Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo M. J. gynėjo advokato Lino Stanislovo Bagdono apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimo M. J. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. nubaustas už tai, kad 2014 m. liepos 13 d. apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,16% promilių neblaivumas), policijos pareigūnui pareikalavus pateikti asmens dokumentą, atsisakė tai padaryti, vartojo necenzūrinius žodžius viešoje vietoje, paprašytas nutraukti daromą viešosios tvarkos pažeidimą ir eiti į tarnybinį automobilį į tai nereagavo. Vežamas į policijos komisariatą tarnybiniame automobilyje vadino patrulius N. D. ir A. M. įžeidžiančiais žodžiais.

Apeliacinio skundo autoriaus teigimu, teismas privalėjo vadovautis surinktais rašytiniais įrodymais esančiais ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 65-1-00974-14, kuri M. J. atžvilgiu nutraukta 2015-02-19. Šioje byloje įtariamuoju apklaustas M. J. nurodė, kad 2014-07-13, būdamas (duomenys neskelbtini) prie kiosko ir atvykus policijos pareigūnams bei pareikalavus atsisėsti į policijos pareigūnų automobilį, savo noru tai padarė. Jokių duomenų, kad jis būtų vartojęs viešoje vietoje necenzūrinius žodžius, elgęsis ižuliai, ar nepaklusęs teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams - nėra. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja I. K., kuri ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog negirdėjo, kad vaikinas gipsuota ranka būtų ginčijęsis su pareigūnais. Matė, kad vaikinas įsėdo į tarnybinį automobilį. Atrodo, kad vaikinas gražiai įsėdo į tarnybinį automobilį ir konflikto dėl to nebuvo. Šią aplinkybę patvirtino ir prokurorė T. L. 2015-02-19 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą - „negirdėjusi, kad jis būtų agresyviai kalbėjęs pareigūnų atžvilgiu“. Be to policijos transporto priemonėje M. J. net nebuvo surakintas antrankiais, kas tik patvirtina, kad būdamas transportuojamas elgėsi tinkamai. Paklausus, dėl kokios priežasties jis vežamas į policiją jam buvo paaiškinta, kad reikia išsiaiškinti tapatybę. M. J. pateikus asmens tapatybės dokumentus, jam vis tiek buvo nurodyta, kad jis bus pristatytas į policijos komisariatą. Toks policijos pareigūnų elgesys jam sukėlė didelį nepasitenkinimą visais policijos darbuotojais, policijos sistema ir darbo metodais. Jis garsiai, galbūt pakeltu tonu pradėjo reikšti nepasitenkinimą. M. J. nepasitenkinimas, nuoskaudos buvo išsakytos ne konkrečiai policijos pareigūnų N. D. ar A. M. atžvilgiu, o apskritai visos sistemos darbo metodams, ką patvirtina ir patys pareigūnai, nurodantys, kad jis jiems sakė „staroverai“, t.y. lygino LR policijos darbą su sovietinių laikų milicijos darbo metodais. Visą policiją vadino „mentais“, tačiau toks kreipinys į policijos pareigūnus, neišskiriant konkretaus asmens negali būti vertinamas, kaip įžeidimas, kadangi yra televizijos laidos, serialai analogišku pavadinimu ir toks kreipinys Lietuvos Respublikoje yra toleruojamas ir priimtinas, kadangi niekas neginčija tokių laidų ar filmų. Be to, garsiai reikšdamas savo nuomonę nenorėjo nieko įžeisti, tik reiškė savo nuomonę bendrai policijos atžvilgiu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad visi policijos ekipažai yra sujungti į vieningą pajėgų valdymo sistemą. Pagal šios sistemos duomenis policijos pareigūnų ekipažuose (automobilių viduje) turi būti įrengta audio ir video fiksavimo sistema. Jeigu M. J. yra kaltinamas nurodyto ATPK pažeidimu, tai turėjo būti išreikalauti duomenys ar minėtoje transporto priemonėje buvo įrengta vaizdą ir garsą fiksuojanti sistema, bei užklausti Kauno apskrities VPK vieningą pajėgų valdymo sistemą dėl policijos pareigūnų N. D. bei A. M. naudotos transporto priemonės tikslaus maršruto 2014-07-13 nuo 18 val. iki 24 val.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teisminio nagrinėjimo metu objektyvių įrodymų, patvirtinančių M. J. inkriminuotų pažeidimų padarymo faktą ir jo kaltę dėl jo padarymo, nesurinkta. Teismo nutarime padarytos išvados apie jo kaltę dėl pažeidimo padarymo, remiantis vien tik prielaidomis, neturint objektyvių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas aplinkybes, yra nepagrįstos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse, priimtose atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose, yra pasisakęs, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo kylančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys bylose Nr. 2AT-1/2013, 2AT-7-3/2013; Nr. 2AT-43-2014)

Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, kuriais remiasi, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Esant esminių prieštaravimų tarp byloje surinktų įrodymų, jie turėtų būti aptarti ir įvertinti. Byloje nedalyvavo ir nebuvo apklaustas M. J., jis negalėdamas dalyvauti teismo posėdyje negalėjo pateikti prašymų, pateikti reikalavimų gauti papildomus įrodymus, apklausti liudytojus. Teismas nepasisakė dėl liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo byloje, M. J., kaip įtariamojo parodymų, dėl to pirmos instancijos teismo nutartis nėra visapusiškai ir išsamiai motyvuota.

