Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, atstovaujamo advokato Giedriaus Gvildžio, prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo M. A..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau tekste – pareiškėjas), atstovaujama advokato Giedriaus Gvildžio, su prašymu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo M. A. 88,12 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2013-04-01 iki 2017-06-30, ir 18,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme nurodė, kad atsakovas nuo 2001-11-26 nuosavybės teise valdo dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbiami), šiuo adresu yra deklaravęs savo nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl jam kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri nustatyta norminių aktų pagrindu. Atsakovui kartą į metus buvo siunčiami vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimai dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas per laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2017-06-30 yra nesumokėjęs pareiškėjui 88,12 Eur vietinės rinkliavos, kuri apskaičiuota remiantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. T-885 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas įtvirtina savivaldybių teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą; vietinę rinkliavą bei rinkliavos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba savo sprendimu. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras yra Šiaulių regiono savivaldybių (tame tarpe ir Radviliškio rajono savivaldybės) įsteigta įstaiga, viešojo administravimo subjektas, kuriam pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Nuostatų 10 p. nurodo, jog vietinę rinkliavą administruoja viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu pavestas vietinės rinkliavos administravimas ir kuris apskaičiuoja vietinę rinkliavą ir siunčia mokėjimo pranešimą mokėtojui, kontroliuoja vietinės rinkliavos mokėjimą, vieną kartą per metus kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui pateikia mokėjimo pranešimą (sąskaitą), o vietinė rinkliava mokama į administratoriaus sąskaitą už pasirinktą laikotarpį.

Pareiškėjas nurodo, kad rinkliava atsakovui skaičiuojama Nuostatų 4.2. p. nustatyta tvarka, kaip gyvenamosios paskirties patalpų, esančių Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, gyventojui pagal tame būste savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičių. Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų 30 p.). Tokiu būdu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1. str. rinkliavos mokėjimas yra atsakovo prievolė, kurią LR CK 6.59 str. draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti.

Atsakovas M. A. į teismo posėdį neatvyko, pareiškėjo prašymo su priedais nuorašas jam įteiktas tinkamai, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta teismo šaukimu. Pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą, nes jis pats užsiima šiukšlių utilizavimu, todėl neturi komunalinių atliekų. Radviliškio rajono savivaldybės 2006-10-12 sprendimas Nr. T-885, įteisinantis vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, skatina didinti atliekų kiekį, nesimato, kad po 2007 m. būtų sumažėję šiukšlių parkuose ir miškuose. Už šiukšlių utilizavimą valstybė jau ima PVM ir akcizo mokestį, todėl Radviliškio rajono savivaldybės sprendimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra turto prievartavimas. Nurodo, kad yra bedarbis, dėl eismo įvykio metu patirtos traumos apribotos įsidarbinimo galimybės, per 2013-2016 metus negavo jokių pajamų, vienintelis jo turtas - dalis gyvenamojo namo, kuriame jis gyvena. Mano, kad pareiškėjo prašymas turėtų būti atmestas, nes neteisėtai pareikštas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, 2013 m. birželio 28 d. Šiaulių apygardos administracinio teismas jau paskelbė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-769-621/2013, po šio sprendimo buvo areštuotas jo turtas ir banko sąskaitos, taigi pareiškėjas žino apie dabartinę sunkią atsakovo finansinę būklę.

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymas tenkintinas.

Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2007-08-30 sprendimu Nr. T-160 nuo 2007 m. spalio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2006-10-12 sprendimu Nr. T-885 patvirtintais Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (papildyti ir keisti 2007-11-29 sprendimu Nr. T-236, 2008-05-15 sprendimu Nr. T-401, 2008-06-26 sprendimais Nr. T-450 bei Nr. T-451, 2009-12-17 sprendimu Nr. T-868, 2013-08-22 sprendimu Nr. T-573, 2014-10-09 sprendimu Nr. T-856 ir 2014-12-18 sprendimu Nr. T-913), kurių 10 ir 11 punktai pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą. Pagal Nuostatų 4 p., šios vietinės rinkliavos mokėtojai yra ir fiziniai asmenys, gyvenamosios paskirties patalpų, esančių Radviliškio rajono savivaldybėje, savininkai arba savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai, kuriems vietinė rinkliava apskaičiuojama priklausomai nuo tos patalpos gyventojų skaičiaus.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovui M. A. nuo 2005-06-01 nuosavybės teise priklauso dalis (1/2) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbiami), šiame name deklaruota ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta, todėl pagal Nuostatų 4.1. p. atsakovas laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2017-06-30 buvo vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris privalėjo mokėti vietinę rinkliavą. Iš pateiktos pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą matyti, kad atsakovas nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 88,12 Eur įsiskolinimas. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad komunalinių atliekų neturi, nes pats užsiima šiukšlių utilizavimu, tačiau jokių įrodymų, kad komunalinės atliekos jam nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbiami), per laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2017-06-30 nesusidarė, nepateikė.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu, šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose, nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu); vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (administracinė byla Nr. A525-471/2010, administracinė byla Nr. A556-334/2014 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. T-573 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 23.2.5. punkte nurodyta, kad nuo rinkliavos mokėjimo atleidžiami tik tie fiziniai asmenys, kuriems dėl nepravažiuojamų kelių negalima teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos – už laikotarpį, kuriems minėta paslauga nebuvo teikiama; asmens atsisakymas naudotis minėta paslauga neatleidžia jo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo prievolės. Asmenys nuo rinkliavos mokėjimo atleidžiami jų prašymu nuo atleidimą patvirtinančių dokumentų pateikimo datos, bet ne ilgiau kaip iki einamųjų metų pabaigos (23 p.). Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų ir įrodymų, kad jis dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybę, kad prašė jį visiškai ar iš dalies atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo dėl jo turtinės padėties ar kitų aplinkybių. Vietinės rinkliavos mokėjimo lengvatas ir jų taikymo tvarką nustato savivaldybės taryba atskiru sprendimu (Nuostatų 31 p.), todėl atsakovas turėjo teisę nustatyta tvarka kreiptis į Radviliškio rajono savivaldybę ir pateikti jo sunkią finansinę padėtį įrodančius dokumentus, tačiau to nepadarė, dokumentus pateikė tik teismui, tačiau teismas neturi pagrindo netenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą priteisimo už nurodytą laikotarpį. Atmestinas ir atsakovo teiginys, kad pareiškėjas teikia prašymą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes 2013 m. birželio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-769-621/2013 vietinės rinkliavos skola iš atsakovo priteista už laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2013-03-31, o nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti skolą už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2017-06-30.

Pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio nuostatas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidėtas arba išdėstytas. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Atsakovas nurodo ir pateikia duomenis, kad per 2013-2016 metus jis negavo jokių pajamų, tačiau nepateikia duomenų apie gautas (negautas) pajamas 2017 metais, todėl teismas negali spręsti sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimo.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad Šiaulių RATC reikalavimas priteisti iš atsakovo per laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2017-06-30 susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinamas. Taip pat tenkinamas ir pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo 18,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis yra pagrįstas ir įrodytas byloje pateiktais dokumentais.

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo prašymą tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo M. A. pareiškėjui VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 88,12 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis Eur 12 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2013-04-01 iki 2017-06-30, ir 18,60 Eur (aštuoniolika Eur 60 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.