Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.1.;

1.1.8.13.; 1.1.10.1.; 1.2.7.1.1.; 1.2.7.2.1.; 2.1.14.;

2.3.4.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.

2015 m. gruodžio 31 d.

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Editai Mikalainienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

L. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis nepilnametį vaiką, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, išregistruotas iš darbo biržos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2005-12-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje,– 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val. bei tęsti mokslą pagrindinėje mokykloje. 2006-08-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 45 parų areštą (bausmę atlikęs);2006-11-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje,– 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 92 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – 9 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., mokytis arba dirbti. 2007-11-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;2008-10-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje,– 2 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2006-11-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo;2010-03-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje,– 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2008-10-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 3 metus laisvės atėmimo;2010-05-10 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje,– 3 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2008-10-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 4 metus laisvės atėmimo. 2010-12-03 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2010-03-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 5 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo;2011-05-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje,– 2 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2010-03-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 4 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. 2011-10-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, pakeista 2011-11-21 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2010-12-03 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 6 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo;2012-03-20 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje,– 45 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu pakeista į 45 dienų laisvės atėmimą, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmė subendrinta su 2011-05-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 2 metus 4 mėnesius 27 dienas laisvės atėmimo; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. A., panaudodamas fizinį smurtą, lytiškai santykiavo, tenkino lytinę aistrą kitokio sąlyčio būdu su žmogumi prieš jo valią:

2015-05-21 apie 23.00 val., Klaipėdoje, Debreceno gatvėje, prie 23 namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą prieš N. R., t. y. sugriebęs už kaklo, už rankos, jėga nusivedė nukentėjusiąją į krūmus prie H. Zudermano mokyklos, esančios Gedminų g. 1, Klaipėdoje, parvertęs ją ant žemės užgulė, ranka spaudė burną, kaklą, tuo padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kaklo abiejose pusėse ir abiejų žastų srityse, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Laikydamas nukentėjusiąją už galvos ir taip atimdamas galimybę priešintis bandė oraliniu būdu tenkinti lytinę aistrą, tačiau jai priešinantis ir nuo savęs atstūmus, jis tęsė savo veiksmus ir tenkino lytinę aistrą – laižė jos makštį bei lytiškai santykiavo vaginaliniu būdu prieš nukentėjusiosios valią.

