ir vairuotojas I. K. nebuvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingus ar neteisingus parodymus. Šis protokolas turėjo įtakos teismui vertinant eksperimentą dėl objektyvios galimybės matyti medvežį ant kelio. Vertinant tai, kad atliekant eksperimentą tikslas buvo pamatyti neapšviestame kelio ruože stovintį medvežį, jau neatitinka realios avarijos situacijos ir yra atliktas ne tokiomis pačiomis, bet panašiomis sąlygomis kaip eismo įvykio metu. Taip pat gynėja atkreipė dėmesį į tai, kad R. T. tai buvo momentinis susidūrimas, o ne iš anksto numanoma sąlyga, taip kaip buvo eksperimento dalyviams buvo iš anksto žinoma, kad kelyje yra kliūtis.

Tinkamai liko neįvertintas ir 2010-12-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-2149(10) ekspertizės aktas, kuriame aiškiai nurodyta, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2008-01-28 apie 8.05 val. Tą dieną saulė tekėjo 8 val. 23 min., t. y., eismo įvykis įvyko dar saulei nepatekėjus, buvo tamsus paros metas. Ekspertizės akte aiškiai konstatuota, kad transporto priemone draudžiama važiuoti, jeigu tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui sugedus bent vienai gabaritinei šviesai neveikia avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo. Ant medvežio užpakalinės dalies nebuvo įrengtų nei gabaritinių, nei šviesos atšvaitų, nei avarinės šviesos signalizacijos, nei pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo. Vadinasi tokios techninės būklės medvežiui buvo draudžiama važiuoti tamsiu paros metu. Tačiau teismas vadovavosi medvežio vairuotojo A. J. parodymais, kuriuose teigė, kad buvo įjungęs ant traktoriaus kabinos kėbulo švyturėlį, kuris turėjo būti matomas kaltinamajam, kas turėjo įtakoti išvengiant autoavarijos. Tačiau teismų praktikoje yra aiškiai pasisakyta, kad nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus -sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Tai patvirtinta ir 2010-12-28 ekspertizės akte, kuriame teigiama, kad medvežio užpakalinės dalies paženklinimas technologiniais žibintais, pritvirtintais prie medienos pakrovimo įtaiso ir nukreiptais link transporto priemonės užpakalinės dalies, yra nepriimtina, kadangi tokiu atveju medvežio užpakalinė dalis neapšviečiama, be to, gali būti klaidinami iš paskos prie medžio artėjančių transporto priemonių vairuotojai. Teismas neteisingai vertino tik vieno eismo dalyvio, t. y. kaltinamojo R. T., eismo taisyklių pažeidimus, kai tuo tarpu teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai kelių eismo taisykles pažeidus keliems eismo dalyviams teismai priežastinio ryšio klausimą sprendžia vertindami tik vieno iš jų padarytus KET pažeidimus, nenustatant kito eismo dalyvio padarytų pažeidimų įtakos eismo įvykio kilimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokiais atvejais konstatavo netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą ar procesinius pažeidimus.

Siekiant tinkamai išspręsti priežastinio ryšio klausimą kelių transporto eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose, būtina tiksliai nustatyti ir tinkamai įvertinti faktines eismo įvykio aplinkybes. Šioje baudžiamojoje byloje asmuo buvo kaltinamas tuo, kad laiku nestabdė transporto priemonės ir dėl to neišvengė atsiradusios kliūties. Tačiau nuosprendyje nėra duomenų apie tai, kada jis pamatė (turėjo ir galėjo pamatyti) medvežį su priekaba ir koks tuo metu buvo atstumas iki medvežio priekabos, o ne iki galimai matomų medvežio kėbulo šviesų. Ši aplinkybė yra esminė sprendžiant priežastinio ryšio klausimą. Todėl teismui vertinant kaltininko veiksmus ir nustatant priežastinį ryšį labai svarbu atsižvelgti, kada kaltininkas turėjo realią galimybę tikėtis pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes ir ar galėjo jų išvengti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir gynėją, prašiusius nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiuosius, sprendžia, kad nuteistojo gynėjos apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tačiau padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. R. T. kaltę teismas grindė iš esmės tik 2011-02-11 eksperimento protokolu ( T2 b.l. 142-146).