Motyvuojamoji dalis

M. J. gynėjo advokato Lino Stanislovo Bagdono apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl apylinkės teismo nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog M. J. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d.

Nors pažeidėjas savo kaltę neigia, ji įrodyta byloje surinktais duomenimis - administracinio teisės pažeidimo protokolu, iš kurio matyti, jog būdamas neblaivus M. J., pareikalavus atsisakė pateikti asmens dokumentą, keikėsi viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais, nereagavo į pareigūnų prašymą eiti į tarnybinį automobilį, vežamas į policijos komisariatą tarnybiniame automobilyje patrulius vadino necenzūriniais žodžiais (b. 1. 1-3), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, jog 2014-07-13 patruliams atvykus pagal iškvietimą, sulaikytas neblaivus M. J., kuris pareigūnus iškeikė necenzūriniais žodžiais, grasino susidoroti, į perspėjimus baigti neteisėtus veiksmus nereagavo, spardė automobilio sėdynę (b. 1. 4), nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nustatyta, jog M. J. tarnybiniame automobilyje policijos pareigūnus iškeikė necenzūriniais žodžiais bei grasino su jais susidoroti, į perspėjimus baigti neteisėtus veiksmus nereagavo, spardė automobilio sėdynę (b. 1. 13-18), asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, jog M. J. nustatytas 2.16 % promilių neblaivumas (b. 1. 24), A. M. apklausos protokolu, iš kurio matyti, jog M. J. buvo neblaivus, pareigūnus vadino necenzūriniais žodžiais, nepakluso jų reikalavimams (b. 1. 29-32), N. D. apklausos protokolu iš kurio matyti, jog buvo sulaikytas M. J., kuris vartojo necenzūrinius žodžius, paprašius atsisakė pateikti asmens dokumentus, įsodintas į tarnybinį automobilį spardė sodines, įžeidinėjo pareigūnus (b. l. 45-48) informacija dėl padarytos neturtinės žalos, iš kurios matyti, jog policijos komisariatui padaryta žala dėl M. J. veiksmų spardant sėdynes yra nereikšminga (b. 1. 54), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodoma, jog M. J. atsisakė pateikti dokumentus, į teisėtus reikalavimus nereagavo, pareigūnus plūdo necenzūriniais žodžiais, spardė automobilio sėdynes (b. l. 55, 56), pažyma apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 59-75). Šie duomenys paneigia, M. J. įtariamojo apklausos metu duotus paaiškinimus.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 256 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio antroji dalis kaip vieną iš įrodymų šaltinių įvardija liudytojų parodymus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų, įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą N. D. ir A. M. paaiškinimais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) nurodytas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformuotoje praktikoje nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, siekdamas išvengi administracinės atsakomybės, gali kelti įvairias versijas, todėl kiekvienu atveju jo pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, patikrinta ir įvertinta. Tai, kad bylos baigtimi suinteresuoto asmens versija nesutampa su valstybės pareigūnų versija, kurie, kol nekonstatuota priešingai, laikytini nešališkais asmenimis, ir nėra pagrindo teigti, kad byloje yra nepašalintų prieštaravimų. Taip pat apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2014-07-13 pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose detaliai užfiksuotos aplinkybės dėl teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo, vartotų necenzūrinių žodžių, kuo remiantis 2015-04-09 M. J. buvo surašytas administracinio teisė pažeidimo protokolas.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. J. parodymus, jog jis necenzūrinių žodžių nevartojo ir pareigūnams pareikalavus, savo noru atsisėdo į pareigūnų automobilį, patvirtino liudytoja I. K.. Tačiau iš liudytojos I. K. parodymų matyti, kad vaikinas sugipsuota ranka (jį vėliau išsivežė policija), buvo labai neblaivus, įėjęs į kioskelį, kur dirbo liudytoja šis vaikinas pradėjo šūkauti, rėkauti, tada pradėjo elgtis agresyviai, pradėjo sveika ranka daužyti prekystalį. Vaikinui išėjus iš kioskelio išgirdo daužomo metalo garsą, vėliau duslius garsus, kaip suduodant smūgius, kažkas pasakė, jog vyksta muštynės. Atvykus policijos pareigūnams vaikinas muistėsi ir nelabai klausė pareigūnų. Nors liudytoja nurodė, jog negirdėjo, kad vaikinas sugipsuota ranka būtų ginčijęsis su pareigūnais, tačiau šie liudytojos paaiškinimai nepaneigia policijos pareigūnų parodymų. Liudytoja tuo metu buvo kioskelyje, todėl galėjo negirdėti kas vyksta lauke, policijos pareigūnams priėjus prie M. J. ir paprašius pateikti asmens duomenis. M. J. duomenų nepateikė, atsisakė eiti į automobilį, policijos pareigūnai paaiškino, kad suėmė M. J. už pažastų pasodino į automobilį, taip pat atkreiptinas gynėjo dėmesys į tai, kad policijos pareigūnai paaiškino, jog vilkti į tarnybinį automobilį jo nereikėjo, jis ėjo pats. Akivaizdu, kad šį pažeidėjo ėjimą į automobilį matė ir liudytoja I. K. nurodžiusi, kad jai atrodė, jog vaikinas į automobilį įsėdo gražiai.

