- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-08
- Bylos Nr.
- 1-821-659/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02657-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Kaltinamasis
- J. M.
- Nukentėjusysis
- R. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju-vairuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis J. M. kaltinamas tuo, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:
J. M. 2018 m. sausio mėn. 4 d., apie 7.15 val., vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiuodamas Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), keturių eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties (duomenys neskelbtini) namu, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir partrenkė per pėsčiųjų perėją jam iš dešinės ėjusią pėsčiąją R. J.. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų R. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Šiais neatsargiais veiksmais J. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 30 p. (Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Motyvuojamoji dalis
I. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija
Kaltinamasis J. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nurodė, kad buvo sudėtinga situacija, lijundra, priešprieša važiavo mašina BMW, iš paskos - dar viena mašina, jis važiavo antra eismo juosta, BMW prašoko perėją, nukentėjusioji buvo tamsiai apsirengusi. Per įvykį jis bendravo su nukentėjusiąja, atitvėrė kelio juostą, kad nesuvažinėtų jos, neleidau jai keltis, iškvietė greitąją pagalbą ir policiją, padėjo nukentėjusiąją įkelti į greitosios automobilį, atsiprašiau nukentėjusiosios. Buvo nuvykęs į ligoninę, tačiau jam nesuteikė informacijos, nes jis yra pašalinis asmuo. Po įvykio jis su nukentėjusiąja kalbėjo porą kartų, bet susitikęs su ja nebuvo, o per teismo posėdį po įvykio matė ją pirmą kartą. Jis sutiko, kad padarė žalą, siūlė nukentėjusiajai atlyginti 5000 Eur, nes jo atlyginimas mažas, jis turi šeimą, augina sūnų. Nurodė, kad 9000 Eur suma jam yra per didelė. Pažymėjo, kad vairuoja nuo 1994 metų, nebuvo baustas, o jo darbas susijęs tiesiogiai su automobiliu, nes jis dirba greitojo reagavimo apsaugoje. Netekęs teisės vairuoti, netektų darbo, o kitą darbą susirasti būtų sunku.
Kadangi kaltinamoji po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.
Be kaltinamosios prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. J., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad 2018-01-04 ryte, apie 7.00 val., ji ėjo iš namų Klaipėdoje, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini). Tuo metu dar buvo tamsus paros metas, nelijo, bet buvo šlapia. Priėjusi (duomenys neskelbtini) ji ją ketino kirsti toje vietoje, kur yra įrengta pėsčiųjų perėja. Prieš tai ji ėjo šaligatviu ir priėjus (duomenys neskelbtini), kirsti ją patogiausia buvo būtent šioje vietoje, kur ji ir įrengta, tai yra- einant šaligatviu ir priėjus (duomenys neskelbtini) ji jau iškart buvo prie pėsčiųjų perėjos. Eismas nebuvo intensyvus, ji sustojo, pasižiūrėjo ar nėra atvažiuojančių automobilių ir, kadangi jų nebuvo, ėjo per perėją į kitą gatvės pusę. Eidama per gatvę ji pajuto smūgį ir pajuto, kad jau guli ant kelio. Suprato, kad ją partrenkė automobilis, bet iš kur jis atvažiavo ir kaip ji buvo partrenkta, nelabai suprato. Juto labai stiprų skausmą dešiniajame šone, iškart pagalvojo, kad lūžo šonkauliai. Taip pat labai skaudėjo dešinį kelią. Pirmiausia, kiek pamena, prie jos priėjo moteris, kuri sakė, kad ji su vyriškiu važiavo iš darbo, iš po naktinės pamainos, ir jos einančios nepastebėjo, todėl ir partrenkė. Sakė, kad iškvietė medikus. Prie jos taip pat buvo priėjęs ir vyriškis, kuris jai liepė nesikelti ir gulėti. Kas vyko įvykio vietoje, nelabai matė, kadangi gulėjo, nesikėlė. Atvykę medikai ją pakėlė ant neštuvų ir išvežė į ligoninę, kur buvo gydoma reanimacijoje vieną parą, po to krūtinės chirurgijos skyriuje gydėsi šešias dienas. Jai buvo padaryta veido muštinė žaizda, krūtinės sumušimas, dešinės pusės III, IV, XII šonkaulių lūžiai, kairio plaučio kontūzija, kepenų sumušimas, dešinio peties sumušimas, abiejų kelio