Žemesnės instancijos teismas

R. T. kaltinamas tuo, kad vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, tai yra pasirinkdamas važiavimo greitį, turėjo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, turėjo sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, dėl ko susidūrė su priekyje ta pačia kryptimi važiavusiu medvežiu ir ko pasekoje buvo sunkiai sužalotas automobilio keleivis M. E., kuris nuo patirtų sužalojimų 2009-03-11 mirė (T2 b.l. 58).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti liudytojų parodymai, paminėti įvykio vietos apžiūros protokole nurodyti duomenys, transporto priemonių apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolai, medicininių dokumentų duomenys, teismo medicinos ekspertizės aktas, autotechninės ekspertizės aktas, eksperto V. V. apklausos protokolas, pažymos iš meteorologijos stoties duomenys, pakartotinės ekspertizės (T2 b.l. 105-110) išvada, tačiau nėra pateikta objektyvių šių įrodymų įvertinimo, jie vertinami tik tiek, kiek tai tariamai patvirtina 2010-02-11 atlikto eksperimento metu nustatytus duomenis.

2009 m. rugpjūčio 25 d. ekspertizė (aktas Nr. 11 – 1406(09)) neatsakė į klausimus dėl automobilio „VW Passat“ greičio, nurodė, kad jo apskaičiuoti nėra galimybės. Vertinant, jog minėto automobilio greitis nebuvo viršytas 50 km/h leistinas greitis, ir jei vairuotojas turėjo objektyvią galimybę pamatyti priekyje ta pačia kryptimi lėčiau važiavusį medvežį ne mažesniu kaip 34,7 m atstumu, tuomet vairuotojas R. T., laiku stabdydamas transporto priemonę, turėjo techninę galimybę sustoti iki medvežio ir taip išvengti susidūrimo su juo. Ekspertas V. V. šioje ekspertizėje taip pat konstatavo, kad kelio eismo situacijoje medvežio vairuotojo A. J. veiksmai – tamsiu paros metu kelio važiuojamąja dalimi vairuodamas medvežį, kurio rėmo gale nebuvo jokių šviesos žibintų, šviesą atspindinčių atšvaitų, avarinio sustojimo ženklo, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė sunkiai pastebimą kliūtį iš galo greičiau važiuojančiam automobilio VW Passat vairuotojui R. T. ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui; automobilio VW Passat vairuotojo R. T. veiksmai – laiku nestabdymas vairuojamos transporto priemonės – turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu, jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje vairuotojas R. T. turėjo objektyvią galimybę pamatyti priekyje ta pačia kryptimi lėčiau važiavusį medvežį ne mažesniu kaip 34,7 m atstumu. (T1 b.l. 144-148)

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog prie minėtos ekspertizės yra pridėtos spalvotos autoįvykio nuotraukos, iš kurių aiškiai matosi kur ir kokios lempos yra uždėtos ant medvežio traktoriaus kabinos viršaus, akivaizdu, kad jokio apšvietimo, kaip ir konstatuojama ekspertizės akte, medvežio galinėje dalyje nėra jokių šviesos žibintų, jis nepaženklintas šviesą atspindinčiais atšvaitais, nėra duomenų, kad prieš pat eismo įvykį medvežio rėmo gale buvo pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad minėtose nuotraukose labai aiškiai matyti, kad laukai abipus kelio ties įvykio vieta nėra padengti sniegu, o medvežio- tiek ratų, tiek visos konstrukcijos spalva net dienos šviesoje, kuomet po įvykio darytos nuotraukos, susilieja tiek su kelio priekyje esančiu mišku, tiek iš kelio kraštų esančiais ir su neapsnigtais laukais (1 pav., 3 pav. T 1 b.l. 145, 146). Šios aplinkybės akivaizdžiai pilnai patvirtinamos eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir prie jo pridėta fotolentele ( T1 b.l. 3-10) bei eismo įvykio vietos apžiūra skaitmeninėje laikmenoje (T1 b.l. 11).

