- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-22
- Bylos Nr.
- 1S-393-174/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo J. S. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-14 nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal J. S. skundą iškelti baudžiamąją bylą A. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 154 straipsnio l dalį ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
J. S. 2009 m. gruodžio 9 d. kreipėsi su skundu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašydamas patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio l dalį A. D., nes jis, būdamas atsakovu civilinėje byloje Nr. 2-14027-740/2009, savo 2008-11-26 pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias apie pareiškėją J. S.. A. D. minėtame pareiškime nurodė: „ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius J. S. ir jo šeima užgrobė mano nuomojamą butą“ bei „žinau, kad jis yra (duomenys neskelbtini) sąjungos pirmininkas, nepagrįstai šį vardą pasisavinęs“. J. S. nurodo, kad minėta informacija apie jį yra neatitinkanti tikrovės, paskleista norint sudaryti neigiamą jo asmens įvaizdį. Ši informacija žemina ne tik jo asmenį, bet taip pat turi negatyvios įtakos jo vadovaujamai Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos organizacijai. Pareiškėjas nurodė, kad A. D. paskleista informacija neatitinka tikrovės, nes jis šeimos neturi, nėra užgrobęs A. D. nuomojamo buto, be to, jis yra teisėtai išrinktas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininkas, todėl nėra neteisėtai pasisavinęs pirmininko vardo. Kadangi informacija buvo paskleista raštu, tokie kaltinamojo A. D. veiksmai turi nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Skundžiama nutartimi atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal J. S. skundą iškelti baudžiamąją bylą A. D. pagal BK 154 straipsnio l dalį.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas J. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-14 nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir dėl skundo priimti naują sprendimą. Teigia, kad skundžiama nutartis užkirto teisę ginti savo pažeistas teises. Aiškina, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 34 straipsnį privatus kaltintojas yra nukentėjusysis. Privatus kaltintojas, dalyvaudamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus ir dalyvauja juos tiriant, dalyvauja baigiamosiose kalbose, pateikia pasiūlymų dėl teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų vertinimo, baudžiamųjų įstatymų taikymo, bausmės rūšies ir dydžio, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Jis negalėjo pasinaudoti teise ginti savo pažeistas teises ir interesus teisme, tokiu būdu buvo pažeistos jo procesinės teisės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-12-06 nutartyje Nr. 2K-7-545/2005 konstatavo: „Nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21,22,25,44 straipsniai). Šios konstitucinės nuostatos apibrėžia, viena vertus, teisę į saviraiškos laisvę, antra vertus, žmogaus teisę į garbę ir orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą. Šių nuostatų tarpusavio santykis bei jų derinimas yra vienas pagrindinių demokratinės ir pliuralistinės visuomenės bendrabūvio principų. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios, prasimanytos ar klaidingos žinios. Kaip jau buvo minėta, šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Todėl, paskleisdamas informaciją kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti juo pasitikėjimą. Nuomonė apie tam tikrą informaciją – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija.“
Klaipėdos miesto apylinkės teismas kaltinamojo A. D. teiginius vertino kaip motyvus civilinėje byloje. Teismo nuomone, šiuos motyvus turėtų įvertinti civilinę bylą Nr. 2-14027-740/09 nagrinėjantis teismas. Teismas A. D. teiginius prilygino įsitikinimams, kuriuos laisvai reikšti suteikia Lietuvos Respublikos Konstitucija, bei teiginiams, susijusiems su informacija, gauta iš netiesioginių informacijos šaltinių. Teismas nurodė, kad šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl kaltininko veikoje būtina nustatyti tyčią. Teismo nuomone, A. D. teiginių negalima vertinti kaip tyčinius. Be to, susidarė prieštaringa situacija Klaipėdos miesto apylinkės teismui skundžiamojoje nutartyje konstatavus, jog būtina nustatyti tyčią, bet užkirtus tam kelią atsisakant pradėti privataus kaltinimo procesą.
Teismas nematė A. D. veiksmuose veikos, kuri turėtų baudžiamojo nusižengimo požymių. Akivaizdu, kad teismas netinkamai vertino skunde išdėstytas aplinkybes bei padarė tendencingas išvadas.
Šalies argumentai
J. S. teigimu, A. D. pateiktas pareiškimas teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje nieko bendro neturi su jo paskleistais neatitinkančiais tikrovės teiginiais. Civilinis ginčas yra susijęs su kaltinamojo skola juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad kaltinamasis A. D. tyčia skleidžia prasimanytus teiginius, nurodytus jo (J. S.) skunde, kurie neatitinka tikrovės ir neturi nieko bendro su civiline byla Nr. 2-14027-740/2009. A. D. paskleistas teiginys: „Žinau, kad jis yra (duomenys neskelbtini) sąjungos pirmininkas, nepagrįstai šį vardą pasisavinęs“, yra pastarojo tiesiogiai prasimanyta informacija, kuri žemina bei diskredituoja jo (J. S.) vardą. A. D. aiškiai suvokdamas tyčia skleidžia prasimanytą informaciją tik iš jam žinomų paskatų. Pareiškėjui kyla klausimas, kur šiose aplinkybėse teismas įžvelgia pateisinančius motyvus ginčo dalyke arba kur galima įžvelgti kaltinamojo nuomonę. Pareiškėjas įsitikinęs, jog A. D. veiksmai turi nusikalstimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymių, tai atitinka LAT 2005-12-06 nutartyje nurodytiems motyvams, kurių pagrindu ir grindžiamas kaltinimas A. D. padarius 154 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Analogiška situacija yra ir dėl kitų A. D. paskleistų teiginių.
