Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-592-468/12

Teisėjas R. Rainys Teisėja Irma Randakevičienė Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00684-2011-3

2012 m. birželio 12 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Artūro Pažarskio, Daivos Pranytės - Zalieckienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 02 23 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 4 d. 30 parų arešto bausme, pagal BK 180 str. 1 d. 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 180 str. 1 d. 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 284 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose; į bausmės laiką įskaitytas laikas, J. S. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime (nuo 2011 05 25 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos); nukentėjusiosios R. D. civilinis ieškinys patenkintas ir iš J. S. nukentėjusiosios naudai priteistas 250 Lt turtinės žalos atlyginimas, nukentėjusiojo V. S. civilinis ieškinys patenkintas ir iš J. S. nukentėjusiojo naudai priteistas 3192 Lt turtinės žalos atlyginimas, nukentėjusio E. J. civilinis ieškinys dėl turtinės 50 Lt žalos atlyginimo atmestas, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai patenkinti ir iš J. S. civilinio ieškovo naudai priteistas 251,41 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. nuteistas už tai, kad jis 2011 04 18 d. apie 16.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, iš (duomenys neskelbtini), laiptinės ketvirto aukšto pagrobė vaikišką vežimėlį, 50 Lt vertės, ir vaikišką vežimėlį, 200 Lt vertės, priklausančius R. D., tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajai R. D. priklausantį, 250 Lt vertės turtą.

J. S. nuteistas ir už tai, kad jis 2011 04 23 d. apie 2.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, kavinėje - bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), priėjęs prie V. S., paėmė jo kuprinę, po to kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu nukentėjusįjį V. S. išvilko į minėto baro kiemą, kur abu sudavė pastarajam rankomis ir kojomis tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, tuo sukeldami jam fizinį skausmą bei pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 4“, 3000 Lt vertės, 3 vnt. raktų ryšulį, iš kurių dviejų raktų vertė - po 30 Lt, ir vieno rakto vertė - 10 Lt, bendros 70 Lt vertės, kuprinę „Catarpiler“, 100 Lt vertės, kurioje buvo odinės darbinės pirštinės, 12 Lt vertės, ir gertuvė, 10 Lt vertės, bei turistinį peilį „Nordic H8“ su odine dėtuve, 230 Lt vertės, tokiu būdu panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą, V. S. priklausantį, 3422 Lt vertės turtą.

J. S. nuteistas ir už tai, kad jis 2011 05 01 d. apie 4.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie (duomenys neskelbtini), iš E. J. rankų ištraukęs pagrobė pastarajam priklausantį 170 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N95“ su jame buvusia 10 Lt vertės „Tele2 Pildyk“ SIM kortele, tačiau E. J. minėtą telefoną atsiėmė atgal ir nusisuko eiti, tada, pribėgęs iš už nugaros prie pastarojo ir atsukęs jį veidu, dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į veidą, nuo ko E. J. atsisėdo ant žemės, po ko paėmęs už striukės nuvilko E. J. į minėtų namų „bromą“, kur nukentėjusįjį E. J. spardė kojomis į galvą ir įvairias kūno vietas, suduodamas ne mažiau 5 smūgių, pakėlęs E. J. nuo žemės, dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jam į nosį, du kartus į galvą ir ne mažiau penkių smūgių į kūną, t. y. kepenų srityje, tuo padarydamas E. J. odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžimu bei poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose; dalinį 1-o apatinio danties dešinėje pusėje vainiko lūžimą, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrinka ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, po ko E. J. iš kišenės iškritus mobiliojo ryšio telefonui „Nokia N95“, 170 Lt vertės, su jame buvusia „Tele2 Pildyk“ SIM kortele, 10 Lt vertės, jį paėmė, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam E. J. priklausantį, 180 Lt vertės turtą.