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais. Įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atsakomybė už policijos pareigūno teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymą numatyta ATPK 187 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad M. J. nepateikė policijos pareigūnams asmens dokumento ir nereagavo į policijos pareigūnų prašymą eiti į tarnybinį automobilį. Policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad M. J. asmenybė, priešingai nei nurodoma skunde nustatyta buvo tik komisariate. Policijos pareigūnai nurodė, kad M. J. nebuvo surakintas antrankiais dėl to, kad jo viena ranka buvo sugipsuota, o ne dėl skunde nurodomų aplinkybių, kad jis elgėsi tinkamai.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad M. J. išsakydamas necenzūrinius žodžius piktinosi bendrai visos policijos darbu, tačiau ne policijos pareigūnų N. D. ir A. M. atžvilgiu atmetami, kaip nepagrįsti. Įvertinus N. D., tiek ir A. M. tarnybiniuose pranešimuose ir apklausų protokoluose nurodomas aplinkybes susijusias su policijos pareigūnų atžvilgiu vartotų necenzūrinių žodžių ir jų sakinių reikšme, vertina jog jie buvo nukreipti į pareigūnus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylą teismas išnagrinėjo nedalyvaujant M. J., neišklausęs jo pozicijos, dėl to jis negalėjo prašymų, pateikti reikalavimų gauti papildomus įrodymus, apklausti liudytojus, taip pat nurodo, kad nebuvo išreikalauti policijos automobiliuose fiksuojami vaizdo ir garso įrašai.

Pagal ATPK 272 str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Minėto straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad nagrinėjant ATPK 187 str. <...> numatyto administracinio teisės pažeidimo bylą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jeigu pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvimo vieta nežinoma, policija ar teisėjas gali paskelbti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paiešką. Jeigu pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Iš byloje esančių duomenų išties matyti, jog pažeidėjas nedalyvavo apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Tačiau, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, tai neleidžia daryti išvados, kad ši aplinkybė esmingai apribojo pažeidėjo teises, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas. Priešingai, bylos duomenys akivaizdžiai rodo paties pažeidėjo atsainų požiūrį į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą. Matyti, kad pažeidėjui administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2015-04-09. Šiame protokole buvo nurodyta, jog administracinio teisės pažeidimo byla bus nagrinėjama Kauno apylinkės teisme 2015-04-14 10 val. (1-3 b. l.). Pažeidėjas šiame dokumente pasirašė, nurodė, jog jam neatvykus į bylos nagrinėjimą prašo administracinę bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir patvirtino, jog protokolo kopiją gavo, o ATPK 272 str. numatytos teisės ir pareigos jam buvo išaiškintos. Taigi, Pažeidėjas buvo tinkamai informuotas ir žinojo apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą teisme bei neatvykimo į teismą pasekmes, tačiau jokių prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, ar išreikalauti papildomus kokius nors įrodymus, ar apklausti asmenis teismui nepateikė, teismo neinformavo, kad negali nurodytu laiku dalyvauti bylos nagrinėjime. Atsižvelgdamas į tai apylinkės teismas bylą išnagrinėjo M. J. nedalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jokių abejonių nekyla, kad M. J. padarė pažeidimą numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, todėl nebuvo pagrindo ir reikalauti papildomai kokius nors įrodymus, ar apklausti asmenis. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Nagrinėtinu atveju tokie įrodymai surinkti pilnai. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas bei iš jo išplaukiantis in dubio pro reo principas.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Kauno apylinkės teismas vertino visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais jokio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimą nepakeistą ir M. J. gynėjo advokato Lino Stanislovo Bagdono apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.