Kaltinamasis L. A. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad įvykio dieną jis, jo brolis ir draugas R. gėrė prie parduotuvės „Bruknė“. Vėliau priėjo N. R. su drauge, po ko jie visi toliau gėrė. Parodė, kad su N. R. nebuvo pažįstamas, įvykio dieną ją pamatė pirmą kartą. Vėliau N. R. draugės nebematė. Atvėsus orui, visi persikėlė vartoti alkoholį į namo laiptinę. Jo brolis su R. išėjo namo, o jis liko su N. R., kuri taip pat norėjo eiti namo, tačiau L. A. nenorėjo, kad ji išeitų. L. A. pasiūlė N. R. pasimylėti, bet ji atsisakė. Ji nuo jo pabėgo į kažkokio namo laiptinę, o jam priėjus prie laiptinės, ji išėjo. Su L. A. ji nenorėjo niekur eiti, vėl nuo jo pabėgo, tačiau L. A. ją pagavo. Parodė, kad jis apkabino N. R., jog ši nuo jo nebėgtų. Ji bandė išsilaisvinti, prašė L. A. ją paleisti, kadangi ji suprato, ko jis nori. Tada L. A. paėmė N. R. už rankų ir nusitempė už bendrabučio ir parvertė ant žemės, užgulė savo svoriu, numovė kelnes. N. R. bandė jį atstumti, pradžioje priešinosi, tačiau kai jie atsigulė, N. R. per daug nesipriešino, o po to pasakė „tavo viršus“ ir nebesipriešino. L. A. ją laikė už rankos, buvo užgulęs savo svoriu, prašė jį tenkinti oraliniu būdu, tačiau nieko nesigavo. Lytinę aitrą jis tenkino ir kitu būdu, laižydamas N. R. makštį. Parodė, kad jos nespardė, nedaužė, nesmaugė, tiesiog grubiai ją paėmė, buvo suėmęs ją už galvos ir plaukų, kad nesipriešintų. Parodė įvedęs savo varpą į N. R. makštį, tačiau nebaigė, sperma neišsiliejo. Teigė supratęs, kad ji nenori su juo turėti lytinių santykių, tačiau jos norų L. A. nepaisė. Parodė, kad buvo išgėręs, mano, kad dėl jo girtumo viskas ir įvyko. Viską baigus jie atsikėlė, o N. R. pasiūlė eiti pas ją į 9 bendrabutį. Nuėjus prie bendrabučio N. R. nuėjo į vidų, o L. A. jos nesulaukė. L. A. nuėjo prie parduotuvės „Bruknė“, sutiko R., po to atėjo N. R. su drauge, pasakė, kad dingo rankinukas. N. R. su drauge ėjo į policiją, kartu ėjo ir L. A. su R., tačiau N. R. su drauge kažkur nusuko. Jie su R. atsisėdo stotelėje, baigė gerti alų ir išsiskirstė. Savo elgesį vertina labai blogai, taip pasielgė pirmą kartą, jaučia gėdą, nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad gyvena su drauge pas močiutę, bando susitvarkyti gyvenimą, yra gavęs darbo pasiūlymų, ketina įsidarbinti ir atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Nukentėjusiosios atsiprašė teismo posėdžių salėje, kadangi tyrimo metu jam buvo liepta prie nukentėjusiosios nesiartinti ir su ja nebendrauti. Pripažįsta, kad pasielgė blogai, supranta sukėlęs nepatogumą. Iš esmės su civiliniu ieškiniu sutinka, tačiau nesutinka su ieškinio dydžiu, mano, kad reikalavimas per didelis. Sutiktų nukentėjusiajai atlyginti žalą iki 1000 Eur dydžio. Prašo neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino (tomas 1, b.l. 140-157,160-161).

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo L. A. prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

Iš 2015-05-22 2.10 val. BIRT ataskaitos matyti, kad N. R. pranešė apie prieš ją įvykdytą nusikaltimą, t.y. kad ji buvo išžaginta iš matymo pažįstamo asmens prie bendrabučių Debreceno gatvėje (tomas 1, b.l. 2-3).

