Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, civilinėje pagal ieškovės A. P. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, pareikštą atsakovui S. P., tretieji asmenys AB ‚Lietuvos dujos“, UAB „Rasų valda“, UAB „Vilniaus vandenys“, AB „Lesto“, UAB „Vilniaus energija“, Dnb Nord bankas, institucija, teikiant išvadą byloje, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis paliktina nepakeista.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo [nutarties] negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta [LR CPK 329 str. 2 d.].

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas šeimos teisinių santykių bylose įtvirtintas LR CK 3.65 str. Ši norma laikytina bendrąja ir taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų interesus. Taigi CK 3.65 str. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Viena iš tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 str. 2 d., kurią ir prašė taikyti ieškovė, yra priteisti iš kito sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikams (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Lietuvos Respublikos Seimas 1995-07-03 įstatymu Nr. I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais. Minėtos Konvencijos 3 str. 1 d. numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, skundžiama nutartimi panaikino Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį dalyje dėl priteisto 200 Lt laikino išlaikymo iš atsakovo S. P. nepilnamečiui sūnui A. P. ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį dalyje dėl priteisto 200 Lt laikino išlaikymo iš atsakovo nepilnametei dukrai S. P.. Atsakovas, nesutikdamas su teismo nutartimi dalyje dėl palikto išlaikymo jo dukrai S. P., pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti ir šią laikinąją apsaugos priemonę. Atskirasis skundas buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, jog nuo 2012 m. rugsėjo mėn. pabaigos sūnus A. P. gyvena su juo, sūnų pilnai išlaikydamas, o ieškovė prie jo išlaikymo visiškai neprisideda. Apelianto teigimu, dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių dėl sūnaus gyvenamosios vietos bei išlaikymo, aplinkybių, jog jis asmeniškai moka bendrus šalių skolinius įsipareigojimus, abiejų tėvų gaunamos pajamos iš esmės vienodos, yra pagrindas panaikinti iš jo priteistą išlaikymą jo dukros S. P. naudai.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atskirojo skundo medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog šioje byloje buvo pakankamas pagrindas palikti galioti priteistą laikiną išlaikymą iš atsakovo jo dukros S. P. naudai. Pastebėtina, kad atsakovo atskirasis skundas nėra grindžiamas motyvais, kad jis finansiškai nėra pajėgus teikti mėnesinį 200 Lt dydžio išlaikymą savo dukrai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad paliktas išlaikymas prieštarauja LR CK 3.192 str. nuostatoms. Apelianto teigimu, abiejų šalių gaunamos pajamos iš esmės panašios, tačiau su tokiais motyvais nėra pagrindo sutikti. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus atsakovo mėnesinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, svyruoja nuo 1146,88 Lt iki 2675,42 Lt sumos. Tuo tarpu ieškovės gaunamas pajamas sudaro už neįgalią dukrą gaunama šalpos pensija (720 Lt) ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija (2306 Lt), viso 1026 Lt. Sutiktina su ieškove, jog atsakovas, būdamas sveikas ir darbingo amžiaus, gali susirasti papildomą darbą, tuo tarpu ieškovė, prižiūrinti dukrą namuose, nes mergaitei tokia priežiūra dėl neįgalumo yra būtina, neturi galimybės papildomai užsidirbti lėšų pragyvenimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienokio pobūdžio ir dydžio išlaidos reikalingos sveiko vaiko būtiniausiems poreikiams tenkinti ir kiti poreikiai bei papildomos išlaidos būtinos vaikui, kuris turi negalią. Nagrinėjamu atveju šalių dukra S. P. yra neįgali. Ji lanko specializuotą „Rasos“ mokyklą, ugdoma pagal individualizuotą programą. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė taip pat negyvena kartu su atsakovu šeimos bute, todėl ieškovė, nuomodama butą, patiria papildomų išlaidų jos ir mergaitės pragyvenimui. Kaip pagrindą naikinti mergaitės išlaikymui priteistą 200 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą apeliantas nurodė aplinkybes, kad jis vienas moka skolinius įsipareigojimus kreditoriams, tačiau pastarąsias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų byloje nėra [LR 178 str. – 1779 str.]. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaikui priteisto laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį laikiną išlaikymą, nes realiuosius vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio, jo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams klausimai bus išspręsti teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 249 str., 250 str.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis neleidžia ar apsunkina jo galimybes teikti savo dukrai 200 Lt dydžio išlaikymą. Aplinkybė, kad pas atsakovą gyvena ir jis išlaiko kitą šalių vaiką [sūnų A.], nepanaikina atsakovo, kaip tėvo, pareigos prisidėti prie jo dukros, kuriai dėl ligos būtinos netgi papildomos išlaidos, išlaikymo [LR CK 3.192 str. 1 d.]. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovas nenuginčijo, jog teismo palikto laikino išlaikymo jo dukrai suma neatitinka jo turtinės padėties ar kad jo finansinė padėtis neleidžia teikti nurodyto dydžio laikiną išlaikymą. Apelianto neįrodytos aplinkybės dėl vykdomų abiejų šalių turtinių įsiskolinimų bei faktinė aplinkybė, jog atsakovas išlaiko kitą vaiką, nekeičia apeliacinio teismo įsitikimo, kad skundžiama teismo nutartimi paliktas 200 Lt dydžio išlaikymas iš atsakovo jo dukrai buvo būtinas ir pagrįstas.

Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.