J. S. nuteistas ir už tai, kad jis 2011 05 25 d. apie 10.00 val. viešoje vietoje - prie kavinės - baro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, be jokios priežasties, tyčia du kartus daiktu, panašiu į revolverį, šovė nukentėjusiajam A. P. į pilvo sritį, tuo padarydamas pastarajam dvi šautines aklos pilvo sienos nekiaurymines žaizdas, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko peiliu mojuodamas pagrasino A. P., tačiau išgirdęs, kad jau iškviesta policija - pabėgo, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Skunde dėl nusikalstamos veikos R. D. atžvilgiu, bandant paneigti nukentėjusiosios R. D. parodymus, nurodoma, kad jos parodymuose nėra jokios logikos. Anot nuteistojo, R. D. galėjo matyti nuteistąjį J. S. prie automobilio, kai jis buvo parvežtas namo. Prie jo niekas rankose nelaikė vežimėlio. Nuteistajam neaišku, kaip nukentėjusioji, gyvendama trečiame aukšte, galėjo girdėti, kai J. S. vienam iš asmenų pasakė, kur eiti. Nukentėjusioji nematė, kas iš namo laiptinės atnešė iki automobilio vežimėlius. Savo parodymais nukentėjusioji nepaneigė nuteistojo parodymų, kad J. S. matė pro savo buto langus, kaip jo pažįstamas pasisavino R. D. priklausančius vaikiškus vežimėlius. Nuteistojo manymu, dėl šio epizodo jis yra apkaltintas neteisingai.

Dėl nusikalstamos veikos, padarytos V. S. atžvilgiu, apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į liudytojos T. Č. parodymus, kad prie miegančio vaikino buvo padėta turistinė kuprinė ir kad nuteistasis ją paėmė ir išnešė namo. J. S. pažįstamas iš miegančio nukentėjusiojo kišenės ištraukė mobilųjį telefoną. Fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas ne dėl to, kad būtų užvaldyti jo daiktai, smurtas buvo panaudotas po to, kai jie neteisėtai pasisavino daiktus. Tokiu būdu nuteistasis mano, kad jo nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 178 str. 1 d., o ne pagal BK 180 str. 1 d.

Dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį E. J. nuteistasis mano, kad jis taip pat neteisingai buvo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d. Nukentėjusysis E. J. parodė, kad J. S. jam sudavė nė dėl to, kad atimtų mobilųjį telefoną, o todėl, kad jis koja užkliudė J. S. šunį. Teisme E. J. parodė, kad tuo metu, kai apeliantas jam sudavinėjo smūgius, jis pats matė, kaip iš jo kišenės iškrito mobilusis telefonas. Tai matydamas jis vis vien nubėgo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes J. S. mano, kad yra įrodyta, jog jis neturėjo tikslo suduodamas E. J. smūgius pasisavinti jo mobilųjį telefoną, todėl pagal šį epizodą jis taip pat yra apkaltintas nepagrįstai.

Teismo posėdyje dalyvavusi nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 4 d., BK 180 str. 1 d., BK 180 str. 1 d., BK 284 str. 1 d.

Dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją R. D.

Kaip matyti iš apelianto skundo argumentų, pastarasis kaltu dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją R. D. neprisipažįsta ir nurodo, kad pats J. S. matė pro savo buto langą, kaip jo pažįstamas paėmė ir pasisavino R. D. priklausančius vaikiškus vežimėlius.

Ši nuteistojo iškelta versija vertintina kaip jo pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl atmetama. Tokią išvadą leidžia daryti byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma.

Analizuojant bylos medžiagą matyti, kad R. D. 2011 04 19 d. protokolu – pareiškimu kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydama, kad 2011 04 18 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), kieme ji pamatė, kaip J. S. su draugu į automobilį Audi įkrovė du R. D. priklausančius vežimėlius, kurie stovėjo laiptinės ketvirtame aukšte, ir nuvažiavo (t. 1, b. l. 7).