Ikiteisminiame tyrime taip pat buvo atliktas eksperimentas, kurio metu buvo modeliuojama autoįvykio situacija bei medvežio matomumo galimybės (T1 b.l. 20-25). Šis eksperimentas jokia apimtimi negali būti vertinamas ne tik dėl neginčijamai akivaizdaus subjektyvumo elemento, bet ir dėl akivaizdžiai kitokių matereologinių sąlygų – net gi ir nespalvotose nuotraukose matyti, kad tiek pats kelias, tiek abipus kelio esantys laukai padengti ne plonu sniego sluoksniu, kas ne tik kad eksperimento metu praplėtė matomumo ribas, bet ir įvykio metu stipriai įtakotų tamsaus stambaus gabarito medvežio vizualinį išsiskyrimą iš sniegu padengtos aplinkos (T2 b.l. 20-25).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausus ekspertą V. V., jis nurodė, jog pagal ekspertizės 5 p. A. J. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui, kadangi jis tamsiu paros metu važiavo be šviesos žibintų ir atšvaitų. Ekspertas įvertino tamsų paros metą pagal KET reikalavimus – nuo saulės nusileidimo iki patekėjimo, kadangi tą dieną saulė tekėjo vėliau negu įvyko eismo įvykis, todėl buvo laikoma, kad jis įvyko tamsiu paros metu, ekspertui nebuvo pateikta kitų duomenų apie matomumą. Jeigu kaltinamasis R. T. matė šviesas, kaip jam atrodė, iš tolo atvažiuojančios transporto priemonės priešpiešinėje eismo pusėje, tai neatleidžia jį nuo pareigos stebėti kelio eismo situaciją savo pusėje. Tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių lenkimo požymių, kadangi darant lenkimo manevrą būna pasisukimas, o tokių duomenų nenustatyta. Ekspertui pateikus papildomus duomenis apie matomumą, galima apskaičiuoti galimybę sustabdyti transporto priemonę iki kliūties (teisiamojo posėdžio protokolas b.l. 88-89, t.2).