Iš N. R. 2015-05-22 pareiškimo-protokolo matyti, kad ją 2015-05-21 apie 23.00 val. išžagino iš matymo pažįstamas vyriškis, kurį galėtų atpažinti (tomas 1, b.l. 8-9).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja nukentėjusioji N. R. parodė, kad 2015-05-21 apie 23.00 val., ji lydėjo pažįstamą R. V. į namus. Abi buvo apsvaigusios nuo alkoholio. Priėjusios prie parduotuvės „Bruknė“, esančios Debreceno g. 5, Klaipėdoje, pastebėjo sėdinčius tris vyriškius, kurių du atpažino – R. S. ir L. A. su randu ant veido. Kažkuriuo momentu R. V. pabėgo. Tada prie N. R. priėjo L. A. ir nieko nesakęs jėga sugriebė už dešinės rankos, jėga tempė į šalį, sakydamas „būsi čia“ (tuo metu N. R. nelabai suprato tų žodžių prasmės, bet jau įtarė, kad gali atsitikti kažkas negero). N. R. jam paprieštaravo ir pradėjo bėgti link savo namų, bet būdama streso būsenoje ir supratusi, kad kažkas bus negerai, bėgo nuo L. A. aplinkiniais kiemais, nubėgo ne į savo namą, laiptinėje apsižvalgiusi suprato, kad atbėgo į kitą namą. Norėjo išeiti pro laiptinės duris, tačiau atidariusi pamatė L. A.. Tuo metu jis buvo vienas. Tada jis, sugriebęs abiem rankomis N. R. už kaklo, nusitempė prie krūmų, medžių. L. A. jėga sugriebęs už rankos, tempėsi į šalį, kad nerėktų – uždengė jai burną, nes ji norėjo šaukti, muistėsi, priešinosi, norėjo pabėgti. Aplink žmonių nematė. L. A. prašė, kad jis ją paleistų, kad nieko nedarytų. L. A. nekreipė dėmesio, toliau tempė ją, uždėjęs savo ranką už kaklo. L. A. ją pargriovė ant žemės (žolės). N. R. apvirto ant nugaros, tada jis užsėdo jos kojas. Ji bandė jį nuo savęs rankomis nustumti, tačiau nepavyko, nes jis buvo sunkus. Per jėgą jis jai pilnai (neatsegdamas kelnių) numovė džinsines kelnes, kartu nusimovė ir apatinės kelnaites. Tuo metu ji muistėsi, priešinosi, vis prašė neliesti, paleisti. Kažkokiu momentu jis pats nusimovė kelnes. Tada jis, sugriebęs N. R. už kaklo, spaudė, tuo metu ji jau gulėjo ant nugaros, kažkokiu momentu atsirado ir kitas vyriškis, kurio veido ji nematė, nes jis priėjo iš galvos pusės. Šis vyriškis, pasakęs „aš tau padėsiu, po to bus mano eilė“ ir suėmęs stipriai už plaukų, laikė suėmęs jos galvą, nes ji negalėjo net pakelti galvos. Tuo metu L. A., kuris buvo užsėdęs, suėmė už abiejų rankų, jas atlenkė, užgulęs visu svoriu prieš jos valią išžagino, įvesdamas varpą jai į makštį. L. A. kelis kartus jai į makštį vedė varpą, nes jam nepavyko pasitenkinti, tačiau po kelių kartų jis lytinį aktą užbaigė, bet kur spermą nuleido nežino, nes buvo streso būsenoje. L. A. prezervatyvo nebuvo užsidėjęs. Pabaigęs lytinį aktą jis atsistojo, apsimovė kelnes ir išėjo. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kokiu momentu pasišalino vyriškis, laikęs jai galvą, nežino, nes buvo streso būsenoje. Papildomos apklausos metu N. R. parodė, jog ją žaginęs vyras, bandė tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu, tačiau jam nepavyko, nes ji jį atstūmė (tomas 1, b.l. 23-30).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja R. V. parodė, kad 2015-05-21 apie 23.00 val. su pažįstama N. R. ėjo palei bendrabučius Debreceno gatve ir maždaug prie parduotuvės „Bruknė“ pamatė stovinčius nepažįstamus vyrus, kurie gėrė alų. Joms prisiartinus prie vyriškių šie pasiūlė išgerti alaus. N. R. gėrė, o R. V. negėrė, stovėjo šalia. Begeriant, apsižodžiavo su R. S.. N. R. pakeltu tonu pasakė „neliesk jos“. Tada R. S. puolė prie N. R. sakydamas „ką čia aiškini“ ir jie susistumdė. N. R. parvertė R. S. ant žemės, R. V. stovėjo šalia, pradėjo juos skirti sakydama „baikit muštis“. Kiti vyriškiai stovėjo šalia, nieko nesakė. Kodėl nėjo namo – nežino, buvo apsvaigusios nuo alkoholio, laukė, kol N. R. pasikalbės su dviem vyriškiais. R. V. išėjo namo, palikdama N. R. su trimis vyrais. Grįžusi namo nerado piniginės, todėl išėjo ieškoti. Sutiko N. R., kuri buvo apsiverkusi, iš ko suprato, kad kažkas negerai, ir jos paklausus kas nutiko, ji pasakė, kad ją išprievartavo. Tuo metu N. R. pasakė, kad du (šviesiais plaukais ir vyriausias) iš trijų vyriškių, su kuriais gėrė alų aikštelėje prie „Bruknės“, išprievartavo, detaliai ji nieko neaiškino, ką konkrečiai kas darė. Ant N. R. veido matėsi smurto žymės: nosis kaip nubrėžta, ant kaklo įbrėžimas. Tada R. V. iš karto pasiūlė N. R. nueiti į policiją (tomas 1, b.l. 66-67).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas D. A. parodė, kad apie tai, jog jo brolis L. A. yra įtariamas išprievartavimu, sužinojo iš paties L. A., kai šis grįžo namo iš laikino sulaikymo. L. A. jam pasakojo, kad įvyko nesusipratimas. Detaliai įvykio aplinkybių brolis jam nepasakojo, tik pasakė, kad viskas įvyko dėl girtumo. D. A. parodė, kad 2015-05-21 apie 21.00 val. buvo Debreceno gatvėje, prie parduotuvės „Bruknė“ kartu su broliu L. A. ir R. S., kur jie išgėrinėjo. Prie jų priėjo jam iš matymo pažįstama N. R. su kita moterimi šviesiais plaukais. Jie visi kartu išgėrinėjo. Brolis L. A. bendravo labiau su N. R.. D. A. nesuprato, ar jie vienas kitam patiko, ar šiaip daugiau bendravo, rado bendrų temų pokalbiui. Kadangi jis gėrė nuo pat ryto, tai į vakarą jau buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nepamena kas po ko vyko, kur ėjo ar nėjo toliau pratęsti išgertuves. Jis nematė kur nuėjo brolis L. A. su N. R. (tomas 1, b.l. 83-85).