sąnarių sumušimas ir nubrozdinimai. Po įvykio jai pradėjo skaudėjo visą kūną, o po kelių dienų ant kairės kojos šlaunies atsirado labai didelės kraujosruvos. Įvykio metu jai buvo nuskelti dviejų priekinių viršutinių dantų vidiniai kampai, taip pat buvo nuplėšti plaukai galvos kairėje pusėje, arčiau viršugalvio, nuo kaktos viršutinės dalies link viršugalvio. Po eismo įvykio prie dešiniosios akies išorinio kampo yra likęs randas. Dėl eismo įvykio jai padaryta fizinė, turtinė ir moralinė žala. Eismo įvykio metu buvo sugadinta striukė 50 eurų vertės, batai 15 eurų vertės, džinsai 20 eurų vertės, rankinė 10 eurų vertės, buvo suspausti- sulaužyti akiniai skaitymui 60 eurų vertės, įskilo jo mobilaus ryšio telefono "Alcatel" ekranas, telefono vertė 30 eurų. Buvo krauju sutepti ir yra nebevalomi- megztinis 10 eurų vertės, žieminė kepurė 4 eurų vertės, šalikėlis 3 eurų vertės, pirštinės 3 eurų vertės, liemenėlė 4 eurų vertės. Kadangi dėl sužalojimų yra nedarbinga, negali eiti į darbą, todėl neteko ir dalies savo darbo užmokesčio. (b.l. 66-67).
2018-01-04 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Tiesus kelio ruožas, pėsčiųjų perėja. Apžiūra atliekama esant dirbtiniam apšvietimui, lyjant. Kelio danga asfaltas, kuris šlapias, eismas reguliuojamas kelio ženklinimu ir ženklais. Važiuojamosios kelio dalies plotis 12,1 m, dešinės pusės- 3,4 m kelio ženklai galiojimo zonoje: Nr. 533 "Pėsčiųjų perėja"; Nr. 203 "Duoti kelią". Važiuojamoji kelio dalis paženklinta dviguba ištisine linija Nr. 1.3, siaura brūkšnine linija Nr. 1.5, zebras Nr. 1.13.1. Matomumas iš vairuotojo pusės transporto priemonėje dienos metu 300 m, tamsiuoju paros metu, įjungus artimųjų šviesų žibintus, 300 m. Automobilis "Volkswagen Golf", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) stovi antroje eismo juostoje, priekiu link Šilutės plento. Priekinė ašis nutolusi nuo šaligatvio 3,5 m, galinė 3,3 m. Po eismo įvykio automobilis nejudintas. Padangų, stabdymo, transporto priemonės judėjimo krypties, duomenų, apibūdinančių susidūrimo vietą- nėra. Įvykio vietoje rastas pėdsakas- kraujo dėmė. (b.l. 18-23)
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad automobilis apžiūrimas Klaipėdoje, ties (duomenys neskelbtini), esant dirbtiniam apšvietimui, lyjant. Automobilis "Volkswagen Golf", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Automobiliui apgadinta- priekinis bamperis, priekinis stiklas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas. Pėdsakų ar kitų objektų ant transporto priemonės nėra. Padangų protektoriaus brėžinys paprastas, jos techniškai tvarkingos protektoriaus gylis netikrintas. Pavarų jungimo svirtis išjungta, rankinis įjungtas. Vairo mechanizmo būklė- techniškai tvarkinga. Kojinio stabdžio veikimas tolygus, rankinis stabdys netikrintas. Apšvietimo signalų, priekinių ir šoninių stiklų, langų valytuvų ir užpakalinio vaizdo veidrodžių būklė neatitinka techninių reikalavimų po eismo įvykio. Transporto priemonė nepaimta. (b.l. 24-27)
Specialisto išvadoje Nr. G316/2018(03) nurodyta, kad R. J. nustatyti sužalojimai: dešinės pusės III, IV, XII šonkaulių lūžiai ir pneumotoraksas (oras pleuros ertmėje), kairio plaučio sumušimas, muštinė plėštinė dešinės veido pusės žaizda kaktinėje- smilkininėje srityje, daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir dešinės veido pusės minkštųjų audinių kraujosruva, dešinio peties ir abiejų kelių sumušimas, dešinio žasto ir kairio dilbio poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimai krūtinės ląstos dešinėje pusėje ir pilvo viršutinės dalies dešinėje pusėje bei kraujosruva dešinio sėdmens minkštuosiuose audiniuose. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktu 7.1., R. J. padaryti sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto. (b.l. 38-39)
Specialisto išvadoje Nr. pG972/2018(03) atlikus papildomą R. J. medicininių dokumentų tyrimą nurodyta, kad užgijus eismo įvykio metu padarytai muštinei- plėštinei veido žaizdai R. J. dešinėje veido pusėje- kaktos smilkininiame krašte ir akiduobės srityje liko didelis išilginis įdubęs randas, apatinėje dalyje sutraukiantis odą ir tempiantis viršutinį bei apatinį voką, kuris savaime arba taikant kosmetines priemones išnykti negali, todėl vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių komentaro 21 straipsniu, sužalojimas vertinamas kaip nepataisomas. (b.l. 50-51)