Teisiamajame posėdyje teismo 2010-08-02 nutartimi buvo paskirta nauja eismo įvykio autotechninė ekspertizė, siekiant išsiaiškinti kurio vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu ir kurio veiksmai buvo pagrindinė šio eismo įvykio priežastis, nutartyje nurodytomis sąlygomis. Lietuvos teismo ekspertizės centre 2010-12-28 Nr. 11-2149(10) buvo atlikta ekspertizė. Ekspertas į pirmąjį klausimą dėl medvežio pastebėjimų atstumų, (iš 400 m, iš 100 m, iš 60 m, iš 44 m, iš 23 m atstumo) atsakyti negalėjo; iš kitų atsakymų matyti, kad ekspertas negali duoti kategoriškos išvados ir nurodė, kad R. T. privalėjo stabdyti savo vairuojamą automobilį pamatęs priekyje ta pačia kryptimi lėčiau važiavusį medvežį, vairuojamą A. J.. Jeigu R. T., iš paskos artėdamas prie lėčiau važiavusio A. J. vairuojamo medvežio, ant kurio užpakalinės dalies nebuvo įrengtų nei gabaritinių šviesų, nei šviesos atšvaitų, nei avarinės šviesos signalizacijos, nei pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo, turėjo objektyvią galimybę pastebėti jį ne mažesniu kaip 50 m atstumu, tačiau laiku nemažino savo vairuojamo automobilio VW Passat greičio, jo (R. T.) veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Jeigu automobilio VW Passat vairuotojas R. T. turėjo objektyvią galimybę pastebėti priekyje jo lėčiau važiavusį medvežį didesniu kaip 35 m, bet mažesniu kaip 50 m atstumu, techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų įvykio dalyvių veiksmai: medvežio vairuotojo A. J., kuris tamsiu paros metu vairuodamas medvežį, ant kurio užpakalinės dalies nebuvo įrengtų nei gabaritinių šviesų, nei šviesos atšvaitų, nei avarinės šviesos signalizacijos, nei pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo, sudarė sunkiai pastebimą kliūtį iš paskos prie jo artėjusio automobilio VW Passat vairuotojui R. T., o pastarasis, turėdamas techninę galimybę sulėtinti savo vairuojamą transporto priemonę iki priekyje lėčiau važiavusio medvežio, laiku jos nestabdė. Transporto priemone draudžiama važiuoti tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, jeigu tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui sugedus bent vienai gabaritinei šviesai neveikia avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo. Medvežio vairuotojo A. J. veiksmai – tamsiu paros metu vairuodamas medvežį, ant kurio užpakalinės dalies nebuvo įrengtų nei gabaritinių šviesų, nei šviesos atšvaitų, nei avarinės šviesos signalizacijos, nei pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo, sudarė sunkiai pastebimą kliūtį iš paskos prie jo artėjusio automobilio VW Passat vairuotojui R. T. – techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga, jeigu automobilio VW Passat vairuotojas R. T. neturėjo objektyvios galimybės pastebėti priekyje jo lėčiau važiavusį medvežį ne mažesniu kaip 50 m atstumu; Atsakymas į 4 ir 5 klausimus pateiktas išvados antrame ir trečiame punktuose (b.l. 105-110, t.2).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu 2011-02-02 nutartimi buvo paskirtas medvežio matomumo eksperimentas. Vadovaujantis šiuo eksperimentu pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrindė kaltinimą R. T.. Tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu atliktų eksperimentų išvados kelia pagrįstų abejonių. Eksperimentų metu eksperimente dalyvavę asmenys iš anksto žinojo, kurioje vietoje pastatytas medvežis, kokie jo gabaritai bei konstrukcija, žinojo, kad jokių šviesą atspindinčių atšvaitų, gabaritinių lempų medvežio gale neįrengta, žinojo, jog virš traktoriaus kabinos įrengtos dvi lempos ir jos yra atsuktos į medvežio įrengimą ir skirtos atliekamiems darbams apšviesti, visi eksperimento dalyviai buvo tam pasiruošę ir sukaupę dėmesį į stovintį kelio dešinėje pusėje medvežį. Be to, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad iš pateiktų prie eksperimento protokolo nuotraukų matyti žymiai daugiau objektų nei įvykio metu- ties medvežiu užsukęs į šalutinį kelią kairėje kalio pusėje aiškiai matosi lengvasis automobilis, kurio tiek galinės, tiek priekinės šviesos žymi jo gabaritus, kas priešinga medvežiui, net gi šviesos srautas, kuris tariamai apšvietė medvežio įrengimą, šiose nuotraukose visiškai neišsiskiria iš bendros aplinkos. Bendroje aplinkoje nuotraukose taip pat matomas ir žmogaus siluetas. Neginčijamai taip pat matyti, kad visas kelias be jokių provėžų, yra pilnai užsnigtas sniegu, laukai taip pat visiškai balti, kas neabejotinai medvežį kaip tamsų objektą žymiai aiškiau išskyrė iš visos aplinkos ir tai, kad šie visi veiksniai eksperimentų metu sukūrė statišką iš anksto žinomą situaciją, dėl papildomų objektų esančią žymiai aiškesnę, palyginus šiuos duomenis su po autoįvykio darytomis nuotraukomis bei įvertinant, kad veiksmai autoįvykio metu buvo ne dirbtinai sukurti, o dinamiški (judėjime – vienai transporto priemonei važiuojant 50 km/h greičiu, kitai apie 15 km/h) matyti akivaizdūs ne tik aplinkos sąlygų skirtumai, bet eksperimento atlikimo aplinkybių skirtumai tiek transporto priemonių greičio neatitikimo, tiek subjektyviuoju požiūriu. Tai yra eksperimentų dalyviai sukūrė situaciją realiai neatitinkančią situacijos, buvusios įvykio metu ( T2 b.l. 139-146). Tokiu būdu liko neįvertintos ir skritingos pažymos iš metereologinių stočių.

