Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atstovo T. J. ir S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)), apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. ir 2014 m. birželio 12 d. nutarčių administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūra (toliau – Institucija) 2014 m. vasario 21 d. nutarimais A. J. ir S. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 str. 1 d., 87 str. 3 d. kiekvienam paskyrė po galutinę 750 Lt dydžio baudą. Taip pat konfiskavo iš A. J. žvejo grąžtą, o iš S. K. – ledo grąžtą, savadarbę žvejo dėžę ir žvejo meškerėlę. Abu pažeidėjus Institucija nubaudė už tai, kad jie pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų „Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių“ 10.1, 11.1, 11.2, 11.9, 11.11, 12.4.1. punktų reikalavimus, t. y. 2014 m. vasario 7 d., 14.30 val., (duomenys neskelbtini) žvejojo neturėdami žvejo mėgėjo leidimų ir dviejų lanksčia jungtimi sujungtų smaigų; žvejybos vietoje prie jų buvo rastos pastatytos 23 šakotinės, 4 skrituliai, 10 vėliavėlių, kurios buvo paleistos po ledu su gyva žuvele, išimant šiuos žvejybos įrankius ant keturių iš jų buvo užkibę 4 lydekos, o vėliau nendrėse buvo surastos dar 5 lydekos, iš viso neteisėtai buvo sugautos 9 lydekos.

Šie nutarimai buvo apskųsti apylinkės teismui, kuris skundžiamomis nutartimis skundų netenkino ir Institucijos nutarimus paliko galioti.

Iš esmės identiškais apeliaciniais skundais pažeidėjo A. J. atstovas T. J. ir pažeidėjas S. K. prašo panaikinti skundžiamas nutartis dalyje dėl pažeidėjų nubaudimo pagal ATPK 87 str. 3 d. ir šioje dalyje bylas nutraukti, o dalyje dėl pažeidėjų nubaudimo pagal ATPK 87 str. 1 d. sušvelninti nuobaudas arba visai jų neskirti. Apeliantai cituoja Institucijos nutarimus, skundžiamas teismo nutartis, dėsto teismų praktiką apie bylų nagrinėjimą ir įrodymų vertinimą bei pateikia savuosius byloje esančių įrodymų vertinimus. Teigia, kad administracinių teisės pažeidimų protokoluose nebuvo nurodyta, jog pažeidėjai traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 87 str. 3 d., todėl pagal šią teisės normą jų pripažinti kaltais nebuvo galima. Apylinkės teismas nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų parodymų ir kitų bylos duomenų. Liudytojo G. S. parodymai prieštarauja tarpusavyje (jis nurodo skirtingas nendrėse buvusių lydekų radimo bei žvejų stebėjimo aplinkybes) ir kelia abejones dėl jų patikimumo. Apylinkės teisme nebuvo apklaustas liudytojas G. B., kuris teigė matęs įvykio metu kažką metant į nendres ir nesuprantama, kodėl Institucijos pareigūnai nendrėse galimai sumestų lydekų ieškojo ne iškart, o tik po kurio laiko. Pažymi, kad daugelį aplinkybių byloje patvirtina tik subjektyvios Institucijos pareigūnų nurodytos aplinkybės, nors pažeidimo vietoje jie turėjo fotoaparatą ir galimybę šias aplinkybes užfiksuoti objektyviai – byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad draudžiamų žvejybos įrankių buvo rasta tiek, kiek nurodyta administracinių teisės pažeidimų protokoluose, kad pažeidėjai būtų turėję kibirus, nes Institucijos pareigūnų nurodyti kibirai į administracinių teisės pažeidimų protokolus nebuvo įrašyti bei konfiskuoti, kad automobilyje būtų buvusi rasta vėliavėlė, neužfiksavo vienoje vietoje visų 9 rastų lydekų ir kt. Taip pat apeliantai mano, kad Institucijos pareigūnai galimai suklastojo greitai gendančio turto aprašymą, nes šiame 2014 m. vasario 10 d. surašytame dokumente, be kita ko, nurodytas vėliau, t. y. 2014 m. vasario 14 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. AM058834. Šios aplinkybės rodo, kad Institucijos darbuotojai netinkamai ir aplaidžiai vykdė ATPK 256 str. 3 d. numatytą pareigą rinkti įrodymus, o tai kelia abejones Institucijos pareigūnų paaiškinimų ir jų surašytų dokumentų patikimumu. Tai, kad pažeidėjai patraukti atsakomybėn, nesuteikia pagrindo pripažinti jų parodymus nepatikimais, juolab, kad jų parodymus patvirtina liudytojas V. G.. Įvertinę byloje esančius duomenis apeliantai mano, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, jog pažeidėjai neteisėtai sužvejojo 9 lydekas ir padarė ATPK 87 str. 3 d. numatytą pažeidimą.