2018-06-13 atlikta R. J. kūno apžiūra, kurios metu nustatyta, kad randas likęs po eismo įvykio metu padaryto sužalojimo yra R. J. dešinėje veido pusėje- kaktos smilkininiame krašte ir akiduobės srityje. Randas išilginis, įdubęs, apatinėje dalyje matyti sutraukia odą, tempia viršutinį ir apatinį vokus. Rando bendras ilgis 7 cm ir jis akivaizdžiai bjauroja veidą. Atsižvelgiant į specialisto išvadą Nr. pG972/2018(03) konstatuojama, kad R. J. padarytas nepataisomas kūno subjaurojimas. Po šios apžiūros buvo pateikta specialisto išvada Nr. pG1030/2018(03), kurioje nurodyta, kad užgijus eismo įvykio metu R. J. padarytai muštinei- plėštinei veido žaizdai liko randas, kuris atsižvelgiant į teismo medicinos eksperto išvadą dėl sužalojimo padarinių pašalinimo galimybės, teisėsaugos institucijos įvertintas kaip nepataisomas kūno subjaurojimas, todėl vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktu 6.12., atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 52-53, 59-60)
Išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad J. M. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kaltinime nurodytus kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kuriame buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltinamojo J. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą nusikalstamo nerūpestingumo forma: jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
II. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.
Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis padarė vieną neatsargų baigtą nusikaltimą nusikalstamo nerūpestingumo forma, dėl to sunkiai sutrikdyta vieno žmogaus sveikata. J. M. yra darbingo amžiaus, dirba, UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju-vairuotoju, vedęs, augina nepilnametį vaiką, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 189a), neteistas (b. l. 135), administracine tvarka nebaustas (b. l. 134). Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti J. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad yra sąlygos, numatytos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis J. M. yra darbingo amžiaus, vedęs, augina nepilnametį vaiką, dirba UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju-vairuotoju, dėl šios nusikalstamos veikos jis visiškai prisipažino kaltu ir gailisi. Kaltinamojo J. M. asmenybė, jo gyvenimo socialiniai pokyčiai, nepašalina padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o kartu apsaugoti kaltinamojo prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Kita vertus, paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, J. M. negalėtų dirbti ir negalėtų atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą, taip būtų pažeisti nukentėjusiosios interesai. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai kaltinamojo J. M. atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus gali būti pasiekti atidedant realios laivės atėmimo bausmės vykdymą, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, J. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, jam skirtinas įpareigojimas tęsti darbą.
Teismas, spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo kaltinamajam vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo, vadovaujasi teismų praktika, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, be to, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs. J. M. neatsargų nusikaltimą padarė blaivus, neapsvaigęs nuo alkoholio naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemonę, galiojančių nuobaudų už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus neturi, duomenų, kad būtų šiurkščiai pažeidinėjęs Kelių eismo taisykles po nusikaltimo padarymo, taip pat nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, jog minėtos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam skyrimas padės įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis specialia teise, neskirtina.