Liudytojo R. V. parodymais nustatyta, jog 2008 m. sausio 23 d. apie 8.00 val. važiavo link Kauno. Žmona pasakė, kad kažkas įvyko kelyje, paties susidūrimo nematė, ten buvo lygus kelias, toliau kalniukas. Maždaug už 400 metrų pamatė pakilusį šviežią sniegą. Jis važiavo apie 60 km/h greičiu. Privažiavus arčiau pamatė, kad susidūrė traktorius ir automobilis, jis iš karto po 8.00 val. keletas minučių sužalotam keleiviui iškvietė greitąją ir policiją, kurios atvažiavo po pusvalandžio. Ant traktoriaus kabinos degė švyturėlis ir šviesos. VW Passat vairuotojas buvo pasimetęs. Šio liudytojo parodymais dėl matomumo (įvykio pamatymo atstumo) taip pat besąlygiškai remtis negalima, kadangi juose taip pat yra prieštaringumo, jau vien tame, kad jo apklausose nurodomi skirtingi atstumai dėl įvykio pamatymo (vienoje apklausoje teisminio bylos nagrinėjimo metu - 400 m.(T2 b.l. 87) kitoje - dar ikiteisminiame tyrime 200 m (T2 b.l 16).

Liudytojo A. J. parodymais nustatyta, jog 2008-01-23 jis važiavo medvežiu iki darbo vietos miške. Medvežio kabinos viršuje degė signalizacinis apšvietimas, o kabinos gale - technologinės šviesos, jos apšviečia visą traktoriaus priekabą. Buvo rytas, apie 8.00 val., matomumas buvo neblogas, buvo šviežiai po nakties pasnigta, šlapdriba nekrito. Jis važiavo 15-18 km/h greičiu, matė iš paskos atvažiuojantį automobilį, kuris nerodė jokių lenkimo ženklų ir atsitrenkė į medvežio galą. Automobilį pastebėjo prie 50-60 metrų.

R. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad bevažiuojant Kauno gatve jis pamatė šviesas, kurios atrodė kaip iš priešais atvažiuojančios transporto priemonės šviesos. Atrodė, kad automobilis yra dar toli, nes šviesos buvo aukštai. Jis nematęs, kad tai jo kelio pusėje važiuojanti transporto priemonė, nors mato pakankamai gerai ir tuo metu žiūrėjo į kelią. Jis visiškai nestabdė ir nebandė lenkti, o atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusio medvežio galą, kadangi medvežio nematė. Medvežio gale nebuvo atšvaitų, todėl jis nepastebėjo šios transporto priemonės, abejose kelio pusėse tuo metu buvo krūmai, kelias buvo tiesus, bet į kalniuką. Jei medvežis būtų važiavęs su šviesomis, jis būtų jį pamatęs ir sustabdęs. Atsitrenkus, ji nesuprato į ką galėjo atsitrenkti.

Kelių eismo taisyklių 172 p. (redakcija galiojusi nuo 2006-10-05 iki 2008-04-08) reikalavimu, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. T. kaltu pažeidus galiojusių Kelių eismo taisyklių172 punkto reikalavimus, neteisingai įvertino R. T. galimybes laiku pastebėti kliūtį ar eismo saugumo grėsmę. Nei ekspertizės, nei liudytojų parodymai nei eksperimentų, kurie negalėjo atkurti analogiškos 2008 m. sausio 23 d. situacijos, rezultatai, nei kiti nuosprendyje įrodymai nėra patikimi ir neginčytini R. T. kaltės įrodymai.

