Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria iš dalies tenkinus pareiškėjos J. B. skundą panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. spalio 28 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-25236-2020 (ROIK 20114780107) ir administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalį grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. spalio 28 d. nutarimai Nr. 10-ANR_N-25225-2020 (ROIK 20116124791), Nr. 10-ANR_N-25226-2020 (ROIK 20114744657), Nr. 10-ANR_N-25227-2020 (ROIK 20114618059), Nr. 10-ANR_N-25229-2020 (ROIK 2011404239), Nr. 10-ANR_N-25230-2020 (ROIK 20113187296);

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio tyrėjos 2020 m. spalio 28 d. nutarimai Nr. 10-ANR_N-25231-2020 (ROIK 20119093944) ir Nr. 10-ANR_N-25234-2020 (ROIK 20115073981); Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio vyriausiosios postinės 2020 m. spalio 28 d. nutarimai Nr.10-ANR_N-25178-2020 (ROIK 20119301354), Nr. 10-ANR_N-25179-2020 (ROIK 20117640423), Nr. 10-ANR_N-25180-2020 (ROIK 20116290642), Nr. 10-ANR_N-25182-2020 (ROIK 20115760850), Nr. 10-ANR_N-25181-2020 (ROIK 20115760892), Nr. 10-ANR_N-25183-2020 (ROIK 20115481036), Nr. 10-ANR_N-25185-2020 (ROIK 20114973538), Nr. 10-ANR_N-25186-2020 (ROIK 20114684101) pakeisti, minėtuose nutarimuose J. B. veikos, kvalifikuotas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį kaip atskiri administraciniai nusižengimai, perkvalifikuotos pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį kaip vienas tęstinis administracinis nusižengimas ir jai paskirta viena administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo specialisto 2020 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25236-2020 (ROIK 20114780107) J. B. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, iki 2020 m. balandžio 25 d. 00.00 val. nenurodė, kas 2020 m. balandžio 11 d. apie 11.31 val. (duomenys neskelbtini), naudojosi įmonei priklausančiu automobiliu Mitsubishi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taip ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5 punkto ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje. Už šį nusižengimą jai paskirta 150 Eur bauda,

2. Be to ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, iki 2020 m. gegužės 9 d. 00.00 val. nenurodė, kas 2020 m. balandžio 15 d. apie 15.14 val. (duomenys neskelbtini), naudojosi įmonei priklausančiu automobiliu Mitsubishi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taip ji pažeidė KET 5 punkto ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje. Už šį nusižengimą jai paskirta 150 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu už abu nusižengimus jai paskirta galutinė 150 Eur bauda.

3. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25230-2020 (ROIK 20113187296) J. B. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2020 m. balandžio 11 d. 11.31 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (protokolo duomenimis - Mitsubishi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti pažeisdama kelio ženklo Nr. 531 (Rezervuota stovėjimo vieta) su papildoma lentele Nr. 810 reikalavimus. Taip ji pažeidė KET reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Už šį nusižengimą jai paskirta 60 Eur bauda.

4. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25229-2020 (ROIK 20114304239) J. B. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2020 m. balandžio 15 d. 15.14 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (protokolo duomenimis - Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti pažeisdama kelio ženklo Nr. 531 (Rezervuota stovėjimo vieta) su papildoma lentele Nr. 810 reikalavimus. Taip ji pažeidė KET 8 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Už šį nusižengimą jai paskirta 60 Eur bauda.

5. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25227-2020 (ROIK 20114618059) J. B. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2020 m. gegužės 5 d. 9.09 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (protokolo duomenimis - Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paliko jį stovėti rezervuotoje vietoje be specialaus leidimo, užstatydama įvažiavimą į garažą, kur jis trukdė kitų transporto priemonių eismui. Tuo ji pažeidė KET reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Už šį nusižengimą jai paskirta 60 Eur bauda.

7. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25226-2020 (ROIK 20114744657) J. B. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2020 m. gegužės 11 d. 10.11 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (protokolo duomenimis - Mitsubishi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti pažeisdama kelio ženklo Nr. 531 (Rezervuota stovėjimo vieta) reikalavimus. Tuo ji pažeidė KET 8 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Už šį nusižengimą jai paskirta 60 Eur bauda.

13. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25225-2020 (ROIK 20116124791) J. B. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2020 m. birželio 1 d. 11.16 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (protokolo duomenimis - Mitsubishi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti pažeisdama kelio ženklo Nr. 531 (Rezervuota stovėjimo vieta) su papildoma lentele Nr. 810 reikalavimus. Tuo ji pažeidė KET 8 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Už šį nusižengimą jai paskirta 60 Eur bauda.

II. Apeliacinio skundo argumentai

19. Apeliaciniu skundu apygardos teismui J. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį pakeisti, panaikinti skundžiamus nutarimus ir administracinių nusižengimų teiseną jos atžvilgiu nutraukti.

19.3. Atkreipia teismo dėmesį, kad jai per trumpą laiką buvo siunčiama ypatingai daug skirtingų pranešimų su reikalavimais pateikti duomenis apie skirtingomis dienomis padarytus nusižengimus, vietoje to, kad siųstų vieną pranešimą. Be to, į jos prašymus suteikti informaciją policijos pareigūnai nereagavo, todėl mano, jog pareigūnai elgėsi biurokratiškai ir patys sukūrė prielaidas ją nubausti.

19.5. Iš byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos rašto matyti, kad R. S. sandorio pagrindu suteikiant servitutą, servituto davėjas (Nacionalinė žemės tarnyba) nesuteikė servituto turėtojui teisės įrenginėti atitinkamus ženklus ir/ar servituto galiojimo zonoje statyti automobilius. Tokiu būdu, tiek servituto teisinių santykių reglamentavimas, tiek žemės sklypo savininko nustatyta naudojimosi žemės sklypo dalimi apimtis neginčytinai patvirtina, kad servituto turėtojas neturėjo teisės jam nepriklausančioje sklypo dalyje statyti kitų asmenų teises ribojančių ženklų, o policijos įstaiga neturėjo teisės derinti tokio ženklo pastatymo. Servituto turėtojas ženklą pastatė bei jo pastatymą derino su policijos pareigūnais neturėdamas žemės sklypo savininko sutikimo tokių veiksmų atlikimui. Policijos pareigūnai savo ruožtu nesiaiškino kas yra žemės sklypo savininkas. Apeliantės įsitikinimu tiek R. S., tiek policijos pareigūnų veiksmai buvo akivaizdžiai neteisėti, viršijantys jiems suteiktas teises bei įgaliojimus.

20. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

22. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriuo vadovavosi apylinkės teismas, įtvirtinta nuostata, jog teismas gali priimti nutartį panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tačiau toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Šis teismo sprendimas privalo būti motyvuotas. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismo nurodyti procesiniai trūkumai visiškai pagrindė minėtos teisės normos taikymo reikalingumą, o nurodyti motyvai dėl nustatytų procesinių pažeidimų yra išsamūs, teisingi ir pagrįsti. Todėl apygardos teismas plačiau dėl šios apylinkės teismo sprendimo dalies nepasisako. Tuo pačiu nebus vertinama apeliantės kaltė padarius nusižengimus, nurodytus ANK 431 straipsnio 1 dalyje. Nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė, kad J. B. veika Institucijos 2020 m. spalio 28 d. nutarime Nr. 10-ANR_N-25236-2020 (ROIK 20114780107) kvalifikuota teisingai, tačiau minėtą nutarimą panaikino dėl procesinių pažeidimų, kurie iš esmės sutrukdė bylą išnagrinėti teisme, kas reiškia, kad byla bus iš naujo nagrinėjama Institucijoje. Bylą išnagrinėjus iš naujo, pašalinus apylinkės teismo nurodytus procesinius trūkumus ir Institucijai priėmus kitą nutarimą, o apeliantei nesutinkant su priimtu nutarimu, ji galės pasinaudoti savo teise apskųsti pastarąjį nutarimą teismui ANK 621-623 straipsniuose nustatyta tvarka.

Dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų

23. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

24. Savo skundą apeliantė iš esmės grindžia tuo, kad kelio ženklas, kurio pažeidimu ji yra kaltinama, yra įrengtas (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype, kurį įrengęs asmuo nėra šios žemės sklypo savininkas, kuris konkrečia sklypo dalimi naudojasi ne nuosavybės teisės pagrindais, o suteikto kelio servituto pagrindu.

25. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, kelio ženklas Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengtas (duomenys neskelbtini) namo kieme, priešais garažo, kurio savininkas ir naudotojas yra R. S., vartus. Kelio ženklas „Rezervuota stovėjimo vieta“ turi papildomą lentelę Nr. 805, patikslinančią, jog ženklas galioja 10 metrų į kairę pusę nuo jo esančiai teritorijai priešais garažą. Šis kelio ženklo reguliavimas yra pakankamai aiškus, tai patvirtina byloje esančios fotonuotraukos (t. 2, b. l. 35). Iš apeliantės bei R. S. paaiškinimų akivaizdu, kad tarp minėto namo gyventojų yra susidariusi konfliktinė situacija, kuri tęsiasi jau labai seniai, iš esmės dėl automobilių parkavimo vietos anksčiau minėto namo kieme, išvažiavimo iš garažo bei jo užstatymo. Bylai aktualus kelio ženklas buvo įrengtas garažo savininko R. S. iniciatyva, siekiant apsaugoti savo kaip garažo savininko interesus, kad namo gyventojų automobiliais nebūtų užstatomas išvažiavimas iš šio garažo. Apeliantė bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu bei savo apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl kelio ženklo įrengimo teisėtumo. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog kelio ženklas Nr. 531 buvo įrengtas savavališkai, o jo įrengimas nebuvo suderintas su Kelių policijos valdyba.

26. Iš Nacionalinės žemės tarnybos rašto Nr. 1SS-1127-(5.59E) matyti, jog R. S. minėtai institucijai 2018 m. kovo 23 d. pateikė prašymą nustatyti servitutą žemės sklype, kuris jam užtikrintų patekimą prie nuosavybės teise valdomo garažo-bokso (unikalus Nr. 1094-0000-4032:0006). Institucija tenkino šio asmens prašymą ir 2018 m. gegužės 8 d. buvo sudaryta sutartis dėl servituto žemės sklypui nustatymo Nr. 49SER-7-(14.49.108). Servitutas buvo nustatytas viešpataujančio daikto garažo-bokso, esančio A. J. g. 9-5, Vilniuje, naudai 29 kv. m ploto žemės sklypo daliai (kaip tarnaujančiam daiktui), skirtai važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku. Svarbu paminėti, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų bendrija (toliau – Bendrija) R. S. prašymo nagrinėjimo metu buvo pareiškusi pageidavimą išsinuomoti Bendrijos iniciatyva suformuotą žemės sklypą minėto namo kieme, tačiau 2018 m. gegužės 8 d. sutarties su R. S. sudarymo dienai dar nebuvo sudaryta jokių nuomos sutarčių dėl žemės sklypo, todėl derinti R. S. nustatomą servitutą su B. N. žemės tarnyba pareigos neturėjo. Institucijos nuomone, servituto nustatymas buvo būtinas, kad garažo savininkas (R. S.) galėtų patekti ir naudotis savo nuosavybės teise valdomu turtu ir jis būtų buvęs nustatytas nepaisant Bendrijos atstovų pritarimo (t. 2, b. l. 76-77).

27. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinė. Žemės įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės patikėtiniai turi teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų tais atvejais, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu. Servitutas yra daiktinė teisė, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Vadovaujantis CK 4.125 straipsniu, sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas, o CK 4.124 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Taigi, vadovaujantis šių teisės aktų nuostatomis Nacionalinė žemės tarnyba, patikėjimo teise valdanti žemės sklypą, ir garažo savininkas R. S. sudarė sutartį dėl servituto sudarymo sandoriu. Šiuo atveju reikšminga tai, kad šis sandoris nėra nuginčytas įstatymų numatyta tvarka ir yra galiojantis, todėl apygardos teismui nekyla abejonių, kad R. S. yra teisėtas servituto turėtojas ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalies (29 kv. m. ploto), esančios priešais jo garažą, naudotojas, nepaisant to, jog jis nėra minėto žemės sklypo savininkas ar nuomininkas.