Apklausus R. D. ikiteisminio tyrimo metu, ji parodė, kad 2011 04 18 d. apie 16.30 val. ji, būdama namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), per langą pamatė prie laiptinės į kiemą išstumtus du jos vežimėlius, kuriuos ji laiko laiptinėje, ketvirtame aukšte, prie savo buto durų. Šalia į kiemą išvarytų vežimėlių stovėjo R. D. kaimynas J. S. su draugu, kurio ji nepažįsta. R. D. tikrai atpažino J. S. Jis parodė draugui eiti su vežimėliais už namo, ką draugas ir padarė, o pats J. S. sėdo už automobilio Audi vairo ir nuvažiavo link namo galo, link išvažiavimo iš kiemo. R. D. perėjo prie kito buto lango ir pamatė namo gale stovintį minėtą automobilį, į kurio bagažinę buvo kraunami jai priklausantys vežimėliai (t. 1, b. l. 133, 138).

Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu R. D., duodama parodymus, jų nekeitė, nurodė tokias pačias pagrindines įvykio aplinkybes, kad įvykio dieną ji, pastebėjusi, kad dingo jai priklausantys vežimėliai iš laiptinės, pro langą pamatė, kad kieme stovi automobilis Audi, šalia - J. S. Kaip tik tuo momentu vežimėlius laikė plikas vaikinas. J. S. tam vaikinui parodė, kur eiti. Minėtas automobilis nuvažiavo link išvažiavimo iš kiemo. R. D. nuėjo pažiūrėti pro galinį langą, pamatė, kad mašina jau stovi gale namo. Vežimėliai buvo įdėti į automobilio bagažinę ir automobilis išvažiavo (t. 3, b. l. 16-21).

Pažymėtina, kad nukentėjusiosios R. D. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, išsamūs, nesikeičiantys, todėl, atvirkščiai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismui nėra pagrindo jais abejoti, juolab, kad juos patvirtina ir kita bylos medžiaga: pareiškimo duomenys (t. 1, b. l. 7), įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 131-132). Šie įrodymai neabejotinai patvirtina, kad J. S. iš laiptinės pagrobė R. D. priklausančius vežimėlius.

Nors skunde abejojama nukentėjusiosios parodymų patikimumu ir logiškumu, tačiau apelianto nurodomi argumentai, kad, nuteistojo nuomone, nukentėjusioji negalėjo girdėti, ką J. S. pasakė vienam iš asmenų, ji nematė, kas iš namo laiptinės atnešė iki automobilio vežimėlius, negali paneigti įrodytos J. S. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos R. D. atžvilgiu.

Nukentėjusioji, duodama parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, aiškiai patvirtino, kad matė ir atpažino savo kaimyną J. S., stovintį šalia R. D. priklausančių vežimėlių, išneštų į kiemą, vairuojantį automobilį Audi, kuriuo minėti vežimėliai buvo išvežti. Ta aplinkybė, ar nukentėjusioji girdėjo ar tik matė kaip apeliantas parodė, kad reikia nueiti/nuvažiuoti prie namo galo, byloje inkriminuotų veiksmų kvalifikacijai reikšmės neturi ir nesudaro pakankamo pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų teisingumu.

Apeliantas skunde iškelia ir savo versiją, kad jis pats matė pro savo buto langus, kaip jo pažįstamas pasisavino R. D. priklausančius vaikiškus vežimėlius. Iš apelianto paaiškinimų matyti, jog jis žinojo, jog vagiami yra jos kaimynei priklausantys vežimėliai. Apeliantas taip pat mano, kad savo parodymais nukentėjusioji nepaneigė nuteistojo parodymų, tačiau, kaip teisingai nustatė apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, J. S. parodymai vertintini kaip nepatikimi ir prieštaringi. J. S. proceso metu keitė savo parodymus: pirmiausia ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vežimėlius paėmė jo draugas V., vėliau apklaustas parodė, kad vežimėlius pagrobė A. Todėl apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios R. D. parodymais, o J. S. parodymus atmetė.

Esant šioms aplinkybėms, daryta išvada, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pagrįstai J. S. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 4 d.

Dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį V. S.