Alkotesterio kvito parodymais užfiksuota, jog N. R. 2015-05-22 2.48 val. nustatytas 1,23 promilių girtumas (tomas 1, b.l. 10).

2015-05-22 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta bei chronologiškai susijusios vietos. Apžiūros metu nieko nerasta ir nepaimta (tomas 1, b.l. 11-21).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš N. R. paimtos džinsinės kelnės, jos apžiūrėtos, tačiau audinio pažeidimų, apart kelnių dešinėje pusėje ties keliais, nestebima (tomas 1, b.l. 31-35).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014-05-26 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad nukentėjusioji N. R. atpažino L. A., kuris ją išžagino ir bandė tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu. Akistatų metu N. R. ir L. A. patvirtino savo parodymus (tomas 1, b.l. 43, 44-45).

Tyrimo metu buvo paimti N. R. ir L. A. seilių pavyzdžiai lyginamajam tyrimui (tomas 1, b.l. 49-50, 132).

Iš teismo medicininio tyrimo specialisto išvados Nr. G900/15(03) matyti, kad 2015-05-22 apžiūros metu matyti, N. R. padarytos poodinės kraujosruvos kaklo abiejose pusėse ir abiejų žastų srityse. Sužalojimai padaryti kietų, bukų, turinčių ribotą paviršių daiktų poveikyje, paros bėgyje iki apžiūros. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti spaudžiant nurodytas kūno sritis pirštais, jų galais. Konstatuoti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (tomas 1, b.l. 52).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. 8190/15(01) nurodoma, kad tampone su N. R. makšties turiniu rastas sperminis skystis (S-Sp87/15(01)). Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą tampone su N. R. makšties turiniu gautas DNR profilis sutampa su N. R. DNR profiliu su 99,(9)% tikimybe; atlikus Y chromosomų STR lokusų tyrimą gautas DNR profilis sutampa su L. A. DNR profiliu su ne mažesne nei 99,99 % tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją su L. A. nesusijusių asmenų (tomas 1, b.l. 57-63).

Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2015-10-08 nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas dalyje, t.y. R. S. atžvilgiu, nutrauktas (tomas 2, b.l. 1-2).

BK 149 ir 150 straipsniai nustato baudžiamąją atsakomybę už dvi skirtingas nusikalstamas veikas. Pagal BK 149 straipsnį atsako tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš jo valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle, o pagal 150 straipsnį – tas, kas analogišku būdu tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš jo valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu. Teismų praktikoje laikoma, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną. Paprastai išžaginimas ir seksualinis prievartavimas padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad atlieka lytinį aktą (išžaginimo atžvilgiu) ar tenkina lytinę aistrą (seksualinio prievartavimo atžvilgiu) prieš nukentėjusiojo valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle, ir nori taip veikti.