28. Atsižvelgiant į šią informaciją atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, kad R. S. servituto turėtojas ženklą pastatė bei jo pastatymą derino su policijos pareigūnais neturėdamas žemės sklypo savininko sutikimo tokių veiksmų atlikimui. Iš aptartos situacijos akivaizdu, kad šiuo atveju kelio ženklo įrengimo tikslas vis tik buvo ne suteikti galimybę servituto galiojimo zonoje statyti automobilius, o apsaugoti servituto zoną nuo jų parkavimo, kad nuosavybės teise valdantis garažo-bokso savininkas R. S. galėtų juo tinkamai naudotis. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų bei apeliantės skundo argumentų, aptariamo namo gyventojai vietą kieme priešais R. S. garažo vartus vertina kaip papildomą galimybę automobiliui pastatyti, kas akivaizdžiai pažeidžia R. S. teisėtus interesus. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog nepaisant servituto nustatymo, R. S. iškilo sunkumų realizuoti servituto suteikiamą teisę laisvai privažiuoti prie savo nuosavybės - garažo dėl šioje vietoje statomų gyventojų automobilių. Todėl minėtas kelio ženklas Kelių policijos valdybos pritarimu buvo pasirinktas ir įrengtas kaip papildoma apsaugos priemonė. Atitinkamai kaip servituto turėtojas ir žemės sklypo dalies priešais savo garažą naudotojas, jis kreipėsi į Kelių policijos valdybą dėl leidimo įrengti kelio ženklą Nr. 531 priešais garažą, kaip papildomą garantiją, jog išvažiavimas iš garažo nebūtų užstatomas kitų gyventojų.

29. Nors apeliantė skunde nurodo, kad policijos pareigūnų veiksmai išduodant leidimą naudoti kelio ženklą „Rezervuota stovėjimo vieta“ buvo neteisėti, papildomai nurodydama, jog nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei žemės sklypo dalies savininkė nėra išdavusios jokio leidimo statyti transporto priemonės ženklo galiojimo zonoje, tačiau šie apeliantės argumentai nepagrįsti. Iš Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-671 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 5-V-605 redakcija) patvirtinto Kelių eismo sąlygų kontrolės tvarkos aprašo II skyriaus nuostatų matyti, jog techninių eismo organizavimo priemonių įrengimo projektus tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys privalo derinti su policijos pareigūnais. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. S. kreipėsi dėl Kelio ženklo Nr. 531 įrengimo į Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybą, suderino schemą, gavo Kelių policijos valdybos pritarimą, taigi nėra pagrindo išvadai, kad R. S. veikė savavališkai įrengdamas anksčiau minėtą ženklą. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu apklaustas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos įgaliotasis atstovas R. I. teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog (duomenys neskelbtini), įrengtas kelio ženklas Nr. 531 buvo suderintas su policija. Iš pareigūno pateiktos projektuojamo servituto schemos matyti, jog kelio ženklo Nr. 531 įrengimas minėtame kieme 2018 m. liepos 27 d. buvo suderintas su Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriumi, ant dokumento yra tai patvirtinanti šio skyriaus vyr. specialisto S. K. viza (t. 2, b. l. 56-57), nurodė, jog dar kartą šis kelio ženklas buvo suderintas su minėta institucija 2019 m. sausio 15 d.

30. Iš J. B. susirašinėjimo su Kelių policijos valdybos pareigūne S. V. matyti, kad 2020 m. spalio 22 d. jai buvo išsiųsta ženklo suderinimo schema (t. 1, b. l. 26). Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriaus Eismo valdymo poskyrio vyr. specialisto Dariaus Mitrofanovo rašto matyti, jog vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 30-1783 „Dėl techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtintų Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo 9 punktu, nuosavybės ar nuomos pagrindu valdomų teritorijų ribose techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą ir priežiūrą vykdo patys teritorijų savininkai ar valdytojai, parengę ir suderinę eismo organizavimo projektą su Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba. Privačiose teritorijose Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyrius eismo tvarkos nenustato, techninių eismo reguliavimo priemonių neįrenginėja (b. l. 109). Taigi iš pateikto reglamentavimo matyti, kad kelio ženklo Nr. 531 pažeidimų nustatymo metu, nuosavybės ar nuomos pagrindu valdomų teritorijų ribose techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą ir priežiūrą inicijuoja patys teritorijų savininkai ar valdytojai, parengę ir suderinę eismo organizavimo projektą su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, ir apie techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą valdomojoje teritorijoje informuoja priskirtos teritorijos seniūnijos atstovą. Svarbu pažymėti, jog kelio ženklas Nr. 531 įrengtas valstybės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, valstybinės teisės patikėjimo teise valdomame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Ši tarnyba su R. S. sudarė ir įregistravo 2018 m. gegužės 8 d. servituto sutartį, nustatant servitutą viešpataujančiam daiktui – negyvenamai patalpai, unikalus Nr. 1094-000-4032:0006, tokiu būdu suteikdama R. S. teisę naudotis 29 kv. m minėto sklypo. Kelių policijos valdybos įgaliotasis atstovas patvirtino, kad R. S., siekdamas užtikrinti galimybę laisvai naudotis servituto suteikiamomis teisėmis, siekdamas papildomos apsaugos šiai sklypo daliai, kreipėsi dėl leidimo įrengti kelio ženklą Nr. 531 ir toks leidimas jam buvo suteiktas, suderinant minėto kelio ženklo įrengimą su Kelių policijos valdyba. Todėl apylinkės teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad kelio ženklas įrengtas savavališkai, tokioms išvadoms visiškai pritaria ir apygardos teismas.

