- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- I-1639-423/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 2-3). Skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017-04-07 buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į Kauno AVPK areštinę. Sulaikymo metu pareigūnai panaudojo prieš pareiškėją fizinį smurtą – sudavė smūgius į pilvo sritį, todėl pareiškėjas juto skausmą ir, atvykus į areštinę, kreipėsi į pareigūnus, kad jam būtų suteikta medicininė pagalba, tačiau pareigūnai prašymus ignoravo. Pareiškėjas buvo apžiūrėtas gydytojo tik 2017-04-10, kuomet jam buvo skirta vaisto „(duomenys neskelbtini)“ tabletė. Dėl tokio Kauno AVPK pareigūnų aplaidaus neveikimo pareiškėjas tris dienas kentėjo šono skausmus ir jam nebuvo laiku suteikta skubi medicininė pagalba. Tokiais veiksmais Kauno AVPK pažeidė Konstitucijos 21 straipsnį bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį, sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis vertina 3000 Eur suma ir prašo ją priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kauno AVPK atsiliepime (b. l. 14-16) nurodė, kad sulaikius pareiškėją, jis buvo laikomas Kauno AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2017-04-07 iki 2017-04-10. Į areštinę uždaromo asmens apžiūros ir kratos protokole pažymėta, jog pareiškėjui yra nubrozdinimai kaklo, rankų, krūtinės srityse, tačiau jokių pretenzijų dėl sveikatos būklės pareiškėjas protokole neišreiškė. Pastabą, jog buvo sumuštas policijos pareigūnų bei neapžiūrėtas gydytojo, pareiškėjas išreiškė tik išvykdamas iš areštinės. Tai, jog pareiškėjas dėl sveikatos būklės nesiskundė, užfiksuota ginčo laikotarpiu areštinėje budėjusių pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. 2017-04-10 apžiūros pas gydytoją metu, pareiškėjas pasiskundė (duomenys neskelbtini), dėl ko jam buvo skirta vaisto „(duomenys neskelbtini)“ tabletė. Nors pareiškėjas dėl galimo sumušimo buvo kreipęsis į Kauno AVPK Imuniteto skyrių, ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti, nenustačius nusikalstamos veikos požymių pareigūnų veiksmuose. Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pagrįstas, būtina nustatyti visų trijų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų buvimą – neteisėtus pareigūnų veiksmus, žalą bei priežastinį ryšį. Nenustačius pareigūnų neteisėtų veiksmų, taip pat nesant įrodymų apie pareiškėjui galimai kilusią žalą, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė laikomas Kauno AVPK areštinėje.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Kauno AVPK pareiškėjui nebuvo suteikta skubi medicininė pagalba, pareigūnai nereagavo į jo nusiskundimus dėl patiriamo fizinio skausmo.
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – Taisyklės) 72 punkte įvardinta, kad policijos areštinės bendruomenės slaugytojas privalo per 24 val. apžiūrėti ir įvertinti sulaikytų ir į policijos areštinę uždarytų asmenų sveikatos būklę jų sutikimu (suimti ir nuteisti asmenys, atvežti iš kitos kardomojo kalinimo vietos ar policijos areštinės apžiūrimi tik šių pageidavimu) (72.1 p.). Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas buvo apžiūrėtas 2017-04-10 (b. l. 33-34), taigi, praėjus daugiau, nei 24 valandoms po sulaikymo. Vis dėlto, teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas, būdamas areštinėje, prašė suteikti medicininę pagalbą. Taisyklių 75 punkte numatyta, kad prireikus policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) gali kviesti sveikatos priežiūros įstaigų medicinos specialistus įvertinti policijos areštinėje laikomo asmens sveikatos būklės ir suteikti jam pirmosios medicinos pagalbos. Iš byloje esančio Areštinėje laikomų asmenų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų ir laiškų priėmimo, išsiuntimo ir rašytinių atsakymų į juos įteikimo žurnalo kopijų matyti, jog pareiškėjas jokio rašytinio prašymo ar skundo dėl nesuteiktos medicininės pagalbos nebuvo pateikęs (b. l. 29-30). Ginčo laikotarpiu areštinėje budėjusių pareigūnų Tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, jog pareiškėjas neišreiškė nusiskundimų sveikata, neprašė iškviesti medikų (b. l. 38-39). Pats pareiškėjas 2017-04-07 į areštinę uždaromo asmens apžiūros ir kratos protokole nenurodė aplinkybių ir pretenzijų dėl sveikatos būklės (b. l. 17). Minėtame protokole vyriausiosios postinės užfiksuota, jog pareiškėjas atsisakė pasirašyti protokolą. Aplinkybes dėl galimo sumušimo ir galimai nesuteiktos medicinos pagalbos pareiškėjas pasirašytinai nurodė tik 2017-04-09, išvykstant iš areštinės. Teismo vertinimu, minėti byloje esantys įrodymai paneigia deklaratyvius ir jokiais duomenimis nepagrįstus pareiškėjo teiginius, jog jis ginčo laikotarpiu nuolat ir visokiomis priemonėmis prašė suteikti medicininę pagalbą, tačiau į jo prašymus nebuvo reaguojama.
Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjui būnant Kauno AVPK areštinėje pasireiškė ūmių, potencialių ir kėlusių grėsmių jo gyvybei klinikinių būklių, kas būtų akivaizdus pagrindas nedelsiant organizuoti medicininės pagalbos teikimą pareiškėjui. Pirminės apžiūros protokole (b. l. 17) tėra užfiksuoti (duomenys neskelbtini). Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog 2017-04-10, kuomet pareiškėją apžiūrėjo medicinos specialistas, pareiškėjui pasiskundus, jog jam (duomenys neskelbtini), buvo išduota 1 tabletė vaisto „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 31-34), kuri, kaip nurodė pats pareiškėjas teismo posėdžio metu, skausmą numalšino. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, pareiškėjo būklė negalėjo būti tokia sunki, jog būtų galėjusi sukelti grėsmę gyvybei, sveikatai ar kitas didelio masto skunde nurodomas aplinkybes dėl neturtinės žalos atsiradimo. Byloje nėra jokių kitų duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo skunde nurodomas neigiamas pasekmes. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis.
Įvertinęs, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog Kauno AVPK, nagrinėjamu atveju, neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjo teisių pažeidimų, byloje nenustatyta kankinamo, nežmoniško ar žeminančio pareiškėjo orumą elgesio. Byloje taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias skunde nurodomas neigiamas pasekmes. Nenustačius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteistų veiksmų (neveikimo) bei žalos atsiradimo, žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nusprendė:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.