Apeliaciniame skunde nuteistasis J. S. nurodo, kad nusikalstama veika, jo padaryta nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu, atitinka BK 178 str. 1 d., tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl J. S. padarytos nusikalstamos veikos prieš V. S. kvalifikacijos. Jo veiksmų juridinis vertinimas pagal BK 180 str. 1 d. yra teisingas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į liudytojos T. Č. parodymus, taip pat į tai, kad fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas ne dėl to, kad būtų užvaldyti jo daiktai, o po to, kai jie neteisėtai pasisavino daiktus, tačiau apygardos teismas atmeta tokius apeliacinio skundo argumentus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo argumentacija skundžiamame nuosprendyje dėl J. S. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., yra pakankama, motyvuota, išsami.

Pažymėtina, kad nors BK 178 str. ir BK 180 str. numatytos vagystės ir plėšimo nusikaltimų sudėtys turi daug bendrų požymių, tačiau esminis jų atribojimo kriterijus yra nusikaltimo padarymo būdas. Kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras, tačiau tik nesmurtinis svetimo turto pagrobimas, t. y. kaltininkas savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti nenaudoja nei fizinio, nei psichinio smurto, nei atėmimo galimybės priešintis. Plėšimui būdinga tai, kad svetimas turtas pagrobiamas panaudojant smurtą arba grasinant jį tuoj pat panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, t. y. šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į konkrečią nuosavybę, kaip į pagrindinį objektą, bet ir į asmens sveikatą, jo veiksmų laisvę, kaip į papildomus objektus. Plėšimo atveju fizinis ar psichinis smurtas gali būti panaudotas iki turto pagrobimo, jo grobimo metu ar po turto pagrobimo, siekiant jį užvaldyti.

Skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad J. S. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, mušė nukentėjusįjį tikslu pagrobti jo turtą.

2011 04 23 d. V. S. kreipėsi į policijos komisariatą, kuriame nurodė, kad 2011 04 23 d. apie 2 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bare nepažįstami asmenys, panaudodami fizinį smurtą pagrobė mobilaus ryšio telefoną „iPhone 4“, 3 vnt. raktų, kuprinę „Catarpiler“, turistinį peilį „Nordic H8“ su dėtuve (t. 1, b. l. 10).

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad 2011 04 22 d. apie 23 val. jis nuėjo į barą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame jis vartojo alkoholinius gėrimus. Jis buvo po turistinio žygio, todėl su savimi turėjo kuprinę ir turistinį peilį dėtuvėje, prisegtą prie diržo. Sėdėdamas bare jis užmigo, o vėliau pabudo nuo smūgio į veidą. Jis pajuto, kad nepažįstami asmenys jį ištempė į vidinį baro kiemą, kur iš jo švarko kišenės minėti asmenys pavogė mobilaus ryšio telefoną „iPhone 4“, iš kelnių kišenės dingo namų raktai, 3 vnt., dingo kuprinė „Catarpiler“, turistinis peilis „Nordic H8“ su dėtuve. Baro kieme nukentėjusiojo nepažįstami asmenys jau nemušė. Jis gavo tik vieną smūgį į veidą. (t. 1, b. l. 148, 161).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis V. S. parodė, kad tą vakarą jis buvo girtas, jis atsiminė išdužusį stiklą, smūgius, nes po to skaudėjo nosį. Jis krito ant žemės nugara. Nukentėjusysis negalėjo paaiškinti, kaip jis krito į duris. Po to užpuolikai jį ištempė į kiemą (t. 2, b. l. 229-234).

Iš liudytojos T. Č. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad tą naktį, kai buvo apiplėštas V. S., ji dirbo barmene kavinėje – bare „(duomenys neskelbtini)“. Nuėjusi trumpam į virtuvę ji išgirdo dūžtančio stiklo garsą, įėjusi į baro salę ji pamatė ant žemės nukritusį jaunuolį (V. S.). Šalia jo buvo du vaikinai, kurie V. S. nutempė į baro kiemą ir pradėjo jį mušti rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Kiemas buvo neapšviestas, todėl T. Č. gerai nematė, kuris vaikinas ir kiek smūgių sudavė V. S. T. Č. mygtuko pagalba iškvietė apsaugą, tai pranešė užpuolikams, kurie iš karto pabėgo. Liudytoja matė, kaip išbėgdamas iš baro salės J. S. pagriebė nukentėjusiojo kuprinę nuo suolo (t. 1, b. l. 174-175).