31. Taigi, be šios sklypo dalies valdytojo (naudotojo) leidimo statydama automobilį J. B. pažeidžia Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punkto reikalavimus, kuris, be kita ko, numato, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede. Šių teisės normų visuma suponuoja eismo dalyvių pareigą laikytis kelio ženklų reikalavimų dalyvaujant viešajame eisme. Taisyklių 1 priedo skiltyje nurodomieji kelio ženklai yra numatytas kelio ženklas Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“, kas reiškia, jog stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais (leidimai tvirtinami už priekinio stiklo). Svarbu paminėti, kad nei pagal ženklo pastatymo metu, nei pagal dabar galiojantį reglamentavimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi pareigos kontroliuoti kelio ženklo įrengimo teisėtumo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančiuose suformuotuose žemės sklypuose, kuriuos valdo valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai), išskyrus Vilniaus miesto savivaldybę. Apeliantės argumentas, jog kelio ženklo įrengimas privalėjo būti suderintas su (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų Bendrija, taip pat nėra pagrįstas, kadangi pastaroji Bendrija kelio ženklo įrengimo metu nebuvo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) nei savininkė, nei valdytoja (dėl žemės sklypo nuomos su Nacionaline žemės tarnyba vyko derybos, tačiau žemės sklypo nuomos sutartis pasirašyta nebuvo).

32. Nors apeliantė teigia, kad jos veiksmuose nėra tyčios, kadangi ji buvo įsitikinusi, jog laikytis neteisėtai įrengto ženklo nėra privaloma, tačiau, kaip matyti iš byloje esančios informacijos apie servituto nustatymo, ji žinojo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus rašto, adresuoto daugiabučio namo savininkų Bendrijai (J. B. nurodė esanti jos pirmininkė), turinį. Jame nurodyta, jog 2018 m. gegužės 8 d. sutartimi dėl servituto žemės sklypui nustatymo Nr. 49SER-7-(14.49.108) nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku 29 kv. žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0040:97) (duomenys neskelbtini), dalimi, užtikrinant patekimą į R. S. nuosavybės teise priklausančią negyvenamą patalpą (garažą-boksą), esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini). Servituto turėtojui suteikta teisė prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie negyvenamosios patalpos, ją aptarnauti, eksploatuoti bei tinkamai naudoti (t. 2, b. l. 79). Iš J. B. susirašinėjimo su Kelių policijos valdybos pareigūnais matyti, kad 2020 m. spalio 22 d. jai buvo išsiųsta ženklo suderinimo schema, taigi apie tai, kad kelio ženklas Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ pastatytas su Kelių policijos valdybos pritarimu, nubaustoji žinojo. Šio fakto apeliantė neneigia ir savo skunde apygardos teismui. Todėl savarankiškai padaryti vienareikšmišką išvadą, kad kelio ženklas yra neteisėtas, ir jo nepaisyti apeliantė negalėjo, ji kaip vairuoja KET privalo ne tik žinoti, bet ir jų laikytis. Atkreiptinas dėmesys, kad kelio ženklai galioja, kol jų teisėtumas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-4616-10).

33. Visiškai sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, kad J. B. padarytas administracinis nusižengimas susideda iš penkiolikos tapačių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka ANK 417 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius, jas visas vienija bendra tyčia nepaisyti kelio ženklo, kurio įrengimo teisėtumo ji nepripažįsta. Teismui įvertinus visas penkiolika J. B. veikų kaip vieną tęstinį nusižengimą ir paskyrus vieną administracinę baudą, spręstina, jog tokiu būdu bausmės tikslai bus pasiekti, o paskirta bausmė yra proporcingi padarytai veikai.

34. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog J. B. kaltė pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį yra visiškai įrodyta, jos veika kvalifikuota tinkamai, o tai, kad ji nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų savo įvykių bei faktų vertinimą, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį apeliaciniame skunde nubaustosios nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybė patraukto asmens J. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.