Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant pareiškėjui V. R., pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai M. Š., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. M., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui J. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. R. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl palikimo priėmimo tikslu juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas V. R. pareiškimą palaiko jame nurodytais motyvais, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad po tėvo J. R. mirties (duomenys neskelbtini), palikimo nepriėmė, kadangi pablogėjo jo sveikata, jis sirgo, gulėjo ligoninėje, nebuvo kam tvarkyti palikimo priėmimo dokumentų. Pareiškėjo motina į Nacionalinę žemės tarnybą dėl asmeninio ūkio žemės nesikreipė, brolis J. R. neketina priimti palikimą. Abu tėvai nuo 1969 metų iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) (anksčiau gatvė vadinosi (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), šiuose namuose jis užaugo, kurį laiką gyveno Alytaus mieste. Nurodė, kad po tėvo mirties pablogėjo motinos sveikata, ją reikėjo slaugyti, todėl atsikėlė gyventi į tėvų sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko namas, esantis (duomenys neskelbtini) ir apie 2 ha žemės sklypas, kurį tėvas nuomojo iš valstybės. Žemę pareiškėjas dirbo ir esant gyviems tėvams ir po jų mirties, brolis prie žemės ūkio darbų neprisidėjo. Žemės plotą sudaro trys atskiri sklypai, kurių ribas matavo žemėtvarkininkai, parodė sklypų ribas, pateiktame byloje plane, nurodytais plotais jis ir naudojasi. Dalis žemės yra prie sodybos, kita dalis per kelią. Žemė visą laiką buvo dirbama, sodinamos bulvės, kitos daržovės, sėjami grūdai, pievos šienaujamos. Sodyboje laikė karvę, kiaules, prieauglį, turi įsigijęs traktorių „Belarus“. Kitų asmenų, pageidaujančių priimti palikimą ar dirbti žemę nėra, brolis niekada žemės nedirbo, jis vienas žemę padėjo dirbti ir tėvams esant gyviems ir po jų mirties ją dirba. Paaiškino, kad 2004 – 2014 metais jis žemės nedeklaravo, tai daro nuo 2015 metų, už žemę mokėjo mokesčius, tačiau per ilgą laiką neišlikę kvitai. Nuo 2004 metų moka už elektrą, atliekų tvarkymą, Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą dėl asmeninio ūkio žemės dokumentų sutvarkymo kreipsis į Žemėtvarkos tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.

Liudytoja V. M. parodė, kad yra pareiškėjo kaimynė, gyvena vieno kilometro atstumu. Dar būnant gyviems pareiškėjo tėvams, pareiškėjas V. R. parvažiuodavo pas tėvus, dirbdavo žemę, būdavo beveik kiekvieną dieną. Po tėvo J. R. mirties, apsirgus motinai O. R., pareiškėjas atsikėlė gyventi į tėvų namus, dirbo žemę, tvarkėsi ūkyje. Pareiškėjo tėvai turėjo dar vieną sūnų, bet žemę ir esant gyviems tėvams ir po jų mirties dirbo tik vienas pareiškėjas. Nurodė, kad pareiškėjo tėvus pažinojo, pirmiau (duomenys neskelbtini) mirė tėvas J. R., vėliau (duomenys neskelbtini). motina O. R., jie iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Po J. R. mirties O. R. žemės nedirbo, ją iškarto pradėjo valdyti pareiškėjas. Pareiškėjas tėvus laidojo, rūpinasi kapaviete. Paaiškino, kad pareiškėjo tėvas turėjo ir dirbo tris sklypus, vienas buvo prie miško už klojimo, antras už kelio, o trečias toliau už kaimyno, važiuojant po kaire puse link Prienų. Žemę dirbo tik pareiškėjas, brolis tik padėdavo. Nežino, kad šiais sklypais būtų naudojęsi ar pageidautų naudotis kiti asmenys.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė A. M. dėl pareiškimo paliko spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad priežasčių netikėti pareiškėjo parodymais nėra pagrindo. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nuosekliai paaiškino, kad po tėvo mirties rūpinosi tėvui skirta asmeninio ūkio žeme, ją dirbo. Šių parodymų nepaneigė ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja, kuri parodė tas pačias aplinkybes, kad žeme rūpinosi ir ją dirbo pareiškėjas. Prieštaravimų šių asmenų parodymuose nėra, jie nuoseklūs, sutampa detalėse. Netikėti pareiškėjo parodymais, kad dėl sveikatos būklės, nežinojimo bei įsitikinimo, kad tėvas sutvarkęs asmeninio ūkio žemės dokumentus taip pat nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjo ketinimą susitvarkyti asmeninio ūkio žemę patvirtina ir jo 2015 metais kreipimasis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau neturint paveldėjimo teisės liudijimo prašymas patenkintas nebuvo. Šiais veiksmais pareiškėjas V. R. parodė norą dirbti ir naudotis jo tėvui skirta asmeninio ūkio žeme.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Pareiškėjas V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra J. R., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus (b.l. 8). Po J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties paveldėjimo byla nebuvo neužvesta (b.l. 26). Gyventojų registro tarnybos pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – mirė santuokoje, sutuoktinė O. R., vaikai – J. R., gimęs (duomenys neskelbtini) ir V. R., gimęs (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. D. liudijime pažymėta, kad po motinos O. R. mirties palikimą priėmė V. R. (b.l. 12). J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-14, 41-42). J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Prienų rajono Balbieriškio apylinkės tarybos 1994 m. birželio 24 d. sprendimu Nr. 22-1 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui apylinkės gyventojams“ skirta 2 ha asmeninio ūkio žemės Balbieriškio mstl., Balbieriškio sen., Prienų r. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta (b.l. 15). Leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemoje (b.l. 48) pareiškėjas teismo posėdžio metu parodė trijų jo faktiškai naudojamų žemės sklypų išsidėstymo vietas. Žemės nuomos mokesčio deklaracija už 2015 metus, elektros energijos, atliekų tvarkymo kvitai rodo, kad pareiškėjas tėvų vardu mokėjo mokesčius už žemę ir suteiktas paslaugas (b.l. 49-58).

Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant - valstybei. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Šio straipsnio 10 dalyje numatyta, kad jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę, įgyja jo įpėdiniai CK nustatyta tvarka. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado po J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, t.y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikėjas po savo mirties testamento nepaliko. Pareiškėjas V. R. per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau notarine tvarka palikimo taip pat neatsisakė priimti. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Po tėvo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties pareiškėjas V. R. priėmė mirusiojo palikimą, priėmęs jo asmeninius daiktus, jais naudojosi kaip savais, dirbo asmeninio ūkio žemę, laikė gyvulius, gyveno namuose kartu su motina O. R., ją prižiūrėjo iki ji mirė (duomenys neskelbtini), o po motinos mirties ir toliau tęsė naudojimąsi likusiu turtu. Pareiškėjas turtu visą laiką po tėvo mirties rūpinosi, mokėjo mokesčius (b.l. 49-58). Pareiškėjas tėvą ir motiną palaidojo, tėvui mirus liko gyventi name, dirbo ir prižiūrėjo tėvo užgyventą turtą, tėvui skirtoje asmeninio ūkio 2 ha žemėje augino ir augina daržoves, šienauja pievas. Žeme visą laiką rūpinosi, ją dirbo dar ir tėvui esant gyvam. Bylos duomenims pareiškėjas paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priimdamas palikimą. Palikimo faktinio valdymo esmė - aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjo pareiškime nurodytas ir teisme išdėstytas aplinkybes patvirtino apklausta teismo posėdyje liudytoja V. M., nurodydama, kad pareiškėjas V. R. abu tėvus palaidojo, po tėvo mirties liko gyventi su motina tėvams priklausiusiuose namuose, priėmė asmeninius daiktus, iki šiol dirba žemę, kurią dirbo ir iki tėvo mirties, po tėvo mirties rūpinosi namu, žemės sklype augina daržoves, sėja grūdus, šienauja pievas.

Pareiškėjo brolis J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepageidauja priimti palikimo, atsiradusio po tėvo J. R. mirties, neprieštarauja, kad jį priimtų pareiškėjas (b.l. 44-45). Taigi, nors pareiškėjas palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, nesant testamentinių įpėdinių, kitam įstatyminiam įpėdiniui ir suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant) laikytina, kad pareiškėjas po tėvo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais ir nesuinteresuotos bylos baigtimi liudytojos parodymais nėra pagrindo netikėti, nes jie atitinka pareiškėjo išdėstytas ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, prieštaravimų tarp jų nėra, interesų konflikto dėl asmeninio ūkio žemės nenustatyta. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas). Pareiškėjui palikimo priėmimo fakto nustatymas sukels teisines pasekmes dėl 2 ha asmeninio ūkio žemės, esančios Balbieriškio mstl., Balbieriškio sen., Prienų r.

Iš pareiškėjo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, nepriteistinos, kadangi V. R. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba išnagrinėtoje byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad pareiškėjas V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.