Be to, A. J. atstovas teigia, kad įvykio metu ledo storis buvo pakankamas tam, kad išlaikytų Institucijos pareigūnų automobilį, todėl neturėdamas su savimi smaigų A. J. padarė realiai nepavojingą ir formalų pažeidimą, o S. K. nurodo, kad jis prisipažino padaręs ATPK 87 str. 1 d. numatytą pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Tai, apeliantų manymu, suteikia pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir sušvelninti pagal ATPK 87 str. 1 d. jiems paskirtas nuobaudas ar visai jų neskirti.

Atsiliepimais į apeliacinius skundus Institucija su apeliaciniais skundais nesutinka, prašo juos atmesti ir skundžiamas nutartis palikti galioti. Institucija cituoja administracinių teisės pažeidimų protokolus, apeliacinius skundus, dėsto apie pažeidimų padarymo aplinkybes ir nuobaudų skyrimą pažeidėjams. Taip pat Institucija pateikia savąjį byloje esančių įrodymų vertinimą ir mano, jog pažeidėjai siekia išvengti atsakomybės, todėl nurodo objektyviems byloje esantiems duomenims prieštaraujančias aplinkybes. Taip pat pažeidėjų siekį išvengti atsakomybės rodo tai, jog prieš priimant nutarimą į Instituciją jie buvo atsivedę žvejyboje nedalyvavusį asmenį ir prašė, kad jam būtų surašytas nutarimas, nes esą jis jokio turto neturi ir iš jo nebus galima išieškoti paskirtos administracinės baudos bei gamtai padarytos žalos. Apibendrindama bylos aplinkybes Institucija mano, kad neteisėta pažeidėjų veika visiškai įrodyta, jiems paskirtos nuobaudos atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl apylinkės teismas priėmė teisingas nutartis.

Apeliaciniai skundai atmetamai.

Visų pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).

Dėl veikos kvalifikavimo pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį

ATPK 87 str. 3 d. įtvirtinta, kad mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), užtraukia baudą nuo 400 iki 1000 litų su šių įrankių ir priemonių konfiskavimu.

ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, byloje surinktų įrodymų vertinimas yra ją nagrinėjančio organo (pareigūno) teisė ir pareiga. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Atsižvelgęs į paminėtas teisės normas ir patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvados šioje byloje yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir faktines bylos aplinkybes. Patikrinęs šią administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog A. J. ir S. K. padarė jiems inkriminuotus teisės pažeidimus. Skundžiamose nutartyse apylinkės teismas nurodė ir išvardijo visus pažeidėjų kaltės dėl jiems inkriminuotų teisės pažeidimų įrodytumui reikšmės turinčius duomenis, juos detaliai išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir argumentavo savo sprendimus. Apylinkės teismo argumentai dėl įrodymų vertinimo nekelia abejonių, nes, priešingai, nei mano apeliantai, įrodymai byloje buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o jų patikimumas buvo patikrintas teisminio proceso metu. Būtina paminėti, kad visas apeliaciniuose skunduose nurodytas esmines aplinkybes pažeidėjai jau buvo nurodę savo skunduose apylinkės teismui. Naujų reikšmingų aplinkybių, kurios nebūtų buvę žinomos apylinkės teismui, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kurias reikėtų vertinti iš naujo apeliacinės instancijos teisme, apeliantai savo skunduose nenurodė. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino įrodymų liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip jų visumą. Visi apylinkės teismo argumentai ir motyvai pakankamai aiškiai nurodyti skundžiamose nutartyse, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja.

Negalima sutikti su apeliantų teiginiais, jog byloje esantys duomenys prieštarauja tarpusavyje ir dėl to yra nepatikimi. Priešingai nei savo skunduose nurodo apeliantai, Institucijos pareigūno G. S. parodymai apie esmines įvykio aplinkybes yra nuoseklūs ir neprieštaravo nei tarpusavyje, nei kitiems bylos duomenims. O pagal juos seka, kad administracinių teisės pažeidimų protokoluose nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje pažeidėjai žvejojo uždraustu būdu – naudodami gyvą žuvelę, ir uždraustais įrankiais – su 4 skrituliais, 23 šakotinėmis ir 10 vėliavėlių. Tokias aplinkybes patvirtino kitas Institucijos darbuotojas – G. B., tokios jos nurodytos ir organizuoto reido akte, daiktų ar dokumentų paėmimo protokole, fotonuotraukose, greitai gendančio turto aprašyme ir kitoje bylos medžiagoje. Prieš pasirodydami pažeidėjams Institucijos pareigūnai stebėjo įvykio vietą ir joje nepastebėjo jokių pašalinių asmenų. Byloje nėra ir apeliacinės instancijos teismui apeliantai nepateikė jokių objektyvių duomenų (filmuotos medžiagos, nuotraukų ir pan.), galinčių neginčijamai paneigti Institucijos darbuotojų poziciją ir patvirtinti, jog įvykio metu ant ežero ledo be jų būtų buvę kiti pašaliniai asmenys ir rasti draudžiami žvejybos įrankiai, kurie buvo naudojami žvejybai tuo metu uždraustu būdu, būtų ne pažeidėjų, o kieno nors kito.