Duodama parodymus teisme liudytoja T. Č. patvirtino, kad matė incidentą, kai lauke buvo sumuštas baro klientas V. S., pagrobta jo kuprinė. Du vaikinai, iš kurių vienas J. S., rankomis, kojomis lauke sudavė 2-3 smūgius nukentėjusiajam (t. 3, b. l. 45-53).

Iš aptartų įrodymų visumos matyti, kad, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, visi veiksmai buvo atlikti vienu metu: nukentėjusysis išvilktas į lauką, muštas, paimtas jo turtas, pasišalinta iš įvykio vietos. Tai paneigia apelianto skundo argumentus, kad neva fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas jau po to, kai jie neteisėtai pasisavino daiktus. Patys nusikalstami veiksmai ir jų seka rodo, kad smurtas buvo naudojamas siekiant pagrobti nukentėjusiojo turtą. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad, priešingai nei teigia apeliantas, liudytojos T. Č. parodymai apylinkės teismo buvo įvertinti tinkamai: ji patvirtino, kad įvykio metu prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas, pasisavintas nukentėjusiojo turtas, viskas vyko labai greitai.

Šių įrodymų visuma, kurią patvirtina ir kita bylos medžiaga, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad savo veiksmais J. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., todėl nėra pagrindo J. S. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 178 str. 1 d.

Dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį E. J.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl J. S. kaltės, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį E. J. Jo veiksmų juridinis vertinimas pagal BK 180 str. 1 d. yra teisingas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, nuteistasis J. S. nesutinka su jo veiksmų kvalifikacija, mano, kad nukentėjusiojo parodymais yra įrodyta, jog jis, suduodamas E. J. smūgius, neturėjo tikslo pasisavinti jo mobilųjį telefoną. Toks apelianto manymas yra nepagrįstas. Atvirkščiai, pirmosios instancijos teismo išvados dėl faktinių nusikalstamos veikos E. J. atžvilgiu aplinkybių pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apygardos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti šio įvykio aplinkybių ir daryti priešingų išvadų.

Analizuojant bylos duomenis, o visų pirma nukentėjusiojo E. J. parodymus, matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu E. J. nurodė tokias įvykio aplinkybes: 2011 05 01 d. pas vieną pažįstamą asmenį namuose gėrė alų. Kartu buvo ir J. S. bei kiti asmenys. Apie 9 val. E. J. susiruošė namo, su juo kartu išėjo J. S. su savo draugu. Eidami namo jie sustojo parūkyti, E. J. išsitraukė iš kišenės telefoną pasižiūrėti, kiek valandų. Tada J. S. griebė telefoną ir išplėšė jį jam iš rankų. E. J. telefoną išplėšė atgal ir apsisuko eiti namo. J. S. pribėgo nukentėjusiajam iš nugaros ir kumščiu trenkė į barzdą. E. J. apsvaigo ir atsisėdo ant žemės. J. S. paėmė nukentėjusįjį už striukės ir įtempė į „bromą“, kur pradėjo jį spardyti kojomis, daužyti kumščiu į veidą bei kitas kūno vietas. E. J. ištrūko ir pabėgo namo. Kai jis kėlėsi nuo žemės, jam iš kišenės iškrito telefonas. Grįžęs namo E. J. paprašė tėvo paskambinti jo numeriu, atsiliepė vaikinas, kuris pasakė, kad telefonas jam buvo atiduotas, ir vėliau išjungė telefoną. Vėliau, mobilųjį telefoną J. S., atėjęs į nukentėjusiojo namus, grąžino nukentėjusiojo sesei M. J. (t. 1, b. l. 24, 28, 31).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis savo parodymų dėl esminių įvykio aplinkybių nekeitė, patvirtino, kad einant namo iš pažįstamo asmens kartu su J. S. E. J. išsitraukė telefoną, kurį J. S. išplėšė iš nukentėjusiojo rankų. Tada E. J. telefoną išplėšė atgal ir nusisuko eiti. Tuo metu jis užkliuvo už J. S. šuns. Jis (J. S.) šūktelėjo, tačiau nukentėjusysis nekreipė dėmesio. Po to gavo smūgį iš galo, apsvaigo, nukrito ant žemės. J. S. jį nutempė ir sudavė smūgius nukentėjusiajam į nosį ir kitas kūno vietas. Bandydamas keltis E. J. pametė telefoną, jis jam iškrito iš kišenės. Nukentėjusysis pabėgo namo (t. 2, b. l. 229-234).

