- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-31
- Bylos Nr.
- 1A-209-654/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05890-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alenas Piesliakas, Vitalija Norkūnaitė, Algimantas Valantinas
- Nuteistasis
- J. Š.
- Advokatai
- Aida Lilija Krukonienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Valantino,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Ričardo Gailevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:
- pagal BK 199 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;
- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į J. Š. paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. vasario 9 d. iki 2021 m. sausio 8 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas automobilis VW „Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio registracijos liudijimas, užvedimo raktelis, techninės apžiūros rezultatų kortelė.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 1 000 Eur iš 1 300 Eur, kurie buvo paimti iš J. Š., konfiskuoti, o likusieji 300 Eur grąžinti J. Š..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. J. Š. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą už piniginį atlygį neteisėtai įvežti į Lietuvos Respubliką psichotropinę medžiagą ir iš Lietuvos Respublikos ją nugabenti į Rusijos Federaciją bei perduoti kitiems asmenims, 2020 m. vasario 9 d. automobiliu VW „Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvyko iš Čekijos Respublikos Rozvadovo miesto, žinodamas, kad automobilyje yra slepiama psichotropinė medžiaga, tačiau nesuvokdamas psichotropinės medžiagos kiekio, šią psichotropinę medžiagą – MDMA neteisėtai gabeno Čekijos, Lenkijos valstybių teritorija. Tęsdamas nusikalstamą veiką 2020 m. vasario 9 d., apie 16.47 val., nepateikdamas muitinės kontrolei, neturėdamas leidimo, iš Lenkijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kalvarijos pasienio punktą, esantį Kalvarijos savivaldybėje, J. Š. gabeno psichotropinę medžiagą – MDMA, kurios bendroji masė yra 40 185,83 g, o grynosios medžiagos kiekis 16 528,76 g. Kirtęs Lietuvos valstybės sieną, psichotropinę medžiagą, nesuvokdamas šios psichotropinės medžiagos kiekio, neteisėtai gabeno ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, kur tą pačią dieną, apie 16.59 val., magistraliniame A5 kelyje Suvalkai-Marijampolė-Kaunas, Salaperaugio km., Liubavo sen., Kalvarijos sav. vairuodamas šį automobilį buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų, o automobilio apžiūros metu, jame specialiai įrengtose slėptuvėse ši medžiaga buvo surasta ir paimta. Šiais savo veiksmais J. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nuosprendį pakeisti: J. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirti bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai metų, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti bausmę – laisvės atėmimą aštuoneriems metams. Paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti J. Š. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai metų. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
2.1. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl J. Š. kaltės neteisėtai disponavus psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti ir šių medžiagų kontrabandos, tačiau paskyrė nuteistajam aiškiai per švelnią bausmę.
2.2. Prokuroro teigimu, J. Š. pripažintas kaltu dėl dviejų sunkių tyčinių baigtų nusikaltimų padarymo, apie kuriuos teisėsaugos pareigūnai turėjo informacijos. J. Š. nusikalstama veika buvo nutraukta, nes jis turėjo tikslą toliau tęsti nusikalstamus veiksmus – psichotropines medžiagas pervežti per Lietuvos teritoriją, jas nugabenti į Rusijos Federaciją ir ten jas išplatinti. J. Š. savo kaltės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nepripažino, savo išgalvotais parodymais sąmoningai siekė klaidinti tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tiek prokurorą, tiek teismą ir taip išvengti atsakomybės. J. Š. kaltę pripažino tik teismui suteikus jam paskutinį žodį, kuomet jau buvo ištirti visi įrodymai, t. y. įtakotas nustatytų objektyvių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pripažino J. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe savanaudiškumą, nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Nuteistojo nedarbingumas nesutrukdė jam rengtis ir daryti nusikalstamas veikas, jo vykimas tuo pačiu automobiliu, tomis pačiomis kryptimis buvo fiksuotas ir anksčiau, o tai tik sustiprina įtarimą, kad tokia neteisėta veika J. Š. užsiėmė ir anksčiau. Skiriant bausmę turėjo būti atkreiptas dėmesys į tai, jog J. Š., nors ir nesuvokdamas, tačiau gabeno psichotropinės medžiagos kiekį, kuris 165 kartus viršija Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintose taisyklėse nustatytą labai didelį tokių medžiagų kiekį. Dėl šių aplinkybių, prokuroro nuomone, J. Š. paskirtoji bausmė laikytina neteisinga ir neatitinkanti teisingumo principo.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistasis ir jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.
4. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliaciniame skunde nėra ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas, J. Š. kaltės bei padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimai, prokuroras tik prašo už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą J. Š. paskirti maksimalias straipsnių sankcijose numatytas bausmes. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą palaikė iš dalies, sutiko su apeliacinio skundo motyvais, kad J. Š. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės turėtų būti griežtinamos, bet prašė paskirti nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas bausmes, didesnes nei straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiai: už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirti septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams. Teisėjų kolegija šiems prokurorės argumentams nepritaria.
5. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, kad teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
6. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje įstatymas nurodo, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su prokuroro apeliaciniu skundu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę J. Š., laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo ir jos dydžio nustatymo taisyklių.
8. J. Š. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, už šių nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną J. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimas veikas nuteistasis padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatė. J. Š. anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo, nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra sukūręs šeimą. J. Š. turi sveikatos problemų (t. 4, b. l. 126), jam nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. birželio 22 d. buvo nustatytas 40 procentų darbingumas (t. 4, b. l. 127-128), kardomosios priemonės – suėmimo metu jis yra gavęs padėką už tai, kad Kauno tardymo izoliatoriuje padėjo organizuoti smiginio turnyrą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visetą bei atsižvelgęs į nuteistojo garbų amžių, J. Š. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė bausmes, mažesnes nei straipsnių sankcijose nustatyti bausmių vidurkiai.
9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai bausmė paskirta nesilaikant BK nustatytų bausmės skyrimo taisyklių. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę J. Š., laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo bei bausmės dydžio nustatymo taisyklių. Priešingai nei nurodė prokuroras, skirdamas bausmę J. Š. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas jo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog J. Š. savo kaltės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nepripažino, skundžiamame nuosprendyje plačiai ir motyvuotai aptarė, kodėl J. Š. prisipažinimą sakant paskutinį žodį, nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skirti griežtesnę bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, atsižvelgus į tai, jog J. Š. vairuotame automobilyje buvo rastas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos, nėra pagrindo, kadangi byloje nėra įrodyta, kad nuteistasis suvokė gabentos medžiagos kiekį. Deklaratyvūs ir jokiais faktiniais bylos duomenimis nepagrįsti prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad analogiška neteisėta veika J. Š. užsiėmė ne pirmą kartą, kadangi ir anksčiau buvo fiksuotas nuteistojo vykimas tuo pačiu automobiliu, tomis pačiomis kryptimis. Tai, kad J. Š. nedarbingumas nesukliudė nuteistajam nusikalsti, taipogi negali būti pagrindu griežtinti jam paskirtą bausmę.
10. Išdėstytų ir aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. Š. bausmes tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek nustatydamas galutinės bausmės dydį, BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė. Nuteistajam J. Š. paskirtos bausmės atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, jos yra proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms. J. Š. tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per švelnios, griežtinti J. Š. paskirtų bausmių prokuroro apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Ričardo Gailevičiaus apeliacinį skundą atmesti.