Taip pat neteisingai apeliantai teigia, kad administracinių teisės pažeidimų protokoluose Institucijos darbuotojai nenurodė, jog pažeidėjai traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 87 str. 3 d., todėl pagal šią teisės normą jų pripažinti kaltais nebuvo galima. Tiek A. J., tiek ir S. K. surašytuose administracinių teisės pažeidimų protokoluose buvo nurodyta, kad jie pažeidė atitinkamus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių punktus ir pateiktos nuorodos į ATPK normas, reglamentuojančias atsakomybę už minėtų teisės aktų pažeidimus. Akivaizdu, kad pažeidėjams buvo žinoma, kuo jie yra kaltinami, todėl apeliantai savo skunduose visiškai neteisingai teigia priešingai.

Kitos apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės yra neesminės, jos neturi įtakos nei pažeidėjų veikų įrodytumui, nei jų kvalifikavimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritardamas skundžiamų nutarčių motyvams konstatuoja, jog apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus, tinkamai taikė teisės aktus, todėl priimtos nutartys atitinka teisės aktų nuostatas ir suformuotą teismų praktiką analogiškose bei panašiose bylose. Byloje esantys įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės iš esmės patvirtina, jog pažeidėjai padarė veikas, turinčias visus ATPK 87 str. 3 d. numatytus pažeidimo sudėties požymius, todėl jos visiškai teisingai kvalifikuotos pagal nurodytą teisės normą. Skundžiamos nutartys yra teisėtos, pagrįstos, priimtos nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų, todėl naikinti tokias nutartis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Dėl nuobaudų

Skirdamas Pažeidėjams nuobaudas (parinkdamas nuobaudų rūšį ir nustatydamas jų trukmę) Institucijos pareigūnas atsižvelgė į ATPK 30 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisykles, reikalavimus. Jis atsižvelgė į pažeidėjų padarytų pažeidimų pobūdį, į jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino pažeidėjų asmenybes ir skyrė kiekvienam po ATPK 87 str. 1 d. numatytą griežtesnę nuobaudą – baudą, atitinkančią sankcijoje numatytą tokios nuobaudos vidurkį, bei ATPK 87 str. 3 d. numatytą vienintelę nuobaudą – baudą, nežymiai didesnę už sankcijoje numatytos tokios nuobaudos vidurkį. Taip pat Institucijos pareigūnas nutarė konfiskuoti pažeidimų padarymo įrankius (priemones). Nustatydamas pažeidėjams galutines administracines nuobaudas Institucijos pareigūnas ATPK reikalavimų nepažeidė.

Apeliantai prašo taikyti pažeidėjams ATPK 30¹ str. nuostatas. Tačiau susipažinęs su visomis šioje administracinio teisės pažeidimo byloje įrodytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti pažeidėjams ATPK 30¹ str. nuostatas. Visos esminės pažeidėjų atsakomybės individualizavimui reikšmės turinčios apylinkės nerodo mažesnio nei pažeidėjų asmenybių, nei jų padarytų pažeidimų pavojingumo visuomenei. Jos nėra išimtinės aplinkybės, leidžiančios taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti mažesnes, nei numatyta įstatyme, nuobaudas – šios aplinkybės leidžia nuobaudas individualizuoti tik ATPK nustatytos sankcijos ribose.

Taigi, atsižvelgęs į visas svarbias bylos aplinkybes Institucijos pareigūnas nutarimais iš esmės tinkamai individualizavo pažeidėjų atsakomybę, tokie nutarimai yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti, todėl atsižvelgti į apeliacinių skundų argumentus ir keisti Institucijos nutarimus bei skundžiamas apylinkės teismo nutartis nėra jokio pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. bei 2014 m. birželio 12 d. nutartis nepakeistas ir A. J. atstovo T. J. bei S. K. apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis neskundžiama.