Šiaulių apylinkės teismo nutartis

ruošdamasi nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gegužės 11 d. Pakruojo rajono apylinkės teisme nagrinėjimui gauta Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 75P-30380675-15 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnį, už tai, kad jis 2015 m. gegužės 9 d., apie 22.38 val., Pakruojo rajono savivaldybėje, kelio Smilgiai – Pakruojis 19-ame kilometre, vairavo automobilį būdamas neblaivus - alkoholio matavimo prietaisu „Lion alcolmeter 500“ (prietaiso Nr. 18896, metrologinės patikros sertifikato Nr. 0008624, paklaida ± 5 %) jam nustatytas 2,52 promilės girtumas, vairuotojas neturi įgijęs teisę vairuoti, transporto priemonė nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 226 punktų reikalavimus. Pareigūnas protokole nurodė, kad E. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnyje.

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui, nes yra protokolo ir bylos medžiagos esminių trūkumų, kurie trukdo bylą nagrinėti teisme (ATPK 280 str. 1 d. 2 p.).

Pažymėtina, kad nustatydami pažeidimų padarymo faktą, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus (ATPK 256 str. 1 d.), kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija (šiuo atveju teismas) galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (ATPK 257 str.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, jog ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 straipsnio 2 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N3-444/06). Atkreiptinas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir jos pareigūnų dėmesys į tai, kad ne kartą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką, yra akcentavęs, kad iš ATPK 256 straipsnio 3 dalies kylantys teismo įgaliojimai rinkti įrodymus jokiu būdu nereiškia, kad asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus, ar gali teismui pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3?802/2007).

Pažeidimo esmė - pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. Administracinė byla Nr. N-62-5911/2008, N756-135/2008, N-444-340/2008 ir kitos).

Teismui perduotoje administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje E. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 75P-30380675-15, jis yra kaltinamas tuo, kad neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, vairavo automobilį, kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau jo veika yra kvalifikuota tik pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnį, nors protokole yra nurodyta, kad jis pažeidė ne tik KET 14 punkto, bet ir 226 punkto reikalavimus, tačiau šis pažeidimas jam nėra inkriminuotas. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta kam priklausančią ir kokią transporto priemonę jis vairavo, nenurodyti jokie transporto priemonės duomenys. Už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje, gali būti taikomas transporto priemonės konfiskavimas, todėl transporto priemonės savininkui turi būti tinkamai pranešama apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (ATPK 257¹ str.). Be to, iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (13-18 b. l.) matyti, kad E. S. ne kartą yra baustas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam pagal ATPK 129 straipsnį ir 127 straipsnio 3 dalį, jei šios nuobaudos nėra įvykdytos, tai gali būti pažeidėjo kaltę sunkinanti aplinkybė. Tačiau šiame išraše nurodoma, kad informacijos apie už šiuos pažeidimus paskirtų baudų sumokėjimą nėra, o nutarimų (sprendimų) skirti administracinę nuobaudą vykdymas yra nutrauktas 2014 m. sausio 1 d. ir nuobaudų vykdymo nutraukimo pagrindas – suėjus senaties terminui, todėl yra būtina prie bylos medžiagos pridėti visus nutarimus, kuriais buvo nutraukti šių nuobaudų vykdymai arba išraše pateikiama informacija turi tiksliai atitikti faktines aplinkybes.

Remiantis išdėstytu konstatuotina, jog teismui perduotoje nagrinėti administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas E. S., yra esminių protokolo ir bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas E. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnį, gražintina Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui nutartyje nurodytiems protokolo ir bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 280 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 284 straipsniu, teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos 129 straipsnį, grąžinti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui protokolo ir bylos medžiagos trūkumams ištaisyti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.