BPK 412 straipsnyje nurodyta, kad galima atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą tik tada, jeigu skunde nurodyti akivaizdžiai neteisingi faktai apie nusikalstamą veiką ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Akivaizdu, kad skundo faktines aplinkybes patvirtina rašytinis įrodymas – A. D. pasirašytas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tai patvirtina, kad nusikalstama veika padaryta.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, atmestinas Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje nurodytas argumentas, kad proceso pradėjimas be pagrindo pažeistų ir atsakomybėn patraukto asmens ir skundą padavusio asmens teises, trukdytųjų laiką bei galėtų sukelti proceso dalyviams tam tikras neigiamas pasekmes, nes neigiamos pasekmės atsirastų tik jam (J. S.), nes kaltinamasis A. D. daug metų visur ir visomis įmanomomis priemonėmis ir būdais jį šmeižia ir įžeidinėja. Tuo tarpu skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis užkerta jam kelią ginti pažeistas teises ir interesus teisme, jį diskriminuoja.
Pareiškėjas J. S. prašo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
J. S. kaltina A. D. tuo, kad jis, būdamas atsakovu civilinėje byloje Nr. 2-14027-740/2009, savo 2008-11-26 pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias apie jį (J. S.), nurodydamas, kad: „ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius J. S. ir jo šeima užgrobė mano nuomojamą butą“ bei „žinau, kad jis yra (duomenys neskelbtini) sąjungos pirmininkas, nepagrįstai šį vardą pasisavinęs“, ši informacija neatitinka tikrovės ir jį pažemino bei pakirto pasitikėjimą juo.
Teismo nuomone, surašydamas 2008-11-26 pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-14027-740/2009 A. D. nesiekė paskleisti melagingų, prasimanytų žinių apie J. S.. A. D. minėtame pareiškime išdėstyti teiginiai negali būti vertinami kaip žeminantys pareiškėją, kadangi nėra duomenų, jog pateikta informacija A. D. siekė tyčia pažeminti J. S.. A. D. išdėstė savo nuomonę apie J. S., savo požiūrį į jį. Tai, kad A. D. 2008-11-26 pareiškimas yra apšmeižiantis, yra vertinamojo pobūdžio ir išreiškia pareiškėjo asmeninį požiūrį į A. D. poziciją ir jos vertinimą. Kaip minėta, nuomonė – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija. Vertinant kaltinamojo A. D. 2008-11-26 pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-14027-740/2009 išdėstytus teiginius, jų formuluotę, darytina išvada, kad jame nebuvo išdėstyta informacija, kuri pažemino J. S. garbę ir orumą, sukėlė jam neigiamų teisinių pasekmių, nesant duomenų apie tai, jog rašydamas minėtą pareiškimą A. D. abejojo savo nuomonės teisingumu ir tikrumu, pareiškime pateikta informacija siekė pažeminti ar paniekinti nukentėjusįjį, todėl jo veiksmuose nebuvo tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją.
J. S. skundo argumentai neduoda pagrindo vertinti A. D. pareiškime nurodytos informacijos kaip žeminančios kitą žmogų, nes A. D., kaip proceso dalyvis civilinėje byloje Nr. 2-14027-740/2009, pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir išdėstė savo motyvus. Minėto A. D. pareiškimo turinys neleidžia teigti, jog šiame dokumente būtų buvę paskleisti pareiškėją paniekinantys, pažeminantys ar pasitikėjimą juo pakertantys duomenys, o vertinimai ir apibendrinimai, kurie išsakyti neįžeidžiančia forma, nėra priešingi nei moralės, nei visuomenės nuostatoms, todėl atitinkamai nėra priešingi ir baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 2.24 straipsnio, reglamentuojančio asmens garbės ir orumo gynimą, 9 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. Tokiu būdu A. D. minėtame pareiškime išdėstyti motyvai, jo nuomonė apie J. S., negali būti laikomi asmens šmeižimu ir užtraukti atsakomybę pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.
BPK 412¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
Apylinkės teismas, išanalizavęs J. S. skunde nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog A. D. 2008-11-26 pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-14027-740/2009 išdėstyti teiginiai neduoda pagrindo išvadai, kad A. D. turėjo tikslą tyčia pažeminti J. S. bei sukėlė neigiamas teisines pasekmes. Esant šioms aplinkybėms žemesnysis teismas pagrįstai atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal J. S. pareiškimą. Skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-14 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundas nurodytais pagrindais negali būti tenkinamas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėja
nutaria:
J. S. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-14 nutartį.
Nutartis neskundžiama.