Kardomoji priemonė J. M. nepaskirta.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. J. iki įrodymų tyrimo teisme pradžios pareiškė civilinei atsakovei ERGO Insurance SE Lietuvos filialui civilinį ieškinį, prašydama priteisti 9398 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 88-89). Ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą dėl gydymo išlaidų, sugadintų daiktų, negautų pajamų draudikas yra atlyginęs, liko 40 Eur už sužaloto danties gydymą. Taip pat nurodė, kad ji jaučia skausmus, yra apribotos jos judėjimo galimybės, psichologinė savijauta prasta, todėl prašo priteisti 9358 Eur neturtinės žalos. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nors civilinis atsakovas „ERGO Insurance SE“ atsiliepime į civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo nurodė, kad turtinę žalą nukentėjusiajai atlygino (b. l. 174-175), tačiau pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra logiškas ir pagrįstas (b. l. 92-93), todėl jis tenkintinas visiškai, nukentėjusiajai R. J. iš „ERGO Insurance SE“ priteisiant 40 Eur turtinei žalai atlyginti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, pagal kuriuos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. M. padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą, kurio padariniai – nukentėjusiajai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dėl dešinės pusės III, IV, XII šonkaulių lūžių ir pneumotorakso (oras pleuros ertmėje), kairio plaučio sumušimo, muštinės plėštinės dešinės veido pusės žaizdos kaktinėje-smilkininėje srityje, daugybinių veido odos nubrozdinimų ir dešinės veido pusės minkštųjų audinių kraujosruvų, dešinio peties ir abiejų kelių sumušimo, dešinio žasto ir kairio dilbio poodinių kraujosruvų, odos nubrozdinimų krūtinės ląstos dešinėje pusėje ir pilvo viršutinės dalies dešinėje pusėje bei kraujosruvų dešinio sėdmens minkštuosiuose audiniuose. Po eismo įvykio nukentėjusioji septynias paras gulėjo ligoninėje, toliau gydėsi ambulatoriškai, kiek dar truks gydymas, neaišku. Tris kartus buvo gydoma reabilitaciniu gydymu. Nukentėjusiosios gyvenimo visavertiškumas ir bendravimo galimybės liko apribotos. Taip pat neabejotina, kad po įvykio nukentėjusioji patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, išliko neigiamos pasekmės. Nustatant atlygintinos žalos dydį teismas vertina ir tai, kad kaltinamasis J. M. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, būdamas blaivus, iš eismo įvykio nepasišalino, netrukdė policijos pareigūnams aiškintis eismo įvykio aplinkybes, taip pat jo turtinę padėtį (dirba, gauna didesnį už minimalų, bet mažesnį nei vidutinį darbo užmokestį (b. l. 189), kito pajamų šaltinio ar turto neturi, turi šeimą, augina nepilnametį vaiką). Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pažeistų vertybių svarbą, skirtingų interesų pusiausvyrą bei atsižvelgiant į bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti teisingai, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, t. y. nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, mano, kad nukentėjusiosios prašoma neturtinės žalos suma yra per didelė, neatitinka teismų praktikos, todėl ji sumažinama iki 7000 Eur. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. M. eismo įvykį padarė vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurio savininkas yra J. M. ir kuris buvo apdraustas vairuotojo civilinės atsakomybės draudimu „ERGO Insurance SE“ (b. l. 174-175). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato maksimalią neturtinės žalos draudimo sumą – 5000 Eur. Iš bylos medžiagos matyti, kad dar ikiteisminio tyrimo metu draudimo bendrovė „ERGO Insurance SE“ nukentėjusiajai R. J. išmokėjo 642 Eur neturtinei žalai (b. l. 174-175), todėl R. J. iš „ERGO Insurance SE“ priteistina 4358 Eur neturtinei žalai atlyginti, o likusi 2000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti priteistina iš J. M..
Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji R. J. patyrė 800 Eur išlaidas atstovo advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 94, 198). BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos, kurių turėjo proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje atstovą, gali būti teismo pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2010). Nukentėjusiosios turėtos 800 Eur išlaidos sumokant atstovui advokatui už paslaugas yra pagrįstos, kaltinamasis su jomis sutiko, todėl vadovaujantis minėtomis nuostatomis, išieškotinos iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai.
Dėl daiktinių įrodymų
Skaitmeninė laikmena (vienas kompaktinis diskas su fotonuotraukomis iš įvykio vietos), pateikta teismui kartu su baudžiamąja byla, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–305, 307–308 straipsniais,
nusprendžia:
J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu J. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę šešių mėnesių laivės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, J. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jam skirti įpareigojimą tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje.
Nukentėjusiosios R. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ R. J. naudai priteisti 40 Eur (keturiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti ir 4358 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) neturtinei žalai atlyginti, likusią 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) sumą neturtinei žalai atlyginti R. J. naudai priteisti iš kaltinamojo J. M..
Išieškoti iš kaltinamojo J. M. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) proceso išlaidų nukentėjusiajai R. J..
Skaitmeninę laikmeną palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.