Nors teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis nurodė, kad J. S. jį mušė dėl šuns užkliudymo, tačiau, kolegijos nuomone, tai negali nulemti nusikalstamos veikos kvalifikacijos pakeitimo. Atvirkščiai, iš J. S. veiksmų eiliškumo matyti, kad tyčia pagrobti E. J. priklausantį mobilųjį telefoną J. S. susiformavo einant namo tuo metu, kai E. J. išsitraukė mobilųjį telefoną iš kišenės, tačiau nepavykus jo išplėšti iš nukentėjusiojo rankų, J. S. tyčia peraugo į plėšimą – J. S. sudavė smūgius nukentėjusiajam, tempė jį į „bromą“, kur toliau mušė. Tai, kad telefonas iškrito iš kišenės nukentėjusiajam bandant atsikelti ir jis jo nepaėmė, t. y. po gautų smūgių, toliau nebesistengė savo turto – telefono išlaikyti, o pabėgo namo, nesuteikia pagrindo J. S. veiksmus vertinti kaip nenusikalstamus. Tai negali turėti reikšmės ir nusikalstamos veikos kvalifikacijai. Byloje esančiais įrodymais patvirtinta, kad būtent J. S. pagrobė nukentėjusiojo telefoną, juolab, kad ir pats apeliantas, duodamas parodymus, tai pripažino.

Neatmetama ir ta galimybė, kad nukentėjusysis, nurodydamas teismui, jog J. S. jį mušė dėl šuns užkliudymo, galimai siekė įtakoti J. S. teisinę padėtį, norėdamas ją pagerinti, nes, kaip parodė pats nukentėjusysis, jis J. S. pažinojo iš seniau, jie gyvena netoli vienas kito, nukentėjusiojo sesuo patvirtino, kad J. S. jiems pažįstamas nuo vaikystės, jie kartu žaisdavo (t. 1, b. l. 73). Svarbi ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu E. J. atsisakė dalyvauti akistatoje su J. S., kadangi jie yra pažįstami ir jis nenori sugadinti tolimesnių santykių su J. S. (t.1, b. l. 32). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirminės apklausos metu nukentėjusysis nieko neminėjo apie šunį ir jo užkliudymą, ši versija buvo pateikta tik teisme.

Pažymėtina, kad J. S. kaltę patvirtina ir kita bylos medžiaga: specialistų išvados (t. 1, b. l. 49-50, 52-53), liudytojos M. J. parodymai (t. 1, b. l. 73) ir kt.

Šios nustatytos aplinkybės paneigia deklaratyvaus pobūdžio apeliacinio skundo teiginį, kad jis neturėjo tikslo suduodamas E. J. smūgius pasisavinti jo mobilųjį telefoną. Atvirkščiai, bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam E. J. priklausantį turtą, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo argumentai ir motyvacija pakankami, J. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 str. 1 d. ir nėra pagrindo sutikti su skundo teiginiais, kad apeliantas dėl šio epizodo buvo apkaltintas nepagrįstai.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 02 23 d. nuosprendžio, skunde išdėstytais motyvais, nei naikinti, nei pakeisti nusikalstamų veikų kvalifikaciją, nei sumažinti paskirtas bausmes, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo J. S. apeliacinį skundą.