Išžaginimas ir seksualinis prievartavimas yra baigti nusikaltimai nuo lytinio santykiavimo ir lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas pabaigė lytinį aktą, ar patenkino lytinę aistrą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo L. A. argumentai, kad jis nepasitenkino iki galo nei vaginaliniu būdu, nei tenkindamas lytinę aistrą (laižydamas nukentėjusiosios lytinius organus) ir lytinio akto nebaigė, sperma neišsiliejo, vertintini kritiškai. Priešingai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S190/15(01) (tomas 1, b. l. 57-63) nurodyta, kad tampone su N. R. makšties turiniu rastas sperminis skystis, kurio DNR profilis sutampa su L. A. DNR profiliu su ne mažesne nei 99,99 % tikimybe.

Lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusios valią. Nukentėjusio asmens nesutikimas lytiškai santykiauti turi būti išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji N. R. nenorėjo lytiškai santykiauti, savo nesutikimą išreiškė žodžiais, priešinimusi, muistymusi, o kaltinamasis palaužė nukentėjusiosios valią panaudodamas fizinį smurtą, kurio mastas užfiksuotas 2015-05-22 Teismo medicininio tyrimo specialisto išvadoje Nr. 900/15(03) (1 tomas, b. l. 52). Įstatymas numato, kad tuo atveju, kada kaltininkas nukentėjusios valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, nukentėjusysis gali neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto dėl baimės patirti fizinį smurtą. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis naudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, t. y. vyras, sugriebęs nukentėjusiąją už kaklo, rankų, jėga nusivedė ją į krūmus, ranka uždengė burną, kad ji nerėktų, parvertęs ją ant žemės, užgulė visu savo svoriu, per jėgą numovė džinsus su kelnaitėmis, rankomis spaudė jos kaklą. Tiek iš kaltinamojo L. A. parodymų teisiamojo posėdžio metu, tiek iš nukentėjusios N. R. parodymų ikiteisminio tyrimo metu (tomas 1, b. l. 23-24, 26-30), teismas daro išvadą, kad nukentėjusios nesutikimas tenkinti kaltinamojo lytinę aistrą ir lytiškai santykiauti su kaltinamuoju buvo išreikštas, o kaltinamasis suvokė nukentėjusios nesutikimą.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis L. A. 2015-05-21 apie 23 val., Klaipėdoje, Debreceno gatvėje, prie 23 namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas prieš nukentėjusiąją N. R. fizinį smurtą, bandė oraliniu būdu tenkinti savo lytinę aistrą, tačiau nukentėjusiajai priešinantis ir nuo savęs atstūmus, jis lytiškai santykiavo su ja vaginaliniu būdu bei tenkino lytinę aistrą – laižė jos makštį prieš nukentėjusios valią. Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais, kitais aptartais įrodymais, surinktais ikiteisminio tyrimo metu ir ištirtais teisiamojo posėdžio metu (teismo medicinos specialisto išvada, teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada, apžiūros (įvykio vietos, daiktų), akistatos protokolais). L. A. veika kvalifikuotina pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį, kaip dviejų nusikaltimų idealioji sutaptis.

Kaltinamasis L. A. nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad lytiškai santykiauja ir seksualiai prievartauja N. R. prieš jos valią, palaužęs nukentėjusiosios pasipriešinimą fiziniu smurtu, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir norėjo taip veikti. Nusikalstamos veikos yra baigtos.

Kaltinamasis L. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, laisva valia prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas, parodė visas esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamas veikas, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

L. A. padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, numatytus BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Ankščiau teistas, pagrindinai už nusikalstamas veikas nuosavybei, bausmę atlikęs, nusikalto esant neišnykusiam teistumui. L. A. yra jauno darbingo amžiaus, tačiau nusikaltimų padarymo metu niekur nedirbo. Teisiamojo posėdžio metu nurodė ieškosiantis darbo, nori atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis BK 41 straipsniu, 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis,61 straipsniu ir 63 straipsnio 1 dalimi, L. A. skirtinos BK 149 straipsnio 1 dalies ir 150 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, artimos įstatyme numatytiems šių bausmių vidurkiams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus subendrintinos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-05-26 12.00 val. iki 2015-05-28 11.00 val. (2 dienos) (tomas 1, b.l. 130, 165). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis L. A. prisipažino padaręs abu jam inkriminuojamus nusikaltimus, gailėjosi dėl savo elgesio, atsiprašė nukentėjusiosios, nėra kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, už nusikaltimus kaltinamajam skirtina galutinė bausmė nesiekia trejų metų, todėl įvertinęs visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, teismas mano, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidėtinas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 8 punktais, jam skirtini įpareigojimai: dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programose.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Dėl civilinio ieškinio

Šioje baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiosios N. R. civilinis ieškinys dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatydamas privalomos kompensuoti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į suformuota LR teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.