Iš R. T. parodymų matyti, kad jis nevertino matomumo kaip nepakankamo, kadangi matė, jo manymu, priešais atvažiuojančio automobilio šviesas, kurios buvo aukštai ir dėl ko jis vertino tariamo automobilio buvimą dar toli, ant kalniuko. Tai, kad tai buvo ne priešais atvažiuojančio automobilio šviesos, o medvežio darbinės šviesos, esančios ant traktoriaus kabinos ir atsuktos į iš paskos važiuojantį automobilį, tai akivaizdžiai klaidino R. T., o numanyti, jog kitas eismo dalyvis važiuoja su stambaus gabarito medvežiu (ypatingai didelių ratų bei stambia metaline ne vientisa konstrukcija, skirtu dirbti miškuose ir negalinčiu važiuoti tamsiu paros metu ar esant blogam matomumui, sugedus bent vienai gabaritinei šviesai, o šiuo atveju, be galinio bet kokio apšvietimo ar šviestą atspindinčių atšvaitų), pažeisdamas KET reikalavimus, nesuponavo pagrįsto R. T. tikėjimosi, kad kitas eismo dalyvis gali elgtis ir elgiasi neteisėtai – priešingai teisėtiems veiksmams. Todėl transporto priemonės vairuotojas neprivalo lėtinti greičio ar stabdyti transporto priemonę vien dėl to, kad yra numanoma teorinė tikimybė, kad kiti eismo dalyviai, kurie net gi tamsiu paros metu vizualiai neįžiūrimi, gali elgtis visiškai neatsakingai ir ypatingai grubiai nesilaikyti eismo taisyklių (AT nutartis Nr. 2K-127/2010). Tai, kad R. T. elgesys buvo, kaip asmens nematančio priekyje važiuojančio medvežio, patvirtino ir pats medvežio vairuotojas A. J., kuris, jam iš paskos atvažiuojantį automobilį pamatė 50-60 metrų atstumu atvažiuojantį jam iš paskos, matė, jog automobilis nerodė jokių lenkimo ženklų ir tuoj pat atsitrenkė į medvežio galą. Nesant jokių stabdymo požymių, akivaizdu, kad R. T. ne tik nematė kliūties, bet ir nenumanė ją esant, todėl kliūtis, kaip iš anksto numanoma, R. T. nei objektyviai, nei subjektyviai psichiniame suvokime nebuvo vertinama, todėl jo parodymai tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisminiame nagrinėjime lieka nepaneigti. Tokiu atveju akivaizdu, kad medvežis sudarė sunkiai pastebimą kliūtį iš paskos artėjusio automobilio VW Passat vairuotojui R. T..

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į išdėstytą, šioje baudžiamojoje byloje, R. T. veiksmai (važiavimas nematant ir nenumanant kliūties buvimo ir automobilio nestabdymas) nebuvo teisiniu požiūriu priežastiniame ryšyje su autoįvykio metu kilusiomis pasekmėmis. Abejonių keliantys duomenys, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, negali būti R. T. kaltės įrodymais, todėl laikytina, kad R. T. nepadarė veikos, turinčios BK 281 str. 5 d. numatyto nusikaltimo požymių.

Kaip matyti iš teismo ekspertizių, nei viena ekspertizė (nei eksperto V. M. paaiškinimai teismo posėdžio metu apeliacinėje instancijoje) nebuvo kategoriška dėl nepakankamų duomenų matomumo atžvilgiu, aptarti tik tariami matomumo duomenys, kurie R. T. veiksmai techniniu požiūriu būtų buvę susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu ar nebūtų susiję su eismo įvykio kilimu, todėl tai R. T. kaltės nustatyti nepadėjo.

Eismo taisyklių pažeidimo (nusikalstamos veikos) fakto nustatymas yra teismo, o ne ekspertų kompetencijoje (AT nutartis Nr. 2K-187/2005), todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegijos nuomone, R. T. veiksmai teisiniu požiūriu nebuvo padarinių kilimo sąlyga ir nebuvo dėsningame priežastiniame ryšyje, t.y. jei vairuotojas neturi ir negali numatyti galimų veikos padarinių ir jų išvengti, laikoma, kad jis veikė be kaltės (AT nutartis Nr. 2K-127/2010).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė negali sukelti abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo išvadų dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir BK specialiojoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo.

Esant šioms aplinkybėms, byloje nepagrįstai R. T. pripažintas kaltu ir jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas, o Šakių rajono apylinkės teismo 2011-04-08 nuosprendis naikinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

nusprendė:

Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendį, kuriuo R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

R. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. išteisinti, nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. E. ir A. E. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus

Kolegijos pirmininkas Romualdas LincevičiusTeisėjai Arūnas PaštuolisRegina Majauskienė