Nustatyta, kad kaltinamasis L. A., panaudodamas fizinį smurtą, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios N. R. sveikatą, tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią ir ją išžagino. Kaltinamasis nusikaltimus padarė tyčine kaltės forma, panaudodamas fizinį smurtą. Dėl prieš jos valią atlikto lytinio akto bei kaltinamojo lytinės aistros tenkinimo kitokio sąlyčio būdu, nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, išgyvenimą dėl savo sveikatos ir gyvybės, buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai, teismas atsižvelgia į tai, kad turtinė žala nukentėjusiajai nepadaryta, taip pat atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, taip pat į tai, kad nukentėjusioji yra netradicinės lytinės orientacijos moteris, su vyrais lytiškai nebendrauja, todėl tikėtina nukentėjusiosios teiginiais, jog prieš jos valią vyro atlikti seksualinio pobūdžio veiksmai, ją ypatingai sukrėtė dvasiškai. Tačiau byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiu nukentėjusiosios šeimos ar socialiniais santykiais, gerove. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nepateikė duomenų, kad po traumos pasikeitė jos bendravimo galimybės, taip pat duomenų, patvirtinančių kad ji dėl 2015-05-21 patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų lankėsi pas psichiatrus ar psichologus. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir kaltinamojo turtinę padėtį – L. A. niekur nedirba, jokio turto neturi, turi nepilnametį vaiką.

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, N. R. pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jai iš kaltinamojo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestinas. Teismo vertinimu, priteisiant nukentėjusiajai 5000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pusiausvyra tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo teisėtų interesų bus išlaikyta. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai).

Dėl proceso išlaidų

BPK 103 str. 1 d. 6 p. nurodyta, kad proceso išlaidas sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2015-08-07 sprendimu Nr. (1.31)TPA-1217-15 nusprendė suteikti antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai N. R.. Jos interesus šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu ir teisme atstovavo advokatas Edvardas Staponkus (tomas 1, b.l. 46-47). Iš 2015-12-28 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-I-1689 matyti, jog valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai sudaro 76,20 Eur advokato užmokestis (tomas 2, b. l. 52).

Teismo vertinimu, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, tai yra advokato atstovavimo nukentėjusiajai išlaidomis (antrinės teisinės pagalbos teikimas). Nors šios išlaidos yra pagrįstos, realios, tačiau teismas, atsižvelgdamas į sunkią kaltinamojo L. A. turtinę padėtį, t.y. jis niekur nedirba, jokio turto neturi, augina nepilnametį vaiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, prašomų priteisti išlaidų dydį mažina iki 38 Eur.

Daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – N. R. mėlynos džinsinės kelnės ir R. S. džemperis, saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje,– nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini jų teisėtiems savininkams: mėlynos džinsinės kelnės – savininkei N. R., o džemperis – savininkui R. S..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. A., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą trims metams;

-pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą trims metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą trims metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – dvejus metus laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo L. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-05-26 12.00 val. iki 2015-05-28 11.00 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant L. A. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje, taip pat dvylika mėnesių nuo šio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje, keičiančioje smurtinį elgesį.

Kaltinamajam L. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios N. R. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš L. A. 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Valstybės naudai priteisti iš L. A. 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai. L. A. išaiškinti, kad priteistos valstybės patirtos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąsias sąskaitas bankuose, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – N. R. mėlynas džinsines kelnes ir R. S. džemperį, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje,– nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtiems savininkams: mėlynas džinsines kelnes – savininkei N. R., džemperį – savininkui R. S., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.